Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2018 / 12 / 11

Ketvirtosios valdžios korupcija – situacija Lietuvoje ir užsienyje

Viešumoje kalbant apie korupciją dažnai pasitelkiama žiniasklaida, kuri prisiima kontroliuotojo ir net teisėjo vaidmenį. Apie pačios žiniasklaidos korupciją diskusijos vyksta kur kas rečiau, todėl minint Tarptautinę korupcijos dieną Lietuvos teisės institutas pakvietė šios srities specialistus į nacionalinę mokslinę-praktinę konferenciją „Korupcija ir žiniasklaida“. Europos Komisijos atstovybėje vykusi konferencija į diskusiją pakvietė tiek teisės, tiek komunikacijos srities mokslininkus, taip pat ir pačius žurnalistus.

LTI Ilgalaikių mokslinių tyrimų programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ vadovas dr. Petras Ragauskas skaitydamas pranešimą „Žiniasklaidos korupcijos ypatumai Lietuvoje“ atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidos korupcijos, kaip teisinio fenomeno, šiuo metu Lietuvoje nėra.

„Kaip žinome, kelios bylos šiuo metu nagrinėjamos teismuose, tačiau kol nėra teismo sprendimo, tol galioja nekaltumo prezumpcija“, – situaciją apibendrino mokslininkas. Anot jo, žiniasklaidos korupcijos lygmenys gali būti trys. Pačia juodžiausia korupcija jis vadino šantažą ir prekybą įtaka. Taip pat mokslininkas išskyrė savanaudišką manipuliavimą informacija, kai, siekiant naudos savo verslams, perkamas žiniasklaidos turinys arba tylėjimas. Trečiasis lygmuo – ribinis atvejis, kai konkrečioje situacijoje tylima ne dėl grasinimų, o „tiesiog dėl viso pikto“.

„Ribą tarp patogaus gyvenimo ir korupcijos nubrėžti nėra lengva“, – kalbėjo mokslininkas.

Konferencijoje dalyvavęs žurnalistas ir redaktorius Rytas Staselis pateikė nemažai konkrečių pavyzdžių, kai žiniasklaida pati siūlo savo paslaugas ir už palankų parašymą ar kitokį atspindėjimą viešumoje prašo „100 euriukų“. Tokių pasiūlymų sulaukia tiek verslo bendrovės, tiek politikai. Kaip vieną iš priežasčių, dėl ko susiklostė tokia praktika, R. Staselis įvardijo Sąjūdžio laikais gyvavusį milžinišką pasitikėjimą žiniasklaida bei leidėjų pripratimą, kad politikos elitas pripažįsta didžiulę žiniasklaidos įtaką visuomenei, nors realiai ta įtaka, žurnalisto įsitikinimu, tikrai buvo mažesnė.

„Žiniasklaida turi įsisąmoninti, kad priklausomybė nuo viešųjų finansų yra pragaištinga jos nešališkumui ir nepriklausomybei“, – kalbėjo R. Staselis konferencijos dalyviams.

LTI mokslininkas dr. Mindaugas Lankauskas apžvelgė situaciją dėl žiniasklaidos korupcijos užsienio valstybėse. Anot jo, žiniasklaidos korupcijos prielaidos gali būti įvairių prigimčių. Neskaidrius procesus gali lemti kultūrinės tradicijos ir istoriniai ypatumai, taip pat nestabilios finansinės sąlygos (pvz., Pietų Amerikoje, Rytų Europoje) ar savininkų įtaka.

Dr. Deimantas Jastramskis iš Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto konferencijoje kalbėjo apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje. Apžvelgdamas bendrą situaciją jis atkreipė dėmesį, kad yra aptikęs tik keletą iniciatyvų formuoti žiniasklaidos politiką valstybės programiniuose dokumentuose. Tai, anot mokslininko, rodo bendros sistemos nebuvimą.

Anot dr. D. Jastamskio, korupcija didėja tada, kai žiniasklaidos ekonominis pagrindas mažėja. Jis pateikė pavyzdį – alkoholio reklamos draudimą. Nustatant draudimo įsigaliojimo laiką praktiškai visų politinių partijų nariai balsavo už termino nukėlimą, reikalingas balsų skaičius Seime buvo surinktas iš praktiškai visų politinių jėgų, nors kai kurios politinės partijos oficialiai ir pasisakinėjo prieš terminų nukėlimą. Neilgai trukus po to viena įmonių grupė, užsiimanti alkoholio gamyba, kelias skirtingų ideologijų partijas parėmė po 20–40 tūkst. litų.

Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojus alkoholio reklamos draudimui vieno populiariausių interneto portalų pajamos dėl šio draudimo sumažėjo 15 proc.. 2017 m. ši žiniasklaidos priemonė dirbo pelningai, o šiemet, tikėtina, bus nuostolinga.

Mokslininkas savo pranešime atkreipė dėmesį, jog, rinkoje reguliuojant reklamą, randasi įvairių reklamos ir informacijos hibridų, pavyzdžiui, turinio rinkodara. Vertindamas situaciją žiniasklaidos rinkoje mokslininkas pasakojo, jog žurnalistai Lietuvoje nėra apsaugoti – jie dažnai neturi darbo sutarčių, dirba su verslo liudijimais ar pan., o tai tikrai neprisideda prie skaidrumo.

Prof. dr. Aleksandras Dobryninas iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto kalbėjo apie medijas, bendruomenes ir korupciją. Anot jo, apie korupciją žiniasklaidoje galima spręsti pagal visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida, o Lietuvoje ši situacija yra geresnė, nei Europos Sąjungos vidurkis.

„Nesakau, kad šioje srityje nėra problemų, problemų yra, jos būdingos visiems. Pavyzdžiui, viena iš naujųjų medijų, – socialiniais tinklais, – pasitikėjimas sparčiai mažėja“, – kalbėjo profesorius.

Konferencijoje taip pat dalyvavo žiniasklaidos priemonių atstovai, ministerijų, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus bei akademinės bendruomenės atstovai.

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas