Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2019 / 02 / 11

Kova su korupcija privačiame sektoriuje – klaidžiame teisės aktų labirinte

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Kristina Ambrazevičiūtė, dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė ir dr. Petras Ragauskas parengė mokslo darbą „Atsakomybės už korupciją privačiame sektoriuje teisinis reguliavimas“, kuriame konstatuojama, kad Lietuvoje situacija dėl korupcijos privačiame sektoriuje kol kas tikrai nėra nepriekaištinga. 

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad teisinių įpareigojimų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe už korupciją privačiame sektoriuje, turi vos keli tarptautiniai ir supranacionaliniai teisės aktai. Tai yra Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (toliau – Pamatinis sprendimas), Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją, Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos Papildomas protokolas bei Europos Tarybos konvencija dėl manipuliacijų sporto varžybomis.

Anot mokslininkų, Lietuva vis dar nėra tinkamai įgyvendinusi netgi tų ribotų dokumentų formuluojamų pareigų. Esminė problema susijusi su kyšininkavimo ir papirkimo subjekto apibūdinimu – nors pagal dokumentus korupcijos privačiame sektoriuje subjektu laikomas kiekvienas privataus sektoriaus subjekto darbuotojas, mūsų Baudžiamajame kodekse nustatoma, kad baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą ir papirkimą galima tik tuomet, kai darbuotojas turi administracinius įgaliojimus arba teisę veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas.

Prieštaravimą Pamatiniam sprendimui ir abiem minėtoms konvencijoms dar labiau pabrėžia tai, kad netgi šiuos kriterijus atitinkantys asmenys baudžiamojon atsakomybėn dažniau netraukiami nei traukiami. Nes remiantis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, jų atstovaujamos darbovietės neatitinka ypatingos svarbos viešųjų interesų požiūriu testo.

Nors Lietuva dar neprivalo įgyvendinti Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis, kyla sunkumų netgi dėl visiškai naujo Baudžiamojo kodekso 1811 straipsnio, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavo naują veiką – šio straipsnio formuluotėje esančio manipuliavimo objekto apribojimas „profesionaliomis sporto varžybomis“ neatlaiko kritikos, nes netgi olimpinės žaidynės nelaikomos profesionaliomis sporto varžybomis.

Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, jog galima pasidžiaugti bent tuo, kad Lietuva yra tinkamai įvykdžiusi Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos Papildomame protokole suformuluotus reikalavimus.

Visą mokslininkų darbą, kuris buvo atliktas vykdant Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, galima perskaityti čia.

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas