Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2018 / 02 / 19

Teismo ekspertizė ar objekto tyrimas?

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės konstatavo, kad teismo ekspertizė ir objekto tyrimas, atliekamas specialisto, yra lygiaverčiai ir atliekami tų pačių specialių žinių turinčių teismo ekspertų, todėl turi iš esmės vienodą įrodomąją galią nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

Tokia išvada pateikta mokslininkų Giedrės Maslauskaitės bei Sofios Khatsernovos mokslo studijoje „Teismo ekspertizės ir objektų tyrimo reglamentavimo baudžiamajame procese Lietuvoje pakankamumas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) standartus“. Mokslo studija atlikta įgyvendinant Teisingumo ministerijos programą.

Mokslininkės atkreipia dėmesį, kad objektų tyrimas, skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, yra iš esmės vienintelė jiems prieinama priemonė panaudoti specialias žinias, taigi logiška, kad, siekiant surinkti pakankamai duomenų įtarimui ar kaltinimui pagrįsti, tokių objektų tyrimų ikiteisminio tyrimo metu skiriama kur kas daugiau nei ekspertizių. Be to, objekto tyrimo skyrimas specialistui yra greitesnė ir paprastesnė procedūra, padedanti užtikrinti operatyvumo principo įgyvendinimą.

Tuo tarpu teismo ekspertizė, skiriama bylos nagrinėjimo metu, kai iš esmės visi reikšmingi duomenys, susiję su nusikalstamos veikos padarymu, jau surinkti, yra labiau skirta teismo poreikiams tenkinti, siekiant išsiaiškinti objektyvią tiesą byloje.

Teismo ekspertizės reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese, atsižvelgiant į ES standartus, anot mokslininkių, yra tinkamas, aiškus ir pakankamas. Specialių žinių subjektų atskyrimo problematika nedaro įtakos Lietuvos teisės aktų atitikčiai ES reikalavimams, kadangi nurodytas skirstymas nebūdingas regioniniam ES ir tarptautiniam reglamentavimui.

Autorių nuomone, specialisto ir eksperto, kaip specialių žinių subjektų, atskyrimas baudžiamajame procese nedarytų didesnės įtakos rungtyniavimo principui baudžiamajame procese, jei dėl jau atliktų objektų tyrimo gynybai būtų suteikta galimybė pateikti papildomus duomenis ir dėl jų būtų atliekamas papildomas objekto tyrimas, kaip pirminio papildymas ar koregavimas, atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis.

Mokslininkės teigia, kad, atsižvelgiant į dabartines technologines galimybes dėl baudžiamojo proceso skaitmenizavimo, specialisto figūra baudžiamajame procese nėra perteklinė. Objektų tyrimo, kurį atlieka specialistas, paskyrimo tvarka, lyginant su ekspertizės paskyrimu, baudžiamojo proceso operatyvumo aspektu užtikrina spartesnį nusikalstamų veikų tyrimą.

 

Visą mokslo studijos tekstą galima rasti Lietuvos teisės instituto interneto svetainėje:

http://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Maslauskaite_Khatsernova.pdf

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas