Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2017 / 11 / 24

Ekspertai iš Europos ieško kokybiškos teisinės pagalbos recepto

Lapkričio 22–23 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms šalims“, kurioje dalyvavo Lietuvos valstybinių ir mokslo institucijų, advokatūros ir kitų sričių specialistai, taip pat ir beveik trisdešimt aukšto lygio ekspertų iš visos Europos. Dviejų dienų trukmės intensyvioje konferencijoje siekta išsiaiškinti, kas yra kokybiška teisinė pagalba ir kaip ją reikėtų užtikrinti.

Konferencijos organizatoriai – Lietuvos teisės institutas, Frankfurto prie Maino J. W. Goethe’s universitetas, Nyderlandų teisinės pagalbos valdyba, Lietuvos advokatūra bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Konferencijos temos svarbą patvirtino Lietuvos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės sveikinimo kalba, kurioje atkreiptas dėmesys į temos aktualumą tiek Lietuvai, tiek platesniu kontekstu. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės perduotame sveikinime konferencijos dalyviams atkreipiamas dėmesys į galimybes gerinti teisinės pagalbos kokybę. Anot jo, geresnių rezultatų galima pasiekti mažinant biurokratines procedūras ir plačiau taikant informacines technologijas.

Pirmoji konferencijos sesija buvo skirta aptarti teisinei pagalbai ir jos kokybei tarptautinėje ir europinėje perspektyvoje, šią sesiją moderavo Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Limantė ir prof. Matthias Jahn’as iš Goethe universiteto Frankfurte. Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėja dr. Danutė Jočienė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje teisinės pagalbos institutas veikia gana gerai, tačiau kartais visgi neišvengiama sudėtingesnių atvejų, pavyzdžiui, bylose, susijusiose su neįgalių asmenų atstovavimu. Teisėja taip pat priminė susijusias Strasbūro teismo bylas, kuriose kelti teisinės pagalbos kokybės klausimai.

Advokatė ir Leveno universiteto lektorė Yolanda Vanden Bosch detaliai apžvelgė teisę į teisinę pagalbą tarptautinėje ir ES teisėje įtvirtinančius instrumentus. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad naujausi dokumentai ir praktika vis didesnį dėmesį skiria ne tik pareigai suteikti teisinę pagalbą, kai tai numatyta, bet ir pačiai pagalbos kokybei. Be to, tarptautinėje praktikoje vis dažniau išreiškiamas ir nuolatinių mokymų, orientuotų į teisinės pagalbos teikėjus, poreikis. Šią mintį toliau tęsė Barbel Heinkelmann, Europos Komisijos atstovė, kuri taip pat detaliai pristatė naujausius ES instrumentus teisinės pagalbos srityje bei supažindino su derybinėmis subtilybėmis, tokius dokumentus rengiant.

Teisinės pagalbos kokybės klausimus iš ombudsmeno perspektyvos pristatė Lietuvos Seimo kontrolierius dr. Augustinas Normantas. Jis savo pranešime atkreipė dėmesį į ombudsmeno institucijos gaunamus skundus, kuriuose taip pat ryškėja tobulintinos sritys. Be to, Seimo kontrolierius pastebėjo, kad nemaža dalis į Seimo kontrolierius besikreipiančių asmenų skunduose nurodo ne tik jiems rūpimą problemą, bet ir prašo patarimo, kur jiems kreiptis, kad galėtų apginti savo galimai pažeistas teises, nes neturi lėšų samdyti advokato. Tai liudija, kad pareiškėjai neretai neturi pakankamai informacijos apie galimybes pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė apžvelgė įvairius teisinės pagalbos organizavimo ir administravimo modelius. Jos pranešimas patvirtino, kad sudėtinga rasti bendrus standartus, kai valstybių praktika ir reguliavimas labai skiriasi. Tai paliudijo ir profesoriaus ir advokato iš Austrijos Richardo Soyerio pristatyta Austrijos patirtis ieškant būdų užtikrinti aukštos kokybės teisinę pagalbą. Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad Austrijoje teisinę pagalbą teiksiantis advokatas skiriamas abėcėlės tvarka, neatsižvelgiant į advokato specializaciją, o tai reiškia, kad advokatas gali susidurti su klausimais, kuriais jis turi mažai patirties. Kaip trūkumas buvo nurodyta ir tai, kad nėra vykdomi specifiškai į teisinės pagalbos teikimą orientuoti mokymai.

Diskusijoje, skirtoje teisinės pagalbos kokybės klausimams iš susijusių institucijų perspektyvos, nuomonėmis keitėsi didelė grupė specialistų – teisėjai, prokurorai, ministerijų atstovai, advokatai, mokslininkai, policininkai, Jungtinių Tautų atstovas. Svarstyta advokato gaunamo įkainio dydžio svarba ir advokatų parinkimo praktika bei jos problemos, pasitikėjimo tarp teisinės pagalbos gavėjo ir advokato reikšmė ir jos užtikrinimo galimybės. Daug dėmesio skirta ir poreikiui užtikrinti teisinę pagalbą operatyviai, laiku ir bendradarbiaujant susijusioms institucijoms ir organizacijoms. Minčių kelta ir dėl intensyvesnio IT naudojimo galimybių ir šalių praktikos šioje srityje, administruojančios institucijos pareigų bei teisinės pagalbos sistemos stebėsenos.

Viena iš konferencijos sesijų buvo skirta pristatyti geriausią ES ir kitų šalių praktiką, identifikuoti teisinės pagalbos kokybės rodiklius ir galimus kontrolės instrumentus. Teisinės pagalbos srityje dirbanti Suomijos teisingumo ministerijos atstovė Kirta Heine papasakojo apie nuo šių metų pradžios įdiegtą kokybės vertinimo sistemą, kuri grindžiama teisinės pagalbos gavėjų anoniminėmis apklausomis. Jų anketose pagalbos gavėjų prašoma penkiose srityse įvertinti konkrečius teisinę pagalbą teikusio advokato veiksmus nuo 1 iki 5 balų, ir vėliau sistema sugeneruoja bendrą įvertinimą. Apklausos nepersonalizuotos, ir nei paslaugą gavęs asmuo, nei advokatas konkrečiai neidentifikuojamas.

Ronan’as Deegan’as iš Airijos teisinės pagalbos valdybos pristatė kokybę garantuojančias teisinės pagalbos paslaugas Airijoje. Apžvelgęs bendrus teisinės pagalbos organizavimo bruožus šioje šalyje, pranešėjas daug dėmesio skyrė teisinės pagalbos šeimos bylose standartams, kadangi ši sritis labiau išplėtota.

Bendrosios teisės tradicijos tendencijas pristatė Glyn’as Hardy – Anglijos ir Velso teisinės pagalbos agentūros Paslaugų vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas. Jo pristatyta itin kompleksinė ir sudėtinga teisinės pagalbos kokybės vertinimo ir užtikrinimo sistema, nors labiau tinkama būtent bendrosios teisės tradicijos šalims, visgi pasirodė itin įdomi konferencijos dalyviams. Juos sudomino Anglijos naudojama kolegų vertinimo (angl. peer-review) sistema, kai teisinės pagalbos kokybę detaliai tiria kitas advokatas, susipažindamas su byla, jos medžiaga ir proceso vykdymu. Kolegos mintis pratęsė Vicky Kemp, Notingemo universiteto Teisės fakulteto mokslo darbuotoja, atlikusi nemažai tyrimų dėl informacinių technologijų galimybių teisinės pagalbos srityje policijos komisariatuose ir dalyvaujanti kuriant atitinkamą programinę įrangą.

Ukrainos patirtimi dalijosi Oleksii Boniuk’as, laikinai einantis direktoriaus pareigas Ukrainos teisinės pagalbos teikimo koordinavimo centre. Nemažai dalyvių maloniai nustebo, kaip pažengusi ir kaip metodiškai savo sistemą šioje srityje organizuoja Ukraina, kuri padedant donorams neseniai atnaujino teisinės pagalbos sistemą.

Bene visus dalyvius sudomino ir Olandijos patirtis. Savo įžvalgomis apie kokybės užtikrinimą Nyderlanduose dalijosi Herman’as Schilperoort’as, Teisinės pagalbos valdybos Personalo departamento vadovas ir Direktorių valdybos narys. Jis pristatė tiek teisinės pagalbos organizavimo šalyje sistemą, tiek kokybės kontrolės mechanizmus.

Paskutinė konferencijos sesija buvo skirta aptarti teisinės pagalbos kokybės rodiklių nustatymą teisinės pagalbos teikėjų ir organizatorių požiūriu. Šią sesiją itin dėmesingai ir profesionaliai moderavo Glimstedt advokatų kontoros partneris Linas Sesickas.

Konferencija organizuota įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Teisinės pagalbos kokybės didinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ (JUST/2015/ACTION GRANTS). Projekto koordinatorius – Lietuvos teisės institutas. Projekto partneriai: Frankfurto prie Maino J. W. Goethe’s universitetas, Nyderlandų teisinės pagalbos valdyba, Lietuvos advokatūra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas