Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

events

Renginiai

Ar Lietuvoje bus įteisinta tarėjų institucija?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto apskritojo stalo diskusijoje 2016 birželį pristatytas Lietuvos teisės instituto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai sudėti į monografiją „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“.

Monografijos autoriai dr. Petras Ragauskas, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, Vaidas Kalpokas (apklausų duomenų apdorojimas) savo atliktu tyrimu siekė sprendimų priėmėjams padėti apsispręsti dėl tarėjų instituto koncepcijos Lietuvoje.

Seime vykusiame monografijos pristatyme Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė - Kulvinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad ši monografija yra ypatingai svarbi Lietuvos teisinės sistemos ateičiai, nes atsako į svarbiausius klausimus dėl tarėjų institucijos.

„Dabartinės Vyriausybės programoje nustatytas aiškus uždavinys - „atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, parengti koncepciją ir įstatymų pakeitimo projektus dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose.“ Tvirtindamas Vyriausybės programą Seimas šį pažadą pavertė teisiniu įpareigojimu,“ - atkreipė dėmesį instituto direktorė.

Lietuvoje pasitikėjimas teismais vienas žemiausių Europos Sąjungoje: remiantis „Eurobarometro“ 2013 m. atliktu tyrimu, tik 31 proc. Lietuvos gyventojų buvo linkę pasitikėti teisingumo sistema (ES vidurkis – 53 proc.). ES pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Slovėniją, Čekiją ir Slovakiją. Ši padėtis glaudžiai susijusi su nepasitikėjimu valstybe, nusivylimu demokratine sistema, pesimistišku požiūriu į valstybės ateitį, piliečių pasyvumu, nepagarba teisei.

Analizuojant tarėjų instituto įdiegimo į Lietuvos teisinę sistemą galimybes, mokslininkai įvertino politinę valią, visuomenės (kartu ir profesionalių teisininkų bendruomenės) nuomonių tendencijos ir mokslo darbai šia tema.

Atliekant tyrimą buvo įvertinti „už“ ir „prieš“. Tarėjų institucijos šalininkai vardija tokius privalumus: sustiprėtų visuomenės teisinis švietimas, būtų įgyvendinta požiūrių įvairovė, suartėtų „gyvoji“ ir formalioji teisė, teisinė sistema taptų demokratiškesnė, atsirastų papildoma apsauga nuo teismo piktnaudžiavimų, tarėjai būtų kaip papildomas teisėjų nepriklausomumo garantas. Tarėjų institucijos priešininkus labiausiai neramina tai, kad nėra tarėjų institucijos tradicijos, tokia institucija gali tapti beprasmišku balastu teismo procesui, sprendimai gali būti neprognozuojami, išauga laiko ir pinigų sąnaudos, sprendimai bus priimami neišmanant teisės ir remiantis subjektyviu teisingumo jausmu, tai gali paskatinti baudžiamosios politikos griežtėjimą, atsirastų favoritizmo ir korupcijos grėsmė, būtų vadovaujamasi emocijomis, prietarais ir stereotipais.

Tyrimo duomenys liudija, kad prieš bet kokį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus teismuose pasisakė 37 proc. iš beveik 550 apklaustų teisėjų, prokurorų ir advokatų. Labai svarbu tai, kad su tarėjais anksčiau susidūrę respondentai turėjo daug palankesnę nuomonę tiek dėl jų dalyvavimo teismo procese, tiek ir dėl visuomenės dalyvavimo apskritai.

Tyrimo metu buvo ieškoma atsakymų į įvairius teorinius ir praktinius klausimus, kylančius diegiant tarėjų institutą. Tyrimo tikslais buvo atlikta užsienio valstybių praktikos apžvalga, Lietuvos teisinių profesijų atstovų (advokatų, teisėjų ir prokurorų) apklausa, atlikta viešojo diskurso tarėjų klausimu interneto portaluose analizė, vertinti su tarėjų instituto įdiegimu susiję pranašumai, trūkumai ir galimos grėsmės. Visų šių tyrimų medžiaga nuosekliai pristatoma atitinkamuose šio darbo skyriuose.

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas