Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2020 / 12 / 11

Pateikti mokslu grįsti narkotikų dekriminalizavimo įstatymų projektai

 

Šių metų gruodžio 9 d. parlamentarų Morganos Danielės ir Kazio Starkevičiaus Seime suorganizuotoje spaudos konferencijoje „Sveikata, o ne kalėjimas – narkotikų dekriminalizavimas Lietuvoje“ buvo pristatyti įstatymų pakeitimo projektai, kuriais siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už nedidelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio turėjimą be tikslo platinti. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojančias sankcijas siūloma keisti administracine atsakomybe (įspėjimu, bauda arba įpareigojimu dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir / ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose). Renginyje dalyvavo ir Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) Teisinės sistemos tyrimų skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Lankauskas, jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėjantis su narkotikais susijusius klausimus.

Pasak įstatymų pakeitimo projektų rengėjos, Laisvės frakcijos Seime atstovės M. Danielės, 2017 metais įsigalioję teisės aktų pakeitimai ne tik daugiau nei du kartus padidino su nelegalių psichiką veikiančių medžiagų turėjimu susijusių baudžiamųjų bylų skaičių teismuose bei šios perteklinės priemonės paveiktų Lietuvos piliečių skaičių ar teisėsaugos institucijų darbo apimtis, bet prasilenkia su mokslu grįsta praktika bei tarptautinių institucijų rekomendacijomis. „Vakarų valstybės savo narkotikų politiką jau seniai kreipia sveikatos, o ne baudžiamosios teisės linkme <...>, nes pasaulio praktikoje <...> ženklų progresą padarė tos šalys, kurios gydė ir padėjo žmonėms“, – spaudos konferencijoje teigė parlamentarė.

Įstatymų pakeitimo projektų aiškinamajame rašte teigiama, jog numatyti pakeitimai leis įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką ir pradės spręsti sveikatai kylančias rizikas ar jau esančias problemas, joms dar neįsisenėjus. Priklausomybe sergančio ar žalingai psichiką veikiančias medžiagas vartojančio asmens dalyvavimas tikslinėse elgesį keičiančiose ir / ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose ne tik mažins išlaidas ir apkrovas teismams, įkalinimo įstaigoms, bet ir spręs kalėjimų perpildymo problemą, gerins šalies kriminogeninę situaciją, visuomenės sveikatą (o per tai – ir ekonomiką).

Pristatydamas moksliniais tyrimais grįstus argumentus, LTI atstovas M. Lankauskas teigė, jog visų pirma baudžiamosios atsakomybės ir ypač įkalinimo taikymas gali padaryti nepataisomą žalą ypač pirmą kartą klaidingus pasirinkimus padariusiems jaunuoliams. „Remiantis JAV kriminologo Howardo S. Beckerio etikečių teorija, tokiems asmenims užklijuojama devianto etiketė, kuria vėliau labai sunku nusikratyti, – teigė mokslininkas. – Net jei Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 dalis kaip ir nenumato įkalinimo už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti, bet teistumo faktas, pakankamai didelės piniginės baudos klampina nuteistuosius, o ypač priklausomus asmenis, į skolas.“

Taip pat mokslininkas pabrėžė, jog, vadovaujantis ultima ratio principu, reikėtų vengti taikyti baudžiamąją teisę, suteikiant prioritetą kitoms į asmens ir visuomenės sveikatą nukreiptoms priemonėms. Baudžiamosios teisės, pasak M. Lankausko, turėtų būti imamasi tik tada, kai nėra įmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeistų teisinių gėrių.

Tyrėjas drauge pažymėjo, jog Baudžiamajame kodekse yra ir daugiau taisytinų nuostatų. Kaip pavyzdį paminėjo Baudžiamojo kodekso 199 str., pagal kurį iš užsienio šalių paštu atsisiuntus nedidelį kiekį kanapių grėstų sankcija be išimčių nuo 3 iki 10 metų, o štai tos pačios medžiagos identiško kiekio siuntimas iš Vilniaus į Kauną užtrauktų tik baudą. „Teisėjai bylose, kai iš kitų šalių parsisiunčiami nedideli kiekiai narkotinių ar psichotropinių medžiagų, yra priversti taikyti teisingumo principą, nors tai turėtų būti daroma tik išimtiniais atvejais“, – pabrėžė mokslininkas, konsultavęs įstatymų pakeitimo projektus rengusią M. Danielę.

Kiti spaudos konferencijos dalyviai (Seimo narys K. Starkevičius (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytojas psichiatras Andrius Tamašauskas, VšĮ „Jauna banga“ direktorė Milda Arlauskaitė) vieningai rėmė narkotikų dekriminalizavimo būtinybę, nepaverčiančia Lietuvos narkotine valstybe, bet suteikiančia suklydusiems asmenims progą pasitaisyti bei gauti reikiamą pagalbą, nesužlugdant jų ilgalaikėmis pasekmėmis ir stigmą visam gyvenimui užtraukiančiomis baudžiamosios teisės sankcijomis.

Spaudos konferencijos įrašas pasiekiamas čia: https://www.youtube.com/watch?v=2_e8whoMLcE