Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2020 / 04 / 24

Darbinio amžiaus ilginimo politikos Lietuvoje ataskaita prestižinės tarptautinės leidyklos išleistame leidinyje

 

Prestižinė tarptautinė leidykla ,,Springer“ išleido darbinio amžiaus ilginimo politikos tema pagal apimtį ir išsamumą precedento neturintį leidinį ,,Extended Working Life Policies: International Gender and Health Perspectives“. Džiugu, jog jame kartu su bendraautore skyrių apie situaciją Lietuvoje parašė ir Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) mokslininkė dr. Kristina Ambrazevičiūtė.

Mokslininkų grupė, parengusi šį leidinį, susibūrė 2015 m., kai buvo gautas finansavimas pagal Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology, COST) programą, remiančią tarptautinį tyrėjų bendradarbiavimą generuojant ir įgyvendinant naujas idėjas bei iniciatyvas. Ketverius metus (nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn.) megztas mokslininkų bendradarbiavimo tinklas apėmė net 34 šalių mokslininkus. Galiausiai ši knyga vainikavo COST programos veiklos „Vakarų šalių darbinį gyvenimą plėtojančių politikos sričių poveikis lyčių lygybei ir sveikatai“ (angl. Gender and health impacts of policies extending working life in western countries), Nr. IS 1409, bendrą mokslininkų grupės darbą.

Pastaruoju metu senėjančios Europos valstybėse siekiama įgyvendinti darbingo amžiaus ilginimo politiką, tačiau ne visada tinkamai įvertinamas lyties ir sveikatos kriterijų vaidmuo. Atsižvelgdama į tai, tarptautinė mokslininkų komanda knygoje nagrinėja tiek patį prailginto darbinio gyvenimo fenomeną, tiek skirtingose valstybėse egzistuojančias prailginto darbinio amžiaus politikas, ypatingą dėmesį skirdami lyties ir sveikatos kriterijams.

Lietuvoje, reaguojant į senėjančios visuomenės iššūkius – mažėjančią bei senėjančią populiaciją – 2017 m. įsigaliojo naujasis socialinis modelis. Visgi, nepaisant atliktų ir vis dar atliekamų reformų socialinės apsaugos, užimtumo ir sveikatos apsaugos srityse, tenka pripažinti, jog lyties ir sveikatos būklės aspektai, susiję su darbingo amžiaus pratęsimu, nėra palankūs ir nevisiškai užtikrina vyresnio amžiaus darbuotojų gerbūvį tiek darbo rinkoje, tiek baigus darbinę veiklą.

Dr. Kristinos Ambrazevičiūtės kartu su kolege iš Mykolo Romerio universiteto dr. Jolanta Pivoriene parengtą skyrių anglų kalba galima rasti čia. Visas knygos tekstas anglų kalba laisvai prieinamas čia.