Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2017 / 12 / 11

Apie bausmių taikymą ir vykdymą – užsienio ir Lietuvos mokslininkų akimis

Dienos šviesą išvydo Lietuvos teisės instituto mokslininko dr. Gintauto Sakalausko sudarytas recenzuotas mokslinių straipsnių rinkinys „Bausmių taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje“.

Kaip rinkinio įvade rašo sudarytojas dr. G. Sakalauskas, nusikalstamas elgesys ir reakcijos į jį formos visada yra arti kiekvieno žmogaus – visi turi su tuo susijusių tiesioginių ar netiesioginių patirčių, visi apie tai turi savo nuomonę, tyliau ar garsiau ją išsako. Ši nuomonė neretai tiesiai iš „kepyklos“ keliauja prie viešų politinių sprendimų stalo ir atlieka ten svarbų vaidmenį, įsitaiso viešųjų diskusijų retorikoje, kartais daro įtaką ne tik požiūriui, bet ir veiksmams. Todėl bet kurioje visuomenėje svarbu žinojimą apie taikytinas ir taikomas bausmes, jų poveikį pakelti į mokslinį lygį, leidžiantį objektyviau įvertinti esamą padėtį, diferencijuotai ir kompleksiškai apžvelgti įvairius valstybės reakcijos į nusikalstamą elgesį aspektus.

Pasak sudarytojo, įvairiose šalyse esančios padėties šioje srityje palyginimas yra svarbus ir naudingas daugeliu prasmių. Pirmiausia toks palyginimas leidžia pasižiūrėti į save iš šalies, pamatyti platesnį kontekstą, pasitikrinti kryptį. Antra, jis kitų šalių praktikos kontekste leidžia pastebėti savitas tendencijas ir specifinius joms įtaką padariusius ir tebedarančius veiksnius, tam tikrą išskirtinumą, kuris gali būti labiau ar mažiau perspektyvus. Trečia, jis leidžia siekti tam tikro bendrumo, jei jis laikytinas siekiamybe, pavyzdžiui, Europos kultūros arba siauresnėje – Europos Sąjungos teisinėje ir socialinėje erdvėje. Galiausiai, ketvirta, jis sukuria erdvę gerosios praktikos pavyzdžių paieškai, gali pasiūlyti kitose šalyse sugalvotus universalių problemų sprendimus, motyvuoja išbandyti inovacijas, išdrįsti atsisakyti įsisenėjusios ir beprasmės rutinos, nereikalingų draudimų ar apribojimų, kitaip tariant, gali paskatinti kažką pakeisti nacionalinėse bausmių taikymo ir vykdymo sistemose ar netgi jas iš esmės reformuoti.

„Straipsnių rinkinys atsirado kaip bendro įdirbio ir bendro mąstymo viena kryptimi padarinys. Idėja parengti tokį leidinį gimė 2015 m. vykusios Lietuvos teisės instituto organizuotos mokslinės praktinės konferencijos „Įkalintų asmenų integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas“ metu. Šioje konferencijoje dauguma čia publikuojamų straipsnių autorių skaitė pranešimus, o pati konferencija sulaukė didelio mokslininkų, politikų, praktikų ir studentų susidomėjimo. Gausus dalyvavimas ir vykusios diskusijos dar kartą leido įsitikinti, kad mokslinėmis įžvalgomis paremtų apibendrinimų ir jų pristatymų Lietuvoje labai trūksta, ypač – nacionalinės baudimo praktikos analizės tarptautiniame kontekste“, – sako G. Sakalauskas.

Šiame leidinyje yra ilgamečio Vokietijos Konstanco universiteto kriminologijos profesoriaus Wolfgang’o Heinz’o straipsnis apie bausmių taikymo praktiką ir jų veiksmingumo tyrimus Vokietijoje. Autorius pradeda nuo fundamentalių konstitucinių bausmių taikymo ir vykdymo principų, kurių pristatymą galima laikyti gera pradžia ne tik šiam straipsniui, bet ir visam leidiniui.

Ilgametis Greifsvaldo universiteto kriminologijos profesorius Frieder’is Dünkel’is ir leidinio sudarytojas G. Sakalauskas kartu analizuoja įkalinimo praktiką Europos šalyse. Pagal įkalintų asmenų lygį 100 tūkst. gyventojų jos skiriasi net iki 5 kartų. Tiesioginė didelio kalinių skaičiaus priežastis yra dažnas ir ilgam laikui laisvės atėmimo bausmės taikymas, kurį savo ruožtu lemia baudimo tradicija, kultūra, bausmių skyrimo ir lygtinio paleidimo teisinės nuostatos. Statistiniai duomenys rodo, kad netgi už tam tikrus tradiciškai sunkiais laikomus nusikaltimus kaip plėšimas ar sunkus sveikatos sutrikdymas įvairiose šalyse taikomos labai įvairios bausmės ir laisvės atėmimas dažniausiai nesudaro didžiosios dalies tarp visų paskirtų bausmių.

Kitame straipsnyje Frieder’is Dünkel’is į resocializaciją žvelgia per tarptautinių žmogaus teisių standartų prizmę. Neseniai profesorės pareigas Šveicarijos Berno universitete pradėjusios eiti, prieš tai Manheimo, Heidelbergo ir Greifsvaldo universitetuose dirbusios Ineke’ės Pruin straipsnyje lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų problematika analizuojama per nuoseklaus perėjimo į gyvenimą laisvėje vadybos (vok. Übergangsmanagement) rakursą.

Mediacijos galimybėms jau paskyrus bausmę, net ir įskaitant realų laisvės atėmimą, skirtas mokslininkės Ilonos Michailovič straipsnis. Mediacijos idėja Lietuvos baudžiamojo teisingumo sistemoje sunkiai skinasi kelią – šios procedūros taikymo dažnumas Europos Sąjungos šalyse yra atvirkščiai proporcingas kalinių skaičiui – tai taip pat yra vienas iš baudimo kultūros indikatorių.

Ilgametis Evangeliškosios aukštosios mokyklos Drezdene sociologijos profesorius Harald’as Wagner’is rašo apie fundamentalias žmogaus teises, kurių neatsiejama dalimi yra socialinė integracija ir inkliuzija.

 

Visą leidinio tekstą galima rasti čia: http://teise.org/wp-content/uploads/2017/11/Bausmiu-tendencijos-ir-perspektyvos-2017.pdf

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas