Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2017 / 07 / 26

Delinkventinis jaunimo elgesys ir lyčių skirtumai

Vaikinų ir merginų delinkventiniam elgesiui turi poveikį skirtingi veiksniai. Vaikinų atveju reikšmingesnė savikontrolė, o merginų – ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra.

Tokias išvadas pateikė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės Dr. Svetlana Justickaja ir  Renata Giedrytė – Mačiulienė mokslo straipsnyje „Delinkvencinis elgesys ir lyčių skirtumai: situacinio veiksmo teorijos tikrinimas (pagal Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenis)“, kuris publikuotas leidinyje „Kriminologijos studijos“.

Mokslininkės, pasitelkdamos Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (The Third International Self-Report Delinquency Study (ISRD-3) Lietuvoje duomenis, tyrė situacinio veiksmo teorijos prielaidos lyties aspektu. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti, ar situacinio veiksmo teorijos prielaidos pasitvirtina aiškinant nepilnamečių delinkvencinį elgesį Lietuvoje ir ar šios teorijos prielaidos gali vienodai paaiškinti tiek vaikinų, tiek merginų delinkvencinį elgesį. Gauti tyrimo rezultatai leidžia kalbėti apie tai, kad ne visos situacinio veiksmo teorijos prielaidos buvo patvirtintos, o merginų ir vaikinų delinkvencinį elgesį prognozuoja kiek skirtingi veiksniai.

Savikontrolės, ryšių su tėvais ir tėvų priežiūros veiksniai daro savotišką vienas kitą „papildantį“ poveikį delinkvenciniam elgesiui. Vaikinų atveju savikontrolės veiksnys turi statistiškai reikšmingą poveikį, ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra neturi. Merginų atveju priešingai. Taigi, veikiant šiems trims veiksniams vienu ir kitu atveju ryšys su delinkvenciniu elgesiu yra, bet jis atsiranda skirtingai.

Situacinio veiksmo teorijos prielaidų tikrinimas lyčių aspektu, remiantis Lietuvoje atlikto Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenimis, leido išskirti kelis dėsningumus. Tyrimas parodė, kad bendravimo su delinkventiniais draugais ir moralės normų veiksniai gana vienodai pasireiškia ir merginų, ir vaikinų atveju. Būtent šie veiksniai labiausiai prisideda formuojant porinių koreliacijų lygyje matomą tiek merginų, tiek vaikinų atitiktį situacinio veiksmo teorijai.

Taip pat tyrimo metu nustatyti nepasitvirtinę ryšiai. „Neprižiūrima veikla su bendraamžiais“ ir „ryšiai su mokykla“ – šių veiksnių atžvilgiu mokslininkės nemato jokio statistiškai reikšmingo ryšio. Čia situacinio veiksmo teorija „neveikia“ nei vaikinų, nei merginų atveju.

Šis straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos teisės instituto ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programą “Subalansuotos baudžiamosios politikos ir efektyvios nusikaltimų prevencijos link: visuomenės saugumo stiprinimo galimybių žmogaus teisių apsaugos kontekste tyrimai”. Daugiau apie programą.

Visą straipsnį galima rasti čia: http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/10730

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas