[:lt]
Viešumoje kalbant apie korupciją dažnai pasitelkiama žiniasklaida, kuri prisiima kontroliuotojo ir net teisėjo vaidmenį. Apie pačios žiniasklaidos korupciją diskusijos vyksta kur kas rečiau, todėl minint Tarptautinę korupcijos dieną Lietuvos teisės institutas pakvietė šios srities specialistus į nacionalinę mokslinę-praktinę konferenciją „Korupcija ir žiniasklaida“. Europos Komisijos atstovybėje vykusi konferencija į diskusiją pakvietė tiek teisės, tiek komunikacijos srities mokslininkus, taip pat ir pačius žurnalistus.
LTI Ilgalaikių mokslinių tyrimų programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ vadovas dr. Petras Ragauskas skaitydamas pranešimą „Žiniasklaidos korupcijos ypatumai Lietuvoje“ atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidos korupcijos, kaip teisinio fenomeno, šiuo metu Lietuvoje nėra.
„Kaip žinome, kelios bylos šiuo metu nagrinėjamos teismuose, tačiau kol nėra teismo sprendimo, tol galioja nekaltumo prezumpcija“, – situaciją apibendrino mokslininkas. Anot jo, žiniasklaidos korupcijos lygmenys gali būti trys. Pačia juodžiausia korupcija jis vadino šantažą ir prekybą įtaka. Taip pat mokslininkas išskyrė savanaudišką manipuliavimą informacija, kai, siekiant naudos savo verslams, perkamas žiniasklaidos turinys arba tylėjimas. Trečiasis lygmuo – ribinis atvejis, kai konkrečioje situacijoje tylima ne dėl grasinimų, o „tiesiog dėl viso pikto“.
„Ribą tarp patogaus gyvenimo ir korupcijos nubrėžti nėra lengva“, – kalbėjo mokslininkas.
Konferencijoje dalyvavęs žurnalistas ir redaktorius Rytas Staselis pateikė nemažai konkrečių pavyzdžių, kai žiniasklaida pati siūlo savo paslaugas ir už palankų parašymą ar kitokį atspindėjimą viešumoje prašo „100 euriukų“. Tokių pasiūlymų sulaukia tiek verslo bendrovės, tiek politikai. Kaip vieną iš priežasčių, dėl ko susiklostė tokia praktika, R. Staselis įvardijo Sąjūdžio laikais gyvavusį milžinišką pasitikėjimą žiniasklaida bei leidėjų pripratimą, kad politikos elitas pripažįsta didžiulę žiniasklaidos įtaką visuomenei, nors realiai ta įtaka, žurnalisto įsitikinimu, tikrai buvo mažesnė.
„Žiniasklaida turi įsisąmoninti, kad priklausomybė nuo viešųjų finansų yra pragaištinga jos nešališkumui ir nepriklausomybei“, – kalbėjo R. Staselis konferencijos dalyviams.
LTI mokslininkas dr. Mindaugas Lankauskas apžvelgė situaciją dėl žiniasklaidos korupcijos užsienio valstybėse. Anot jo, žiniasklaidos korupcijos prielaidos gali būti įvairių prigimčių. Neskaidrius procesus gali lemti kultūrinės tradicijos ir istoriniai ypatumai, taip pat nestabilios finansinės sąlygos (pvz., Pietų Amerikoje, Rytų Europoje) ar savininkų įtaka.
Dr. Deimantas Jastramskis iš Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto konferencijoje kalbėjo apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje. Apžvelgdamas bendrą situaciją jis atkreipė dėmesį, kad yra aptikęs tik keletą iniciatyvų formuoti žiniasklaidos politiką valstybės programiniuose dokumentuose. Tai, anot mokslininko, rodo bendros sistemos nebuvimą.
Anot dr. D. Jastamskio, korupcija didėja tada, kai žiniasklaidos ekonominis pagrindas mažėja. Jis pateikė pavyzdį – alkoholio reklamos draudimą. Nustatant draudimo įsigaliojimo laiką praktiškai visų politinių partijų nariai balsavo už termino nukėlimą, reikalingas balsų skaičius Seime buvo surinktas iš praktiškai visų politinių jėgų, nors kai kurios politinės partijos oficialiai ir pasisakinėjo prieš terminų nukėlimą. Neilgai trukus po to viena įmonių grupė, užsiimanti alkoholio gamyba, kelias skirtingų ideologijų partijas parėmė po 20–40 tūkst. litų.
Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojus alkoholio reklamos draudimui vieno populiariausių interneto portalų pajamos dėl šio draudimo sumažėjo 15 proc.. 2017 m. ši žiniasklaidos priemonė dirbo pelningai, o šiemet, tikėtina, bus nuostolinga.
Mokslininkas savo pranešime atkreipė dėmesį, jog, rinkoje reguliuojant reklamą, randasi įvairių reklamos ir informacijos hibridų, pavyzdžiui, turinio rinkodara. Vertindamas situaciją žiniasklaidos rinkoje mokslininkas pasakojo, jog žurnalistai Lietuvoje nėra apsaugoti – jie dažnai neturi darbo sutarčių, dirba su verslo liudijimais ar pan., o tai tikrai neprisideda prie skaidrumo.
Prof. dr. Aleksandras Dobryninas iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto kalbėjo apie medijas, bendruomenes ir korupciją. Anot jo, apie korupciją žiniasklaidoje galima spręsti pagal visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida, o Lietuvoje ši situacija yra geresnė, nei Europos Sąjungos vidurkis.
„Nesakau, kad šioje srityje nėra problemų, problemų yra, jos būdingos visiems. Pavyzdžiui, viena iš naujųjų medijų, – socialiniais tinklais, – pasitikėjimas sparčiai mažėja“, – kalbėjo profesorius.
Konferencijoje taip pat dalyvavo žiniasklaidos priemonių atstovai, ministerijų, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus bei akademinės bendruomenės atstovai.
[:en]
When discussed in public, corruption is often related to mass media which assumes the role of a controller and even a judge. Discussions on corrupted media are much rarer; therefore, on the occasion of the International Anti-Corruption Day the Law Institute of Lithuania invited professionals of the field to the national scientific-practical conference “Corruption and Media”. The conference, held in the European Commission Representation office, was attended by researchers of the fields of law and communication as well as journalists.
Dr. Petras Ragauskas, Head of the Long-Term Research Programme “New approach to corruption: challenges and opportunities beyond the public sector” of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), delivered a presentation “The characteristics of media corruption in Lithuania” and noted that media corruption does not currently exist in Lithuania as a legal phenomenon.
“As we know, there are several cases at court at present, yet while no court judgment has been passed, the presumption of innocence remains in force,” the researcher summarised the situation. According to him, there can be three levels of media corruption. He considers blackmail and trading in influence the highest level of corruption. The researcher also pointed out self-serving manipulation of information when media content or silence is bought to gain benefit for own businesses. The third level is a marginal case when silence in a specific situation is not due to threatening but “just in case”.
“It is not easy to delineate the line between comfortable life and corruption,” said the researcher.
Journalist and editor Rytas Staselis, who attended the conference, gave quite a number of concrete examples where media offers its services and asks EUR 100 for a favourable text or any other type of reflection in public. Both business companies and politicians receive such offers. Among one of the reasons for such a practice Mr. Staselis pointed out an enormous trust in media during the period of Sąjūdis Movement, as well as the habit of publishers that the political elite acknowledges a considerable influence of media on society, although, according to the journalist, the influence was actually not that big.
“Media has to realise that dependence on public finance is destructive for its impartiality and independence,” said Mr. Staselis to conference participants.
LIL researcher dr. Mindaugas Lankauskas gave an overview of the situation of media corruption in foreign states. According to him, the preconditions for media corruption may be diverse. Non-transparent processes might be determined by cultural traditions and historical peculiarities, as well as unstable financial conditions (e.g. in South America, Eastern Europe) or owners’ influence.
Dr. Deimantas Jastramskis from the Faculty of Communication of Vilnius University talked about media policy in Lithuania. When discussing the overall situation he noted that he had encountered only a few initiatives to shape media policy in the national programming documents. According to the researcher, this shows absence of the common system.
Dr. Jastramskis considers that corruption grows when the economic foundation of media weakens. He gave an example of banned alcohol advertising. When fixing the date of coming into force of this ban, the members of almost all political parties voted for postponing this term, and the necessary number of votes in the Seimas was collected from practically all political forces, although certain political parties were officially against postponement. After a short while one group of companies specialising in alcohol manufacturing supported several parties of different ideologies with LTL 20–40 thousand each.
The researcher also highlighted that from the beginning of the year when alcohol advertising ban became effective, the income of one of the most popular internet portals decreased by 15 per cent due to this ban. In 2017, this media outlet was profitable, whereas in 2018 it was expected to be loss-making.
The researcher noted that advert regulation in the market results in various hybrids of advertising and information, for instance, content marketing. When evaluating the situation in the media market, the researcher stated that journalists are not protected in Lithuania, i.e. they often do not have employment contracts, work according to a business certificate or on a similar basis, which does not actually contribute to transparency.
Prof. dr. Aleksandras Dobryninas from the Faculty of Philosophy of Vilnius University talked about media, communities and corruption. According to him, media corruption could be judged from society’s trust in media, and this situation in Lithuania is better than the European Union average.
“I do not say that there are no problems in this area, in fact, there are problems, like everywhere. For example, trust in one of the new media, i.e. social networks, has been rapidly declining,” the professor added.
The conference was also attended by representatives of media, ministries, Transparency International Lithuanian branch, and academic community.
[:]