Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2017 / 12 / 19

Žmogaus teisės kalėjime – kaip padėties valstybėje veidrodis

„Padėtis kalėjimuose atspindi šalies civilizacijos lygį“, – skirtinguose kontekstuose teigė V. Čerčilis, Dž. Orvelas ir F. Dostojevskis, taigi kalėjimas yra geras visuomenės lakmuso popierėlis – taip Kaune vykusioje mokslo konferencijoje „Žmogaus teisių užtikrinimas pažeidžiamų grupių atstovams“ kalbėjo Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Gintautas Sakalauskas.

Aptardamas įkalinimo įstaigose esančių asmenų žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, G. Sakalauskas pateikė tam tikrų pavyzdžių, kurie liudija apie abejingumą į įkalinimo įstaigą patekusiam žmogui, nusistovėjusius stereotipus apie bausmę ir jos poveikį, taip pat žurnalistų savivalę rašant apie įkalintus asmenis, institucinį susvetimėjimą, kai oficiali institucijų pozicija ir jų veiklos vertinimo kriterijai neatitinka esamos realybės. G. Sakalauskas pateikė duomenis, kurie rodo, jog beveik 70 proc. nuteistųjų jaučiasi prislėgti, vieniši, dažnai jaučia įtampą. Apie pusė įkalinimo įstaigose atsidūrusių žmonių jaučiasi taip, lyg negalėtų įkalinimo įstaigoje ištverti daugiau nė dienos, o penktadalis nebemato prasmės savo gyvenime. Beveik 80 proc. įkalintų žmonių susidūrė su tuo, kad niekas nesidomėjo jų asmenine padėtimi ir nesikalbėjo su jais apie bausmės atlikimą.

Anot mokslininko, tokioje situacijoje žmogaus teisių apsaugos užtikrinimui poveikį daro tik pavienių žmonių pastangos, kurių nepakanka, o pabėgimas nuo blogo vadovavimo, sisteminės beprasmybės ir blogai apmokamo darbo yra gera iliustracija visai emigracijos iš Lietuvos problemai.

LTI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė atkreipė dėmesį į lyčių nelygybę įkalinimo sistemoje. Kaip žinoma, Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę vyrai ir moterys atlieka atskirai. Mokslininkė teigia, kad Lietuvos įkalinimo įstaigas galime laikyti lyčių požiūriu segreguotomis, izoliuotomis, jei lygintume jas, pavyzdžiui, su Skandinavijos šalimis, pasižyminčiomis progresyviausiomis įkalinimo sistemomis ir mažiausiais recidyvizmo rodikliais.

Dr. Johanas Baltrimas iš LTI per žmogaus teisių apsaugos prizmę aptarė nelietuviškų pavardžių rašybą asmens dokumentuose.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai konferencijoje taip pat analizavo įvairias temas, susijusias su žmogaus teisių užtikrinimu pažeidžiamoms grupėms. Buvo kalbama apie religinių mažumų teises, seksualinį priekabiavimą, paslėptą reklamą socialiniuose tinkluose, žmogaus teisių užtikrinimą neįgaliems asmenims, orumą terminalinių ligonių gyvenimo pabaigoje.

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas