Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2019 / 01 / 06

Žmogaus teisių įgyvendinimo aspektai baudžiamajame procese: mokslininkai ir praktikai pateikia savo vertinimus

Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną mokslininkai ir teisės praktikai, susirinkę į konferenciją „Žmogaus teisių apsaugos baudžiamajame procese aktualijos ir problematika“, nagrinėjo probleminius žmogaus teisių užtikrinimo aspektus vykdant baudžiamąjį teisingumą.

Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos teisės institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Kauno apygardos teismu, pranešimus skaitė Lietuvos teisės instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto mokslininkai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir prokuratūros atstovai, advokatai.

„Baudžiamajame procese atskiras žmogus ir jo turimų asmens teisių visuma gali būti paveikiama ypač aštriai, todėl taikant ultima ratio baudžiamojo poveikio priemones negali būti „pamestas“ žmogaus teisių apsaugos prioritetas nei teisėkūroje, priimant naujas teisės normas, nustatančias baudžiamąją atsakomybę, nei ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, kada yra realus ribojančio pobūdžio teisės normų taikymas“, – kartu su Evaldu Gražiu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, ir prof. dr. Edita Gruodyte, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto profesore, prodekane mokslui, tardama sveikinimo žodį sakė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.

Konferenciją pradėjo prof. dr. Armanas Abramavičius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, ir doc. dr. Albertas Milinis, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas, advokatas, pranešimu „Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str.: teorija ir praktika“, kuriame aptarė kai kurias kelių eismo taisyklių pažeidimų kvalifikavimo, ypač esant sudėtingam priežastiniam ryšiui, problemas.

Prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorė, pranešime „Psichiškai nesveiko asmens teisė dalyvauti teismo posėdyje: ŽTK 5 straipsnio 1 dalies e punktas“ atkreipė dėmesį į praktikoje pasitaikantį pernelyg atsainų, nuvertinantį požiūrį į asmens, turinčio psichikos sutrikimų, teisę dalyvauti posėdžiuose, kuriuose sprendžiama dėl medicininių priemonių taikymo. Pasitaiko, kad tokie posėdžiai rengiami asmeniui nedalyvaujant, nors jis dėl savo sveikatos būklės galėtų dalyvauti. Pabrėžta, kad, dalyvaujant asmeniui, teismas turėtų geresnę galimybę priimti pagrįstą sprendimą.

Dr. Skirmantas Bikelis, Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, pranešime „Įrodinėjimo problematika bylose dėl neteisėto praturtėjimo“ pristatė atlikto teismų praktikos taikant BK 1891 straipsnį tyrimo rezultatus, taip pat išdėstė alternatyvaus šiam straipsniui civilinės konfiskacijos proceso pagrindinius požymius, dėl kurių diskutuojama rengiant Neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatymą, nurodė galimas rizikas praktikoje, taikant šį naują teisinį institutą.

Doc. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė, pristatė kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo darbuotojais Mindaugu Girdausku ir Svetlana Melničenko parengtą apžvalgą „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktuali praktika dėl žmogaus teisių užtikrinimo baudžiamajame procese“.

Dr. Laurynas Pakštaitis, Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotojas, advokatas, skaitė pranešimą „Neapibrėžtas kriminalizavimas: valstybės interesas, teisėti lūkesčiai, žmogaus teisės“, kuriame atkreipė dėmesį į pernelyg didelį finansinius nusikaltimus apibrėžiančių normų lankstumą, kuris leidžia praktikai, ligi byla pasiekia kasacinę instanciją, deja, interpretuoti baudžiamosios atsakomybės ribas pernelyg laisvai ir plačiai.

Lekt. dr. Egidijus Losis, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorius, advokatas, pranešime „Rungimosi principo įgyvendinimo problematika baudžiamajame procese“ pateikė ne vieną bylų pavyzdį, kai buvo kilę labai diskutuotinų neteisėtai gautų duomenų (įrodymų) panaudojimo priimant apkaltinamąjį nuosprendį atvejų.

Lekt. Olegas Šibkovas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatas pranešime „Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga Lietuvoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES nuostatų įgyvendinimo aspektu“ nurodė problemas, kylančias dėl uždelsto nusikaltimų aukos pripažinimo nukentėjusiuoju ir su tuo susijusius aukos teisių užtikrinimo probleminius aspektus.

Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė konferencijos dalyviams pristatė pranešimą „Nepilnamečių nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo praktinės problemos baudžiamajame procese“. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad neturime vieno bendro sąvado, kuriame nuosekliai ir išsamiai būtų aprašyta vaiko apklausos procedūra, apklausos eiga, taktika, pasirengimas apklausai ir specialistų, dalyvaujančių apklausoje, funkcijos. Taip pat prokurorė akcentavo, kad baudžiamajame procese nėra aiškiai apibrėžtas psichologo statusas, kalbėjo apie kitas nepilnamečio teises užtikrinti trukdančias problemas.

fax_2
(+370 5) 2497591
Faksas
El.paštas