2026 m. pradžioje LSMC Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Salomėja Zaksaitė kartu su Benu Lastausku tarptautiniame žurnale „Journal of Cultural Analysis and Social Change“ publikavo straipsnį „Organisational Model of the Nuremberg Trials: Between Law, History and Criminology“ (liet. „Niurnbergo procesų organizacinis modelis: tarp teisės, istorijos ir kriminologijos“).

Nors Niurnbergo procesai vertinami teigiamai dėl to, kad įtvirtino individualios baudžiamosios atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus principą, šiame straipsnyje aptariamos ir galimos neigiamos jų pasekmės, įskaitant nugalėtojų neklystamumo riziką, selektyvų tarptautinės teisės taikymą bei tikrųjų Antrojo pasaulinio karo kaltininkų „išblukinimą“. Procesus vykdė pergalingos Sąjungininkų valstybės, todėl kilo susirūpinimas dėl galios ir politinių interesų įtakos teismų veiklai. Šie teismo procesai galėjo būti panaudoti siekiant pateisinti nugalėtojų veiksmus ir įtvirtinti jų pokarinę viršenybę.

Autoriai publikacijoje daro išvadą, kad Niurnbergo procesų organizavimas pirmiausia buvo politinis, o ne teisinis projektas, kuriame teisė buvo pasirinkta kaip priemonė tikslui pasiekti. Vien tai, kad politiniais susitarimais buvo nuspręsta proceso metu nevertinti valstybių nugalėtojų veiksmų karo metu teisėtumo, rodo nutolimą nuo vieno iš pamatinių Vakarų teisės tradicijos principų – kad politika turi būti pavaldi teisei (o ne atvirkščiai). Straipsnyje pažymima, kad tokia Niurnbergo procesų kritika, grindžiama kritinės kriminologijos dvasia, gali būti „apversta“ bei pritaikyta ir kitiems procesams ar net visai (tarptautinei) baudžiamajai teisei.

Visą straipsnį galima perskaityti čia.