INSTITUTE OF LAW AT THE LITHUANIAN CENTRE FOR SOCIAL SCIENCES

NEWS

Ar augantis pasitikėjimas rodo, kad teisėsauga dirba geriau?

[:lt]

Pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis auga, tačiau sunku identifikuoti to priežastis, nes augimą gali lemti ir gera teisėsaugos veikla, ir sėkminga komunikacija ar medijų įtaka. Tokią išvadą mokslo straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Evaldas Visockas.

Anot mokslininko, pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis viešajame ir politiniame diskurse vis dažniau vertinamas kaip pagrindinis veiklos rodiklis. Tai lemia įsigalintis vadybinis požiūris į valstybės institucijas, kaip viešas paslaugas klientams – valstybės piliečiams, – teikiančias institucijas. Šiuo požiūriu rezultatai turėtų nuteikti puikiai – paskutiniu metu pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis pasiekė didžiausias reikšmes per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

Fiksuojamas pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis auga, tačiau sunku identifikuoti, kas jį „augina“. Tai gali būti ir gera veikla, o gali būti ir sėkmingi viešieji ryšiai ar medijų įtaka.

Atsakymas į klausimą „Ar jūs pasitikite policija, teismais, prokuratūra?“ nepaaiškina, kas institucijose daroma gerai, kai pasitikėjimo vertinimai kyla, ir kokios probleminės teisėsaugos institucijų veiklos sritys reikalauja dėmesio, kai vertinimai prastėja. Kyla abejonių, ar šis vienas, institucijų veiklos vertinimams dažnai naudojamas, rodiklis pakankamai nusako, kaip gerai ir efektyviai veikia prokuratūra, ar policija užtikrina visuomenės saugumą, teises, o teismai – interesų gynimą ir kitus demokratinės visuomenės poreikius.

Kaip savo mokslo darbe teigia mokslininkas, pasitikėjimas yra kompleksinis reiškinys, kurio vertinti naudojant vieną klausimą negalima. Toks apibendrintas įvertinimas nieko konkretaus nepasako nei apie institucijų efektyvumą vykdant joms priskirtas funkcijas, nei apie visuomenės lūkesčių ir poreikių tenkinimą. Iš vienos pusės – tai tikėjimas, pasireiškiantis per lūkestį, kad institucija ar jos pareigūnai kvalifikuotai atliks savo funkcijas. Iš kitos pusės – tai lūkestis ir suvokimas, kad tos institucijos atstovai turi tokį patį vertybinį supratimą apie tai, kas teisinga. Dar kitu atveju, tai tikėjimas, kad teisėsaugos institucijų elgesys bus nešališkas ir visiems vienodas, o sprendimai nepriklausys nuo turtinės padėties ar priklausymo etninei grupei.

Kodėl tai svarbu? Kriminologiniai tyrimai rodo, kad pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, skatina piliečių bendradarbiavimą su jomis ir moralinę pareigą laikytis įstatymų. Galima atrasti ir daugiau pasitikėjimo aspektų. Pavyzdžiui, teisėsaugos institucijų veiklos atitiktis piliečių lūkesčiams gali būti iš dalies tapatinama su demokratiniais procesais valstybėje.

Taigi, norint įvertinti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, negalima užduoti tik vieno klausimo. Reikia atsižvelgti į pasitikėjimo kaip socialinio reiškinio kompleksiškumą ir specifiką kiekvienos institucijos darbe. Neįvertinant platesnio visuomenės pasitikėjimo reikšmės konteksto, prarandamas tikrasis vaizdas, kaip veikia kriminalinės justicijos sistema.

Apie pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis kompleksiškumą, matavimo rodiklius, jų reikšmes ir tendencijas Lietuvoje galima paskaityti naujausiame Lietuvos teisės instituto leidinio „Teisės problemos“ numeryje.

[:]