[:lt]
Kalbant apie korupciją Lietuvos žiniasklaidoje itin probleminė sritis yra viešojo administravimo subjektų administruojamos viešinimui skirtos (dažniausiai Europos Sąjungos struktūrinės paramos) lėšos, kurios galimai įsisavinamos per neskaidrius konkursus ir dažnai kaip tarpininkams veikiant viešųjų ryšių agentūroms, kurių veikla yra mažai reglamentuojama. Tokią išvadą savo mokslo straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas.
Publikacijoje „Korupcijos raiška ir neskaidrumas Lietuvos žiniasklaidoje“ mokslininkas rašo, jog korupcija žiniasklaidoje yra sudėtingas fenomenas, pasižymintis latentiniu pobūdžiu ir todėl sunkiai tiriamas ar pamatuojamas. Kaip teigiama mokslinėje literatūroje, žiniasklaidos korumpuotumo lygis priklauso nuo korupcijos išvešėjimo atitinkamoje visuomenėje. Korupcija žiniasklaidoje pasižymi skirtinga struktūra, intensyvumu bei dinamika įvairiuose pasaulio regionuose ir valstybėse, kai kuriose pokomunistinėse valstybėse matyti sisteminės žiniasklaidos korupcijos bruožų.
Publikacijos išvadose skelbiama, kad Lietuva nepriskirtina prie valstybių, kuriose klesti sisteminė žiniasklaidos korupcija, tačiau yra tam tikrų probleminių sričių, tokių kaip padėtis regioninėje žiniasklaidoje ar viešinimo paslaugų teikimo srityje. Apklaustų ekspertų nuomone, egzistuoja neskaidrūs politikų ir žiniasklaidos priemonių ryšiai, taip pat trūksta skaidrumo žiniasklaidos priemonių valdyme ir kt.
Mokslininkas teigia, kad žiniasklaidos veiklos skaidrumui daugiausia įtakos darantys subjektai yra verslas, politikai ir žiniasklaidos priemonių savininkai. Didelis pavojus kyla tuomet, kai politikai yra visuomenės informavimo priemonių savininkai, o dažnu atveju atsiranda ir vadinamasis oligarchinis trikampis, kai išvien veikia politikai, verslas ir žiniasklaidos priemonės (ar jų savininkai). Siekiant didinti skaidrumą šioje srityje, siektina, kad informacija apie žiniasklaidos priemonės valdymą būtų kiek įmanoma labiau viešinama. Svarstytina galimybė tobulinti teisinį reguliavimą, visuomenės informavimo priemonėms nustatant pareigą viešinti tokią informaciją oficialiuose visuomenės informavimo priemonių tinklalapiuose.
Visas M. Lankausko publikacijos tekstas paskelbtas LTI leidžiamo leidinio „Teisės problemos“ antrame šių metų numeryje. Visą publikacijos tekstą ir kitus straipsnius nemokamai galima skaityti čia: https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/
[:en]
Concerning corruption in Lithuanian media, a particularly problematic area is funding (in most cases from EU structural funds) for public relations that is administered by public bodies, which is potentially absorbed through non-transparent tenders, where public relations agencies, activities whereof are little regulated, act as intermediaries. This conclusion has been drawn by Mindaugas Lankauskas, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), in his scientific article.
In his publication “Corruption and Lack of Transparency in Lithuanian Media” the researcher writes that corruption in media is a complex phenomenon with latent character; therefore, it is quite complicated to research and measure. According to scientific literature, the level of corruption in the media sector depends on the prevalence of corruption in a particular society. Media corruption has a different structure, intensity and dynamics in different world regions and countries, whereas the situation in some post-communist countries could be characterised as systemic media corruption.
The publication concludes that Lithuania is not assigned to the group of countries with systemic media corruption thriving; however, there are problematic areas such as the situation in regional media or provision of public relations services. According to the opinion of the surveyed experts, there exist non-transparent relations between politicians and media outlets and lack of transparency could be observed regarding ownership of media outlets, etc.
The researcher states that key players with regard to transparency of media activities are businesses, politicians and owners of media outlets. A big threat to transparency is when politicians own media outlets, and often the so-called oligarchic triangle emerges, when politicians, businesses and media outlets (or owners of the outlets) work together. In order to increase transparency in this sector, information concerning ownership of media outlets should be made available to the public as much as possible. A possibility to improve legal regulation by imposing a requirement for media outlets to provide such information on their official websites should be considered.
The full text of publication by Mr. Lankauskas is included in the second issue of “Legal Issues” (2018) published by LIL. Full publication and other articles are freely available here: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Lankauskas-2018_2-96.pdf
[:]