LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS

NAUJIENOS

Apie bausmių taikymą ir vykdymą – užsienio ir Lietuvos mokslininkų akimis

[:lt]

Dienos šviesą išvydo Lietuvos teisės instituto mokslininko dr. Gintauto Sakalausko sudarytas recenzuotas mokslinių straipsnių rinkinys „Bausmių taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje“.

Kaip rinkinio įvade rašo sudarytojas dr. G. Sakalauskas, nusikalstamas elgesys ir reakcijos į jį formos visada yra arti kiekvieno žmogaus – visi turi su tuo susijusių tiesioginių ar netiesioginių patirčių, visi apie tai turi savo nuomonę, tyliau ar garsiau ją išsako. Ši nuomonė neretai tiesiai iš „kepyklos“ keliauja prie viešų politinių sprendimų stalo ir atlieka ten svarbų vaidmenį, įsitaiso viešųjų diskusijų retorikoje, kartais daro įtaką ne tik požiūriui, bet ir veiksmams. Todėl bet kurioje visuomenėje svarbu žinojimą apie taikytinas ir taikomas bausmes, jų poveikį pakelti į mokslinį lygį, leidžiantį objektyviau įvertinti esamą padėtį, diferencijuotai ir kompleksiškai apžvelgti įvairius valstybės reakcijos į nusikalstamą elgesį aspektus.

Pasak sudarytojo, įvairiose šalyse esančios padėties šioje srityje palyginimas yra svarbus ir naudingas daugeliu prasmių. Pirmiausia toks palyginimas leidžia pasižiūrėti į save iš šalies, pamatyti platesnį kontekstą, pasitikrinti kryptį. Antra, jis kitų šalių praktikos kontekste leidžia pastebėti savitas tendencijas ir specifinius joms įtaką padariusius ir tebedarančius veiksnius, tam tikrą išskirtinumą, kuris gali būti labiau ar mažiau perspektyvus. Trečia, jis leidžia siekti tam tikro bendrumo, jei jis laikytinas siekiamybe, pavyzdžiui, Europos kultūros arba siauresnėje – Europos Sąjungos teisinėje ir socialinėje erdvėje. Galiausiai, ketvirta, jis sukuria erdvę gerosios praktikos pavyzdžių paieškai, gali pasiūlyti kitose šalyse sugalvotus universalių problemų sprendimus, motyvuoja išbandyti inovacijas, išdrįsti atsisakyti įsisenėjusios ir beprasmės rutinos, nereikalingų draudimų ar apribojimų, kitaip tariant, gali paskatinti kažką pakeisti nacionalinėse bausmių taikymo ir vykdymo sistemose ar netgi jas iš esmės reformuoti.

„Straipsnių rinkinys atsirado kaip bendro įdirbio ir bendro mąstymo viena kryptimi padarinys. Idėja parengti tokį leidinį gimė 2015 m. vykusios Lietuvos teisės instituto organizuotos mokslinės praktinės konferencijos „Įkalintų asmenų integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas“ metu. Šioje konferencijoje dauguma čia publikuojamų straipsnių autorių skaitė pranešimus, o pati konferencija sulaukė didelio mokslininkų, politikų, praktikų ir studentų susidomėjimo. Gausus dalyvavimas ir vykusios diskusijos dar kartą leido įsitikinti, kad mokslinėmis įžvalgomis paremtų apibendrinimų ir jų pristatymų Lietuvoje labai trūksta, ypač – nacionalinės baudimo praktikos analizės tarptautiniame kontekste“, – sako G. Sakalauskas.

Šiame leidinyje yra ilgamečio Vokietijos Konstanco universiteto kriminologijos profesoriaus Wolfgang’o Heinz’o straipsnis apie bausmių taikymo praktiką ir jų veiksmingumo tyrimus Vokietijoje. Autorius pradeda nuo fundamentalių konstitucinių bausmių taikymo ir vykdymo principų, kurių pristatymą galima laikyti gera pradžia ne tik šiam straipsniui, bet ir visam leidiniui.

Ilgametis Greifsvaldo universiteto kriminologijos profesorius Frieder’is Dünkel’is ir leidinio sudarytojas G. Sakalauskas kartu analizuoja įkalinimo praktiką Europos šalyse. Pagal įkalintų asmenų lygį 100 tūkst. gyventojų jos skiriasi net iki 5 kartų. Tiesioginė didelio kalinių skaičiaus priežastis yra dažnas ir ilgam laikui laisvės atėmimo bausmės taikymas, kurį savo ruožtu lemia baudimo tradicija, kultūra, bausmių skyrimo ir lygtinio paleidimo teisinės nuostatos. Statistiniai duomenys rodo, kad netgi už tam tikrus tradiciškai sunkiais laikomus nusikaltimus kaip plėšimas ar sunkus sveikatos sutrikdymas įvairiose šalyse taikomos labai įvairios bausmės ir laisvės atėmimas dažniausiai nesudaro didžiosios dalies tarp visų paskirtų bausmių.

Kitame straipsnyje Frieder’is Dünkel’is į resocializaciją žvelgia per tarptautinių žmogaus teisių standartų prizmę. Neseniai profesorės pareigas Šveicarijos Berno universitete pradėjusios eiti, prieš tai Manheimo, Heidelbergo ir Greifsvaldo universitetuose dirbusios Ineke’ės Pruin straipsnyje lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų problematika analizuojama per nuoseklaus perėjimo į gyvenimą laisvėje vadybos (vok. Übergangsmanagement) rakursą.

Mediacijos galimybėms jau paskyrus bausmę, net ir įskaitant realų laisvės atėmimą, skirtas mokslininkės Ilonos Michailovič straipsnis. Mediacijos idėja Lietuvos baudžiamojo teisingumo sistemoje sunkiai skinasi kelią – šios procedūros taikymo dažnumas Europos Sąjungos šalyse yra atvirkščiai proporcingas kalinių skaičiui – tai taip pat yra vienas iš baudimo kultūros indikatorių.

Ilgametis Evangeliškosios aukštosios mokyklos Drezdene sociologijos profesorius Harald’as Wagner’is rašo apie fundamentalias žmogaus teises, kurių neatsiejama dalimi yra socialinė integracija ir inkliuzija.

 

Visą leidinio tekstą galima rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/11/Bausmiu-tendencijos-ir-perspektyvos-2017.pdf

[:en]

A collection of peer-reviewed scientific articles compiled by Law Institute of Lithuania research fellow Dr Gintautas Sakalauskas entitled “Sentencing and the Execution of Sentences: An International Comparison. Trends and Perspectives in Lithuania” has seen the light of day.

“The collection of articles emerged as a consequence of joint work and shared thinking in one direction. The idea to prepare a publication like this came about during ‘Integration of Prisoners: Research and the Practical Application Thereof’, the scientific/best practices conference that was held by the Law Institute of Lithuania in 2015. Most of the authors of the articles that are published here spoke at that conference, and the conference itself garnered a great deal of interest from researchers, politicians, practitioners and students. The high level of participation and the discussions that took place convinced us once again that Lithuania is much in need of summaries based on scientific insights and their presentations, especially in the international context of national penal practice analysis,” says Dr Sakalauskas.

This publication includes an article by Wolfgang Heinz, a long-time professor of criminology at Germany’s University of Konstanz, on the practice of sentencing and its effectiveness in Germany. The author begins with the fundamental constitutional principles of sentencing and the enforcement of criminal sanctions, the presentation of which can be considered a good start not only for this article but also for the entire publication.

Frieder Dünkel, a long-time professor of criminology at the University of Greifswald, and Dr Sakalauskas, the compiler of the publication, carry out a joint analysis of incarceration practices in European countries. The incarceration rate varies as much as five times between countries. The direct cause behind high incarceration rates is the frequent imposition of long-term prison sentences, which, in turn, is determined by the penal tradition and culture, as well as the legal provisions for sentencing and parole. Statistics show that even for certain crimes that are traditionally classified as serious, such as robbery or severe bodily harm, very different punishments are applied in different countries, and incarceration does not usually make up a large proportion of the total number of sentences imposed.

In another article, Frieder Dünkel examines resocialization from the perspective of international human rights standards. In the article by Ineke Pruin, who recently became a professor at Switzerland’s University of Bern after previously working at the Universities of Mannheim, Heidelberg and Greifswald, the problems of parole are analysed from the aspect of transition management (German: Übergangsmanagement).

The article by researcher Ilona Michailovič focuses on mediation opportunities after the sentence is given, including even the execution of prison sentences. The concept of mediation is making slow progress in Lithuania’s criminal justice system – the frequency with which this procedure is applied in EU countries is inversely proportional to the number of prisoners; this is also one of the indicators of the culture of punishment.

Harald Wagner, a long-time professor of sociology at the University of Applied Sciences for Social Work, Education and Care in Dresden, writes about fundamental human rights, of which social integration and inclusion are an integral part.

The complete publication is available at: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/11/Bausmiu-tendencijos-ir-perspektyvos-2017.pdf

[:]