[:lt]
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto apskritojo stalo diskusijoje pristatytas Lietuvos teisės instituto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai sudėti į monografiją „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“.
Monografijos autoriai dr. Petras Ragauskas, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, Vaidas Kalpokas (apklausų duomenų apdorojimas) savo atliktu tyrimu siekė sprendimų priėmėjams padėti apsispręsti dėl tarėjų instituto koncepcijos Lietuvoje.
Seime vykusiame monografijos pristatyme Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė -Kulvinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad ši monografija yra ypatingai svarbi Lietuvos teisinės sistemos ateičiai, nes atsako į svarbiausius klausimus dėl tarėjų institucijos.
„Dabartinės Vyriausybės programoje nustatytas aiškus uždavinys – „atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, parengti koncepciją ir įstatymų pakeitimo projektus dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose.“ Tvirtindamas Vyriausybės programą Seimas šį pažadą pavertė teisiniu įpareigojimu,“ – atkreipė dėmesį instituto direktorė.
Lietuvoje pasitikėjimas teismais vienas žemiausių Europos Sąjungoje: remiantis „Eurobarometro“ 2013 m. atliktu tyrimu, tik 31 proc. Lietuvos gyventojų buvo linkę pasitikėti teisingumo sistema (ES vidurkis – 53 proc.). ES pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Slovėniją, Čekiją ir Slovakiją. Ši padėtis glaudžiai susijusi su nepasitikėjimu valstybe, nusivylimu demokratine sistema, pesimistišku požiūriu į valstybės ateitį, piliečių pasyvumu, nepagarba teisei.
Analizuojant tarėjų instituto įdiegimo į Lietuvos teisinę sistemą galimybes, mokslininkai įvertino politinę valią, visuomenės (kartu ir profesionalių teisininkų bendruomenės) nuomonių tendencijos ir mokslo darbai šia tema.
Atliekant tyrimą buvo įvertinti „už“ ir „prieš“. Tarėjų institucijos šalininkai vardija tokius privalumus: sustiprėtų visuomenės teisinis švietimas, būtų įgyvendinta požiūrių įvairovė, suartėtų „gyvoji“ ir formalioji teisė, teisinė sistema taptų demokratiškesnė, atsirastų papildoma apsauga nuo teismo piktnaudžiavimų, tarėjai būtų kaip papildomas teisėjų nepriklausomumo garantas. Tarėjų institucijos priešininkus labiausiai neramina tai, kad nėra tarėjų institucijos tradicijos, tokia institucija gali tapti beprasmišku balastu teismo procesui, sprendimai gali būti neprognozuojami, išauga laiko ir pinigų sąnaudos, sprendimai bus priimami neišmanant teisės ir remiantis subjektyviu teisingumo jausmu, tai gali paskatinti baudžiamosios politikos griežtėjimą, atsirastų favoritizmo ir korupcijos grėsmė, būtų vadovaujamasi emocijomis, prietarais ir stereotipais.
Tyrimo duomenys liudija, kad prieš bet kokį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus teismuose pasisakė 37 proc. iš beveik 550 apklaustų teisėjų, prokurorų ir advokatų. Labai svarbu tai, kad su tarėjais anksčiau susidūrę respondentai turėjo daug palankesnę nuomonę tiek dėl jų dalyvavimo teismo procese, tiek ir dėl visuomenės dalyvavimo apskritai.
Tyrimo metu buvo ieškoma atsakymų į įvairius teorinius ir praktinius klausimus, kylančius diegiant tarėjų institutą. Tyrimo tikslais buvo atlikta užsienio valstybių praktikos apžvalga, Lietuvos teisinių profesijų atstovų (advokatų, teisėjų ir prokurorų) apklausa, atlikta viešojo diskurso tarėjų klausimu interneto portaluose analizė, vertinti su tarėjų instituto įdiegimu susiję pranašumai, trūkumai ir galimos grėsmės. Visų šių tyrimų medžiaga nuosekliai pristatoma atitinkamuose šio darbo skyriuose.
Daugiau informacijos:
Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
Lietuvos teisės institutas
Tel. 8 699 04294
[:en]
The monograph „Prospects of Institute of Lay Judges in Lithuania“, containing the results of research carried out by the Law Institute of Lithuania was presented in the roundtable discussion held by the Committee on Legal Affairs of the Seimas of the Republic of Lithuania.
The authors of the monograph dr. Petras Ragauskas, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė and Vaidas Kalpokas sought to help the decision makers to decide on the concept of the lay judge institute in Lithuania.
Director of the Law Institute of Lithuania dr. Jurgita Paužaitė –Kulvinskienė during the presentation of monograph drew attention to the fact that this monograph is very important for the future of Lithuanian legal system, because it responses to the key issues concerning the institute of lay judges.
“The current government program established a clear objective – to restore public confidence in the legal system, develop the concept and draft amendments to the law on the lay judges institute in the court. The Seimas, by approving the Government‘s program turned this promise into a legal obligation.“ – noted the director of the Law Institute of Lithuania.
The confidence in the courts in Lithuania is one of the lowest in the European Union: according to the Eurobarometer 2013 data, only 31 percent of Lithuanian resident were inclined to trust the justice system (EU average – 53 percent). According to this indicator, Lithuania is ahead of only Slovenia, the Czech Republic and Slovakia. This situation is closely related to distrust of the state, disappointment in the democratic system, pessimistic view of the future of the state, citizens‘ passivity, lack of respect for law.
When evaluating the opportunities and prospects regarding the introduction of lay judge institute into the legal system of the Republic of Lithuania, the researchers also evaluated the political will, public (as well as the legal professionals) opinions trends and scientific works on the subject.
The pros and cons were evaluated in the research. Proponents of the institute of lay judges identifies the following advantages: public legal education would be strengthened, the variety of viewpoints would be implemented, “living law” and formal law would convergent, the legal system would become more democratic, an additional protection against judicial misuse of powers would be created, lay judges would be as an additional guarantee of the independence of judges. Opponents of the institute of lay judges are worried that there are no tradition of lay judges institute, such institute may become meaningless ballast in court proceedings, decisions could be unpredictable, time and money costs would increase, decisions will be taken on the basis of lack of knowledge of law and the subjective sense of justice, this may lead to tightening of the criminal policy, threats of favouritism and corruption may occur, it would be guided by emotions, prejudices and stereotypes.
The research data shows that 37 percent of nearly 550 interviewed judges, prosecutors and lawyers argued against any public participation in the decision-making processes in the courts. It is very important that respondent who had previously faced lay judges had a more favourable opinion on both – their participation in court proceedings, as well as participation of society as a whole.
The research sought to answer various theoretical and practical issues arising from the introduction of the lay judges institute. Researchers performed a review of the foreign countries practise, as well carried out survey of Lithuanian legal professionals (lawyers, judges and prosecutors), analysed public discourse regarding the issues on lay judges in the internet portals, analysed the strengths, weaknesses and potential threats regarding the introduction of lay judge institute.
More information:
Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
Law Institute of Lithuania
Tel. 8 699 04294
[:]