Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2019 / 07 / 22

Korupcijos temos – naujame „Teisės problemų“ numeryje

Naujame Lietuvos teisės instituto (LTI) leidžiamo leidinio „Teisės problemos“ numeryje – du mokslo straipsniai, parengti įgyvendinant ilgalaikę korupcijos programą.

Dr. Mindaugas Lankauskas šiame numeryje publikavo straipsnį „Korupcijos valdymas ir kontrolė panaudojant žiniasklaidos sektorių: korupcijos prevencija stiprinant spaudos laisvę“. Straipsnyje analizuojama spaudos laisvės įtaka siekiant pažaboti korupciją tiek pačioje žiniasklaidoje, tiek ir visoje visuomenėje. Mokslinės literatūros ir atliktų empirinių tyrimų rezultatų analizė parodė, jog tarp spaudos nepriklausomumo ir korupcijos egzistuoja priežastinis ryšys. Žiniasklaida, atlikdama savo kaip „sarginio šuns“ vaidmenį, prisideda prie korupcijos prevencijos visuomenėje, nors tam tikrais atvejais gali turėti ir priešingą efektą (pavyzdžiui, jei visuomenė „perkaista“ nuo nuolatinių korupcinių skandalų). Nepaisant to, laisva žiniasklaida laikytina efektyvia netiesiogine korupcijos prevencijos priemone, todėl reikėtų dėti pastangas stiprinti spaudos laisvę naudojant ekonominio, teisinio ar šviečiamojo pobūdžio priemones. Priemonės, kuriomis siekiama suvaržyti spaudos nepriklausomumą, gali prisidėti prie korupcijos masto augimo.

Straipsnyje mokslininkas pateikia išvadas, kad žiniasklaida, kaip visuomenės „sarginis šuo“, gali paveikti korupcijai sąlygas sudarančias visuomenines struktūras per savo atliekamas monitoringo ir informavimo bei sklaidos funkcijas. Empiriniai tyrimai pagrindžia, kad tarp spaudos laisvės ir korupcijos egzistuoja priežastinis ryšys. Didesnė spaudos laisvė lemia mažesnį korupcijos lygį, o jos trūkumas korupciją didina. Atsižvelgiant į priežastinio ryšio egzistavimą, spaudos laisvės stiprinimas gali būti efektyvi netiesioginė korupcijos prevencijos priemonė, papildanti jau egzistuojančias konkretesnes Korupcijos prevencijos įstatyme numatytas priemones.

Mokslininkas teigia, kad žiniasklaidos nepriklausomumą galima stiprinti pasitelkiant įvairias teisines, finansines ir šviečiamąsias priemones. Siūlytina atsisakyti iki šiol egzistuojančios baudžiamosios atsakomybės už šmeižimą, tai paliekant civilinės teisės sričiai. Siekiant stiprinti spaudos laisvę taip pat siūlytina remti tiriamosios žurnalistikos projektus ir mokymus, steigti stipendijas ar apdovanojimus už geriausius tyrimus, skatinti skaidrumą visuomenės informavimo priemonių valdyme bei sprendimų priėmimo procesuose.

Kitas straipsnis, paskelbtas pagal ilgalaikę korupcijos programą – dr. Kristinos Ambrazevičiūtės „Korupcija darbo santykiuose“. Kaip teigia LTI mokslininkė, korupcija darbo santykiuose yra gana plačiai paplitęs fenomenas, iki šiol praktiškai nepapuolęs į teisės mokslo tyrimų lauką. Todėl šis straipsnis yra skirtas korupcijos darbo santykiuose tyrimui ir orientuotas į korupcines situacijas, vykstančias įmonės viduje, tarp darbuotojo ir darbdavio. Straipsnyje nagrinėjamos korupcijos darbo santykiuose prielaidos ir samprata, korupcinės veikos elementai ir jų ypatumai darbo santykiuose, taip pat korupcijos rizikos požiūriu vertinami atskiri darbo teisės institutai.

Nepaisant fakto, kad korupcijos sąvoka nėra vartojama darbo teisės normose, tai nekliudo kvalifikuoti kai kuriuos darbo santykiuose atliekamus neteisėtus veiksmus kaip esančius korupcinio pobūdžio. Dar daugiau, atlikti tyrimai rodo, kad korupcija darbo santykiuose yra gana plačiai paplitęs reiškinys. Korupciją darbo santykiuose įgalina šiuolaikinė įmonės prigimtis, grindžiama valdymo organams deleguotu įmonės valdymu, o tai savo ruožtu suteikia pastariesiems plačią diskreciją ir ribotą jų išorinę kontrolę. Kartu klaidinga būtų manyti, kad korupcinės veikos būdingos tik aukščiausiesiems įmonės vadovams. Iš esmės kiekvienas įmonės darbuotojas gali įgyti sprendimo priėmimo galių ir atlikti korupcinio pobūdžio veiksmus.

Anot mokslininkės, korupcijai darbo santykiuose konstatuoti svarbiausia yra du požymiai – darbo sutartimi ar darbo įstatymais įtvirtintų pareigų neatitinkantis darbuotojo elgesys bei naudos sau ar kitiems asmenims siekimas. Nacionalinio lygmens darbo teisės normų analizė rodo, jog, viena vertus, darbo teisiniuose santykiuose yra sukurti mechanizmai, leidžiantys užkardyti korupcinių veikų apraiškas. Kita vertus, naujojo Darbo kodekso normos suteikė daugiau skaidrumo darbo teisiniams santykiams. Visgi, atsižvelgiant į privatinių santykių specifiką, nemaža dalis antikorupcinio darbo santykių reguliavimo tenka pačių įmonių atsakomybei.

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas