Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2018 / 01 / 30

Kodėl nuteistųjų socialinė reabilitacija ne visada sėkminga?

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai, vykdydami Teisingumo ministerijos programą, atliko nuteistųjų socialinės reabilitacijos priemonių sistemos tyrimą bei pateikė savo išvadas, atkreipdami dėmesį į probleminius aspektus.

Dr. Rūta Vaičiūnienė bei dr. Vaidas Viršilas atlikto tyrimo rezultatus paskelbė mokslo studijoje „Laisvės atėmimo vietose taikomų socialinės reabilitacijos priemonių sistemos analizė, probleminiai taikymo aspektai“.

LTI mokslininkų atlikta Lietuvos laisvės atėmimo vietose taikomų priemonių analizė atskleidė keletą svarbiausių probleminių sričių. Pirma – socialinės reabilitacijos būrio viršininkams tenka daug funkcijų, numatytas didelis darbo krūvis, todėl jiems neįmanoma savo darbe taikyti korekcinių programų. Mokslininkai, atlikę tyrimą, mano, kad yra būtinas būrio viršininkų funkcijų perskirstymas.

Kitas probleminis aspektas - būrio viršininkai nėra motyvuoti dirbti su programomis, kadangi paprasčiausiai netiki jų veiksmingumu.

Socialinės reabilitacijos būrių viršininkai taip pat nejaučia laisvės atėmimo vietų administracijos palaikymo taikyti korekcines programas, kadangi kitoms priemonėms (darbui ir kt.) socialinės reabilitacijos procese teikiamas prioritetas.

Ketvirta problema, su kuria susiduriama – neilgas laiko tarpas, skirtas individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymui. Tai didina laisvės atėmimo vietų personalo ir teisės pažeidėjų frustraciją bei klaidų, planuojant veiksmingas socialinės reabilitacijos priemones, atsiradimo tikimybę.

„Kalėjimų departamento pastangos pereiti nuo neefektyvios ir atgyvenusios bausmių sistemos, grindžiamos atpildo, bauginimo ir izoliavimo siekiais, prie moksliniais tyrimais pagrįstos progresyvios ir efektyvios korekcinės sistemos aiškiai jaučiamos, tačiau socialinės reabilitacijos procese vis dar trūksta kryptingumo, sistemiškumo ir nuoseklumo“, - rašo mokslininkai savo parengtos studijos išvadose.

Mokslininkai apibendrinami pažymėjo, kad taikant socialinės reabilitacijos priemones laisvės atėmimo vietose svarbu orientuotis į šiuo metu jau turimų veiksmingiausių priemonių įgyvendinimo kokybę ir sudaryti galimybes personalui patikėti šių priemonių veiksmingumu.

Mokslo darbe akcentuojama, kad nuteistų asmenų socialinė reabilitacija, resocializacija ir integracija į visuomenę neatsiejama šiuolaikinės bausmės sampratos dalis, įtvirtinta tiek ES lygmeniu ar nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose, tiek mokslinių tyrimų lauke. Sėkmingai resocializacijai būtinas kompleksas elementų, pradedant sisteminiu požiūriu, instituciniu palaikymu ar teisine baze, baigiant kokybiškai įgyvendinamomis korekcinėmis programomis ir jų tąsa. Progresyvių šalių (Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė, Kanada, JAV ir kt.) pavyzdys rodo, kad veiksminga laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų socialinė reabilitacija prasideda nuo visų suinteresuotųjų šalių – baudžiamosios politikos formuotojų, ją įgyvendinančių institucijų, bendruomenės – vieningumo, sutarimo ir bendradarbiavimo.

Visas mokslo darbo tekstas nemokamai skelbiamas LTI interneto svetainėje http://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Vaičiūnuienė-Viršilas.pdf

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas