Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2019 / 03 / 04

Civilinis turto konfiskavimas galėtų būti tinkamas atsakas korupciniams ir organizuotiems nusikaltimams

Mokslininkai mano, kad civilinis turto konfiskavimas turėtų reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos teisinėje sistemoje.

Tokia išvada teikiama Lietuvos teisės instituto darbuotojų dr. Skirmanto Bikelio ir Simono Mikšio mokslo studijoje „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“.

Atlikę tyrimą, mokslininkai pateikė išvadas, kad civilinis turto konfiskavimas galėtų būti proporcinga sunkių savanaudiškų, organizuotų ir korupcinių nusikaltimų prevencijos ir teisinės tvarkos restitucijos priemone ir taip turėtų reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos teisinėje sistemoje. Jis teikia galimybes paimti kur kas didesnę dalį neteisėtos kilmės turto nei mokestinės priemonės, kurios galėtų atlikti subsidiarų vaidmenį.

Mokslininkams abejonių nekelia civilinio turto konfiskavimo pranašumas prieš neaiškaus praturtėjimo kriminalizaciją.

„Šie institutai net nelygintini, kadangi neaiškaus praturtėjimo kriminalizacijos idėja pati savaime yra ydinga ir jos turėtų būti atsisakyta“, – tvirtina tyrėjai savo mokslo studijos išvadose.

Kaip teigiama studijoje, dėl neaiškaus praturtėjimo kriminalizacijos idėjos kritinių trūkumų kiek dviprasmiška vertinti jos įgyvendinimą teismų praktikoje kaip sėkmingą ar nesėkmingą. Pasak mokslininkų, absoliuti dauguma procesų 2015–2018 metais baigėsi nerezultatyviai ir tai, ko gero, traktuotina kaip adekvatus teisminis neaiškaus praturtėjimo kriminalizacijos idėjos vertinimas. Teiginys, kad procesų nerezultatyvumui esminę reikšmę turėjo baudžiamojo įstatymo taikymo laiko atžvilgiu ypatumai, anot mokslininkų, nebūtų pagrįstas.

S. Bikelis ir S. Mikšys mano, kad svarbu skirti deramą dėmesį konfiskavimo proceso baigiamajai daliai – konfiskuoto turto realizavimui.

„Svarbu tiek turto realizavimo rezultatyvumo, tiek nusikaltimų prevencijos ir teisinės kultūros visuomenėje skatinimo požiūriu vadovautis gairėmis, nurodytomis Direktyvoje Nr. 2014/42/ES, ir nustatyti prioritetą, kad konfiskuotas turtas būtų realizuojamas siekiant tenkinti viešuosius interesus ir ypač socialinius bendruomenių poreikius“, – rašo mokslininkai savo studijos išvadoje.

Ši mokslo studija yra vieno iš jos autorių S. Bikelio tyrinėjimų tęsinys, ieškant, kaip būtų galima efektyviai atimti nusikalstamu būdu sukauptą turtą iš asmenų, kurie jį įgijo, valdo arba saugo po priedanga, būdami fiktyvūs jo savininkai, ir kaip jį naudingai panaudoti. Šie tyrinėjimai prasidėjo dar 2012 metais, kai kartu su mokslinio projekto kolegomis buvo pradėta rengti kolektyvinė monografija „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai“, išleista 2014 metų pradžioje, prieš pat pasirodant pirmosioms kasacinėms nutartims bylose dėl neteisėto praturtėjimo.

Susidomėjusieji šia tema visą studijos tekstą gali nemokamai skaityti čia: http://teise.org/wp-content/uploads/2019/02/Konfiskavimas.pdf

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas