LSMC Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis gruodžio 10 d. dalyvavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengto 8-ojo Nacionalinio žmogaus teisių forumo (NŽTF) diskusijoje ,,Kokia tarptautinės žmogaus teises saugančios tvarkos ateitis?“ Ji vyko ką tik paskelbus JAV nacionalinę saugumo strategiją, bet dar iki atakos prieš Venesuelą. Tačiau sesijos klausimas išlieka aktualus ir vis aktualėja. Tąkart diskusija daugiausia sukosi apie tarptautinės teisės ignoravimą Ukrainoje ir Palestinoje, ypač Gazoje.

S. Bikelis išsakė mintį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nustatyti standartai genocido nusikaltimui (Vasiliausko, Drėlingo bylos, kur jie pripažinti kaltais dėl dalyvavimo Lietuvos partizanų genocide) yra labai liberalūs, kur kas laisvesni nei tie, kurie taikomi tarptautinių baudžiamųjų teismų. Tad, jei Lietuvoje būtų teisiami asmenys, atsakingi dėl nusikaltimų Gazoje, genocido, kaip jis suprantamas Lietuvoje, požymius įrodyti būtų gan nesunku (turint omenyje nusikaltimo sampratą, ne įrodymų surinkimo praktines aplinkybes ir sunkumus). Juolab masto skirtumai, lyginant totalinį Gazos naikinimą ir partizanų žudymus, yra gan akivaizdūs. Genocidinio tikslo įrodymų irgi netrūksta, jie išsamiai aprašyti Jungtinių Tautų nepriklausomų ekspertų tyrimo komisijos okupuotoms Palestinos teritorijoms (apimant ir Rytų Jeruzalę) bei Izraeliui išvadose. Net gal labiau diskutuotinas genocidinis tikslas Lietuvos partizanų (kaip reikšmingos tautos išlikimui dalies) žudymo nusikaltimuose.

Lietuvos pozicijos kontekste svarbi ir Forumo išvakarėse LAT priimtoje nutartyje Paleckio byloje dėl genocido menkinimo išsakyta mintis, kad ,,tarptautiniai nusikaltimai gali būti neigiami ar menkinami ne tik vartojant tiesmukišką kalbą, bet ir, be kita ko, panaudojant nutylėjimus, prisidengiant atsargiomis formuluotėmis ar hipotezėmis, kurios nekeičia tokių pasisakymų esmės“ (byla Nr. 2K-173-1073/2025).

Diskusijoje buvo nemažai pesimistiškai realistinės tonacijos – gyvename dūžtančių formų pasaulyje. Vis dėlto mūsų pareiga – tinkamai dalyvauti procese ir tvirtai stovėti teisingoje pusėje, nepaisant jėgų balanso ir formų trapumo.

Analogiško principo reikalaujama laikytis Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį: pasak Tarptautinio Teisingumo Teismo (2007 metų sprendimas), Konvencija įpareigoja šalis imtis veiksmų net ir tuomet, kai pavienės valstybės veiksmai negalėtų patys savaime užkardyti genocido, nes siekiamą rezultatą gali leisti pasiekti bendri kelių valstybių veiksmai. *- Forume neteisingai citata priskirta Tribunolui nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje tirti.

Diskusijos lietuvių kalba įrašas.

Nuotraukos forumo organizatorių.