Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2018 / 10 / 15

Nenuoseklumas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės srityje

Lietuvos teisėje įtvirtinus juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės visumos doktrinos modelį, galima pastebėti tam tikrą teisinio reglamentavimo nenuoseklumą, kuomet kai kuriais atvejais paliekama iki Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų galiojusi sąlyga nustatyti juridinio asmens naudai nusikalstamą veiką padariusį fizinį asmenį.

Tokia išvada pateikiama Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės Rasos Tirylytės-Zeleninos paskelbtame mokslo straipsnyje „Nauji juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kriterijai Lietuvos Respublikos teisėje“. Straipsnyje analizuojami juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijų pokyčiai 2016 m. lapkričio 10 d. atlikus Baudžiamojo kodekso 20 str. ir Baudžiamojo proceso kodekso 387 str. pakeitimus.

Mokslininkė pažymi, kad poreikis įtvirtinti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės visumos doktrinos modelį Lietuvos teisėje mokslininkų buvo konstatuotas dar 2003 m., šie pasiūlymai buvo įgyvendinti tik atlikus atitinkamus pakeitimus 2016 m. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės visumos modelis į Lietuvos baudžiamąją teisę istoriškai atėjo su Lietuvos siekiu tapti EBPO nare ir šio tikslo sąlygota intencija ratifikuoti 1997 m. Konvenciją dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkimu tarptautiniuose verslo sandoriuose.

Straipsnio išvadose rašoma, jog šie pakeitimai žengė paskui kitų užsienio valstybių, pripažįstančių nuasmenintą juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, praktiką, tačiau Lietuvoje nebuvo deramai atsižvelgta į teisinę bazę ir pagrindus, ant kurių šiandien juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės institute jau yra sukonstruota visumos doktrina.

Mokslininkė rekomenduoja šį nenuoseklumą panaikinti pašalinant Baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. įtvirtintą privalomą juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės imperatyvą baudžiamąja tvarka atsakyti tik tuo atveju, jei nusikalstama veika buvo padaryta juridinio asmens naudai ar interesais veikusio fizinio asmens.

Visą mokslininkės publikaciją galima skaityti čia: http://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Trilyte-Zelenina-2018_2-96.pdf

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas