[:lt]
2021 m. gegužės 11 d. nuotoliniu būdu vykusioje Studentų mokslinėje konferencijoje pranešimus savo įgyvendintų tyrimų temomis skaitė trys Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto projektų jaunosios specialistės Aistė Gustaitė (vadovė dr. Rūta Vaičiūnienė), Deimantė Rimkutė (vadovė dr. Agnė Limantė) bei Jovita Bislytė (vadovė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė).
Konferencijos pradžioje studentams sveikinimo žodį tarė Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis. Po sveikinimo žodžio dalyviai ir klausytojai buvo nukreipti į atskirus pokalbių kambarius: biochemijos, fizikos, matematikos, informatikos, biofizikos, chemijos, fizinės geografijos, ekologijos ir aplinkotyros, miškotyros, biologijos, veterinarijos, agronomijos, geologijos, chemijos inžinerijos bei kitus. Teisės, ekonomikos ir vadybos sričių virtualiame kambaryje, kurio moderatorius – prof. Darijus Beinoravičius, jaunosios mokslininkės nuo lapkričio mėn. vykdytus projektus pristatė vienos iš pirmųjų programoje.
Jovita Bislytė pristatė projektą „Studentų mokslinės kompetencijos ugdymas sveikatos teisėje, analizuojant pacientų patirtos žalos kompensavimo teisinius klausimus“ (ZAPPA), kurio įgyvendinimui vadovavo dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Pranešime jaunoji specialistė klausytojams pristatė paciento sąvokos turinį teisės kontekste bei žalos kompensavimo modelius, taip pat pateikė pacientų priežiūros standartų, teisių ir pareigų santykio, žalos atlyginimo šaltinių vertinimą. Pranešimo metu buvo aptarti ir kiti esminiai projekto metu analizuoti klausimai, kaip antai kaltės elementas pacientų patirtos žalos atveju, žalos rūšis, kompetentingos institucijos, įrodinėjimo naštos pasiskirstymas bei daugelis kitų pagrindinių aspektų.
Antroji su vadovės dr. Agnės Limantės pagalba įgyvendintą projektą „Dirbtinis intelektas ir civilinė atsakomybė“ (DI-CA) pristatė Instituto jaunoji specialistė, teisės studijų programos studentė Deimantė Rimkutė. Pagrindinis probleminis šio pranešimo klausimas – ar egzistuojantis civilinės atsakomybės reguliavimas būtų pakankamas atlyginant dirbtinio intelekto sukeltą žalą, jei žala kiltų šiandien Lietuvos jurisdikcijoje? Pranešėja į klausimą stengėsi atsakyti pirmiausia nagrinėdama kitus svarbius aspektus: kuo dirbtinis intelektas skiriasi nuo kitų labiau pažengusių technologijų, kas turėtų būti laikomas atsakingu už dirbtinio intelekto sukeltą žalą, kas yra dirbtinio intelekto kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas bei kitas diskusijos vertas problemas.
Aistė Gustaitė, sociologijos ir kriminologijos studijų programos studentė, auditorijai pristatė projekto „Resocializacijos priemonių taikymo problemos ir perspektyvos įkalinimo įstaigose elgesio korekcijos programas vykdančių specialistų požiūriu“ (RE-LAV), įgyvendinto vadovaujant dr. Rūtai Vaičiūnienei, rezultatus. Įgyvendintu tyrimu paremtas pranešimas „Elgesio korekcijos programų įgyvendinimo problemos laisvės atėmimo vietose. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atvejis“ auditorijos dėmesį patraukė savo realumu bei praktiškumu – buvo pristatyta daug dėmesio sulaukiančių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patirtis elgesio programų (ne)veiksmingumo kontekste.
Mokslinių pranešimų pristatymu Lietuvos mokslo tarybos organizuojamoje konferencijoje Teisės institutui atstovavusios studentės užbaigė šešis mėnesius trukusį projektų įgyvendinimą. Džiugu, jog mokslininko profesiją studentės sėkmingai išmėgino vadovaujant kompetentingoms Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkėms.
[:]