Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2018 / 04 / 18

Ar tikrai mokslas mūsų valstybei nereikalingas?

Teisės srities mokslininkai ir praktikai, diskutuodami apie pastaruoju metu viešumoje pasirodžiusius paaiškinimus, kodėl turi būti optimizuojami mokslo institutai, gūžčioja pečiais – įvairių valstybės institucijų atstovai, dalyvaudami Lietuvos teisės instituto (LTI) veiklos ataskaitos pristatyme, vienas po kito vardijo, kokią naudą kuria LTI mokslininkų atliekamas mokslinis darbas.

LTI praėjusių metų veiklos ataskaita buvo pristatyta teisininkų bendruomenei (su ataskaita galima susipažinti čia: http://teise.org/wp-content/uploads/2018/04/LTI-ataskaita-2017-m.-.pdf). Pristatymas išprovokavo teisėsaugos ir teisėkūros institucijų atstovų diskusiją – kokią naudą sukuria LTI ir koks šios mokslo įstaigos likimas reformuojant mokslo sistemą būtų naudingiausias valstybei.

LTI 2017 metų veiklos ataskaitos pristatyme dalyvavo tiek Seimo, tiek Vyriausybės, Teisingumo, Vidaus reikalų bei Užsienio reikalų ministerijų, taip pat Generalinės prokuratūros atstovai. Susirinkusieji ne tik išklausė LTI mokslininkų pranešimus apie atliekamus darbus bei pasiektus rezultatus, bet ir diskutavo apie mokslo institutų reformą, kurią dabar viešai pradėjo svarstyti premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, pateikusi siūlymus dėl šiuo metu Lietuvoje veikiančių 13-os valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, kalbėdamas apie LTI atliekamus mokslo tyrimus ir jų kuriamą naudą, atkreipė dėmesį į tai, kad jo atstovaujamas komitetas nuolat naudojasi LTI pagalba – prašo mokslinių išvadų įvairiais klausimais, analizuoja jau atliktus mokslo darbus. Kiekvienais metais LTI beveik 30 teisinių mokslinių išvadų ar ekspertinių vertinimų dėl rengiamų teisės aktų projektų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Išvados ar ekspertizės buvo atliktos dėl svarbių teisėkūros iniciatyvų kaip Civilinio kodekso nuostatos dėl partnerystės instituto numatymo, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodekso atskirų straipsnių pakeitimo bei papildymo. S.Šedbaras džiaugėsi tokia galimybe gauti ekspertų vertinimą ir labai rekomendavo kitoms institucijoms pagal situaciją išnaudoti galimybes gauti gilią, išsamią mokslinę analizę, kuri yra labai svarbi tiek teisėkūros procesuose, tiek tobulinant valstybės veiklą įvairiose srityse.

Premjero patarėjas Donatas Matuiza diskusijoje išreiškė palaikymą LTI ir pozityviai įvertino instituto veiklą, ypač prisidedant prie XVII Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo kovos su korupcija tobulinimo srityje. Jis atkreipė dėmesį, kad šiais metais LTI taip pat pavesta atlikti vieną iš programoje suplanuotų darbų. Anot jo, nors Vyriausybės programoje Švietimo ir mokslo ministerijai yra numatyta sukurti efektyvų valstybinio užsakymo suformavimo modelį mokslo įstaigoms, teisės praktikai jau dabar galėtų būti labiau proaktyvūs ir formuoti užsakymus mokslininkams, juos įvertinti, o mokslininkų darbo rezultatus aktyviau taikyti savo darbe.

Diskusijoje dalyvavę Teisingumo ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais darbas su LTI yra gerokai intensyvesnis ir kokybiškesnis, mokslininkų komanda gali greitai reaguoti į iškilusius naujus poreikius valstybėje ir atlikti aktualius mokslinius tyrimus. Praėjusiais metais, intensyviai rengiantis Lietuvos narystei EBPO, LTI atliko pagal Vyriausybės programą numatytą darbą „Baigiamojo (ex-post) vertinimo modelio Lietuvos teisės sistemoje parengimas“, kurio pagrindu parengtos rekomendacijos teisėkūrai ir kuriomis buvo remtasi Valstybės kontrolės rekomendacijose.

Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas pabrėžė, kad VRM būtų labai naudingos mokslinės išvados įvairiais su valstybės valdymu susijusiais klausimais. Viceministras atkreipė dėmesį, kad vienas iš dviejų mokslui keliamų tikslų, – tarptautiškumo ir taikomumo, – viešumoje yra nepelnytai nustumtas į antrą planą, o iškeliamas straipsnių cituojamumo tarptautinių duomenų bazėse reikalavimas. Anot D. Urbono, mokslo rezultatų pritaikymas yra labai svarbus kalbant apie mokslo kuriamą naudą, pasidžiaugta, jos LTI šiais metais laimėjo valstybės reikminių tyrimų projektą, kurio pagrindu bus sukurtas policijos ir kitų institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų algoritmas, atpažįstant smurto artimoje aplinkoje apraiškas ir į jas efektyviai reaguojant.

Jam pritarė generalinio prokuroro pavaduotoja Margarita Šniutytė -Daugėlienė. Ji pasidžiaugė, kad LTI mokslininkai savo tyrimams pasirenka tikrai aktualias temas, kurios vėliau puikiai pritaikomos praktikoje. Generalinio prokuroro pavaduotoja minėjo grupės mokslininkų parengtą monografiją „Kad nusikaltimai neapsimokėtų“, taip pat „Cigarečių neteisėta apyvarta“. Anot jos, tokie mokslo tyrimai yra vertingi ir vertinami praktikų.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Irena Skullerud džiaugėsi svariu LTI indėliu dalyvaujant Europos Sąjungos „Dvynių“ projektuose. Anot I. Skullerud, nuo 2014 metų Lietuva aktyviai dalyvauja šiuose ES projektuose – ji yra pirmame aktyviausių šalių penketuke po Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Austrijos. Nemažas indėlis į tokius rezultatus yra LTI mokslininkų veikla ir aktyvus dalyvavimas – jų kuriamos socialinės teisinės inovacijos užsienio valstybių partneriams leidžia perteikti pačias svarbiausias žinias ir sukauptą patirtį. URM atstovė taip pat pasidžiaugė, kad LTI yra patikimas ir iniciatyvus partneris, suburiantis tarpinstitucinę komandą, kuri gali kokybiškai įgyvendinti „Dvynių“ projektus įvairiose šalyse ir taip prisidėti prie Lietuvos užsienio politikos krypčių įgyvendinimo. Šiuo metu LTI mokslininkai dalyvauja „Dvynių“ projektuose Ukrainoje ir Turkijoje.

Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant LTI vietą naujame mokslo institucijų žemėlapyje Švietimo ir mokslo ministerijai gali būti gana sudėtinga įvertinti teisės mokslo kuriamą pridėtinę vertę valstybės gyvenimui, kadangi LTI veikla yra specializuoto taikomojo pobūdžio bei apima ne tik Teisingumo ministerijos, bet ir kitų valstybės bei teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų veiklos sritis. Diskusijos dalyviai apgailestavo, jog Švietimo ir mokslo ministerijos bei sudarytosios darbo grupės atstovai nepasinaudojo galimybe apie tai tiesiogiai padiskutuoti su teisės praktikais.

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas