INSTITUTE OF LAW AT THE LITHUANIAN CENTRE FOR SOCIAL SCIENCES

NEWS

Žmogaus teisių užtikrinimas administracinėje teisėje

[:lt]

Svarbiausiu uždaviniu modernioje administracinėje justicijoje išlieka teisinio realizmo ir teisinio pozityvizmo darnos paieška, siekiant objektyviai pateisinamo tikslo – realios žmogaus teisių apsaugos.

Tokį apibendrinimą savo pranešime „Audiatur et altera pars administracinėje  jurisprudencijoje: nacionalinis ir supranacionalinis žvilgsnis“ išsakė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė. Pranešimą ji skaitė konferencijoje „Administraciniai teismai – žmogaus teisių gynėjai“, skirtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 15 metų sukakčiai.

Daugiausia dėmesio savo pranešime mokslininkė skyrė normatyvistiniame bei realistiniame teisės taikymo lygmenyse egzistuojančiam procesiniam institutui  – asmens teisei būti išklausytam. Anot jos, asmens nubaudimas iki galo jo neišklausius jau yra buvęs pasmerktas nuo Didžiosios laisvių chartijos laikų. Nors pats principas „Audiatur et altera pars” siekia gilią senovę, normatyvistinėje teisės sampratoje ir ja paremtoje teisės praktikoje, kuri dominuoja daugelio šalių administracinės teisės doktrinoje, jis gana sunkiai skynėsi kelią. Ir vis tik šis principas, kad abiejų šalių interesams būtų garantuotas lygus atstovavimas, sudaro pagrindinį kiekvieno teisinio proceso ašį.

Apibendrindama savo nagrinėtą temą visos Europos administracinės teisės kontekste, mokslininkė teigė, kad Europos administracinių procedūrų taisyklės iki šiol vystėsi fragmentiškai, todėl skirtingose nacionalinėse teisėse administracinės procedūros tapo labai skirtingos. Tam tikrais aspektais tai matyti ir Lietuvos viešojo administravimo sektoriuose.

Vis dėlto, J.Paužaitė – Kulvinskienė padarė išvadą, kad  Lietuvos teisinė bazė yra sukurta išties gan stipri. Lietuvos Konstitucinis Teismas atsakingo valdymo principą ir jo sudėtinę dalį – teisę būti išklausytam- aiškina ir konkretina konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste, tuo suteikdamas šiam principui platesnę prasmę nei Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą turinys.  Administracinių procedūrinių teisių garantija yra Administracinių bylų teisenos įstatymo norma, nustatanti viešojo administravimo akto ar veiksmo neteisėtumą, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą, įskaitant ir asmens teisę būti išklausytam.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo organizuotoje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos teisėjai, kurie dalijosi mintimis ir apžvelgė žmogaus teisių užtikrinimo srityje susiformavusią teismų praktiką. Konferencijos dalyvius sveikino laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas Irmantas Jarukaitis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis ir Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas. Pranešimus skaitė Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Marek Zirk-Sadowski, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas Virgilijus Valančius, Prancūzijos Respublikos Valstybės Tarybos teisėjas Marc El Nouchi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė.

[:]