[:lt]

Ar leistina pakartotinai tirti nusikalstamu būdu įgytą turtą po jo tyrimo baudžiamajame procese? Tokį klausimą gegužės 28 d. vykusios mokslinės-praktinės konferencijos „Baudžiamųjų įstatymų (ne)kokybė ir žmogaus teisės“ metu jos dalyviams uždavė Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – Institutas) vyresnysis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis. Nuotoliniu būdu vykusiame renginyje, kurį kartu su Institutu organizavo Mykolo Romerio universitetas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas, mokslininkas skaitė pranešimą „Pakartotinis turto tyrimas po turto tyrimo baudžiamajame procese – leistina ar draustina?“

Pasak pranešėjo, šiuo metu Lietuvoje teisėsaugos institucijos nusikalstamu būdu įgytą turtą gali konfiskuoti naudodamos įvairius teisinius instrumentus, kurie yra iš esmės skirti tam pačiam tikslui pasiekti, tačiau kartu yra labai skirtingi teisine prigimtimi, įrodinėjimo taisyklėmis ir kitais ypatumais. Turime baudžiamuosius (turto legalizavimo, atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą) įrankius, taip pat išplėstinio turto konfiskavimo priemonę. Dabar jau turime ir civilinį turto konfiskavimą, taip pat mokestines priemones, turto pripažinimo bešeimininkiu mechanizmą.

Turint tokią gausybę priemonių, kyla jų pasirinkimo klausimas. Kita vertus, priemonių gausa leidžia susidaryti situacijai, kai tam pačiam turtui konfiskuoti gali būti panaudojamos kelios teisinės priemonės. Teisinis reguliavimas nenumato formalių saugiklių, kurie neleistų valstybei dėl to paties turto ir už tą patį laikotarpį pradėti antro ar trečio proceso, kaskart pasinaudojant vis kita priemone (pavyzdžiui, pradžioje taikyti neteisėto praturtėjimo, vėliau išplėstinio turto konfiskavimo ir galiausiai civilinio turto konfiskavimo mechanizmus). Kita vertus, keltinas klausimas, ar teisės principai, tokie kaip non bis in idem arba teisinio apibrėžtumo principas, galėtų atsakovą apsaugoti nuo kelių pakartotinių procesų, – toliau klausė tyrėjas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kitų Europos teismų praktika rodo, kad sprendžiant įvairių teisinių priemonių panaudojimo leistinumo klausimą, minėti principai nėra suabsoliutinami. Siekiama išlaikyti balansą su visuomenės interesu efektyviai kontroliuoti organizuotus nusikaltimus konfiskuojant iš tokių veikų gautą turtą. Kita vertus, galima įžvelgti tam tikrą sisteminį nenuoseklumą, kai toleruojami pakartotiniai procesai, sekantys nepavykusį baudžiamąjį persekiojimą dėl turto legalizavimo ar neteisėto praturtėjimo. Taip pat daromos išimtys iš res judicata taisyklės dėl aplinkybių, dėl kurių asmuo išteisinamas minėtuose baudžiamuosiuose procesuose, tačiau analogiško tikslo siekiančiuose civiliniuose procesuose tokie pakartotiniai tų pačių aplinkybių vertinimai nebūtų leidžiami.

Manytina, jog toks skirtingas principų taikymas, pasak dr. S. Bikelio, išplaukia iš minėto visuomenės intereso efektyviai kontroliuoti organizuotus nusikaltimus. Principų taikymo nenuoseklumą lemia perteklinių ir neefektyvių į turto konfiskavimą nukreiptų baudžiamųjų priemonių įteisinimas. Jų nesėkmingo taikymo atveju tenka spręsti dilemą, ar geriau toleruoti galimai nusikalstamu būdu gauto turto grąžinimą jo neteisėtiems valdytojams, ar visgi yra geriau toleruoti pakartotinį procesą dėl tokio turto konfiskavimo, šįkart taikant jau efektyvesnes priemones. Baudžiamosios į nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą nukreiptos priemonės iškreipia visą konfiskavimo priemonių sistemą, o jų atsisakius, nenuoseklumo problema išnyktų savaime, – pranešimo pabaigoje reziumavo mokslininkas.

Visą dr. Skirmanto Bikelio pranešimą (nuo 4:33:42 iki 4:50:11) galima peržiūrėti čia. Šiame įraše klausimų ir atsakymų sesijos metu (nuo 5:20:22 iki 5:26:30) toliau plėtojama ta pati tema.

[:]