[:lt]

Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) mokslininkai įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos remiamą reikminį taikomąjį mokslinį projektą „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis“, o jo metu atlikto tyrimo rezultatais pasidalijo šių metų rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Baltojoje salėje vykusio seminaro-diskusijos metu.

Sveikinimo kalboje LTI direktoriaus pareigas laikinai vykdanti dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė pasidžiaugė, jog Lietuvos teisės instituto mokslininkai prisidėjo prie valstybei aktualių ir svarbių tyrimų įgyvendinimo. „Taip pat džiugu, jog tyrimą atliko tarpdisciplininė patyrusių tyrėjų grupė – teisininkai ir sociologai, tai leido ištirti problemą remiantis skirtingais tarpusavyje suderintais požiūriais“, – apie Lietuvos teisės institute vyraujantį tarpdisciplininį tyrimų pobūdį susirinkusiems seminaro dalyviams užsiminė mokslininkė.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, inicijavusios minėtąjį tyrimą, Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Rustamas Liubajevas taip pat džiaugėsi mokslininkų indėliu, nors kartu išreiškė nusivylimą, kad Lietuvai visgi reikia tokių tyrimų.

LTI mokslininkės dr. Ilona Michailovič, dr. Svetlana Justickaja ir dr. Rūta Vaičiūnienė seminare-diskusijoje pristatė nuveiktą darbą. Tyrimo metu aštuoniose skirtingose Lietuvos apskrityse atlikti 45 pusiau struktūruoti interviu ir 3 fokusuotos grupinės diskusijos. Jose dalyvavo suinteresuotų institucijų, reaguojančių ir teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje atvejais, atstovai: policijos pareigūnai, specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC) ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS) specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, prokurorai, teisėjai, probacijos pareigūnai ir kitų suinteresuotų institucijų darbuotojai.

Atliktas tyrimas, pasak mokslininkių, leidžia daryti pagrindinę išvadą, kad suinteresuotoms institucijoms, dirbančioms su smurto artimoje aplinkoje atvejais, trūksta bendro požiūrio į smurtą. Jos smurto problemas vertina tik per savo žinybingumo prizmę. Kadangi tarpinstitucinio bendradarbiavimo dalyviams trūksta supratimo, kaip veikia kiti smurto artimoje aplinkoje užkardymo ir pagalbos teikimo tinklo subjektai, jie neįsisąmonina visos tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemos veikimo mechanizmo. Dėl šių priežasčių smurto artimoje aplinkoje srityje dirbančių institucijų bendradarbiavimui labiau būdingas pirminis bendradarbiavimo lygmuo, kuriame apsiribojama tik ryšio palaikymu ir kitų institucijų informavimu, tačiau dėl grįžtamojo ryšio ir bendro požiūrio trūkumo dažniausiai netampantis komandiniu darbu, todėl negali būti laikomas koordinuotu tarpinstituciniu atsaku į smurtą artimoje aplinkoje.

Mokslininkai mano, kad problemą padėtų spręsti:

• suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo ir koordinuotos veiklos smurto artimoje aplinkoje atvejais skatinimas. Tai visų pirma galėtų būti pasiekta organizuojant reguliarius bendrus policijos pareigūnų, teisėjų ir prokurorų, VTAS, SPC atstovų bei kitų suinteresuotų institucijų atstovų mokymus bei per bendros pagalbos planavimą minėtų institucijų atstovams reguliariai susitinkant ir aptariant skirtingus smurto artimoje aplinkoje atvejus;
• tam tikri teisės aktų pakeitimai. Informacijos dalijimuisi ir aktyvesniam grįžtamajam ryšiui palaikyti siūlytina svarstyti palankesnes asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo sąlygas smurto artimoje aplinkoje atvejais. SPC ir VTAS pageidaujamo grįžtamojo ryšio apie tolesnę tyrimo eigą informacijos teikimo apimtis, etapus ir terminus taip pat siūloma reglamentuoti įstatymo lygiu (pvz., tai įtvirtinant Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (ANSAAĮ). Siekiant suteikti kuo veiksmingesnę pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui, mokslininkai siūlo svarstyti civilinės apsaugos orderio diegimą Lietuvoje (kuris, beje, jau kurį laiką svarstomas moksliniu ir praktiniu lygiais Lietuvoje);
• pagalbos smurto artimoje aplinkoje šalims stiprinimas ir prieinamumo didinimas. Išanalizavę gautus duomenis, mokslininkai tvirtina, kad būtina stiprinti specializuotos pagalbos aukoms teikimą (šiuo metu tokių SPC skaičius ir jų finansavimas yra labai riboti) bei didinti savivaldybių teikiamų socialinių paslaugų smurto aukoms prieinamumą. Remiantis tyrimo išvadomis, socialines paslaugas teikiančios institucijos turėtų identifikuoti save kaip visaverčius tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklo dalyvius, atsakingus už paslaugų teikimo tęstinumą. Išvadose taip pat rekomenduojama smurtauti linkusiems asmenims sudaryti daugiau galimybių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei numatyti daugiau subjektų, vykdančių tokias programas.

Diskusijos metu, kurioje prie apskritojo stalo susėdo šešių skirtingų institucijų (policijos, prokuratūros ir teismų, SPC, VTAS bei vyrų krizių centrų) atstovai, diskutuota apie suinteresuotų institucijų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje atvejais, vaidmenį bei bendradarbiavimo perspektyvas. Prieita prie išvados, kad tokio pobūdžio probleminės diskusijos nepaprastai naudingos, siekiant koordinuoto tarpinstitucinio atsako į smurtą artimoje aplinkoje.

Su atlikto tyrimo rezultatais galima susipažinti parsisiuntus mokslo studijos internetinę versiją, kurią rasite here.

[:]