[:lt]
Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Simonas Nikartas ir dr. Skirmantas Bikelis mokslo išvadoje išreiškė palaikymą norams mažinti laisvės atėmimo taikymą Lietuvos baudžiamojoje justicijoje, tačiau abejoja, ar kai kurie siūlymai iš tiesų prisidėtų prie siekiamo tikslo.
Mokslininkai, išanalizavę tokius siūlymus kaip bausmės vykdymo atidėjimą sunkius nusikaltimus padariusiems, taip pat jo taikymą Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, pateikė savo išvadas, kuriose rašoma, jog viena esminių siūlomų naujovių – numatyti galimybę taikyti intensyvią priežiūrą nuteistiesiems laisvės apribojimu ir asmenims, kuriems laisvės atėmimo bausmė atidedama.
LTI mokslininkai atkreipė dėmesį, kad intensyvi priežiūra tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių įkalinimo alternatyvų, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan. Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. Paprastai valstybių praktikoje intensyvi priežiūra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Pavyzdžiui, Vokietijoje intensyvi priežiūra taikoma tik tada, kai identifikuojama, jog nuteistasis kelia pagrįstą pavojų kitiems asmenims (pvz., nukentėjusiesiems, liudytojams, pareigūnams, atliekantiems tyrimą).
Todėl mokslininkai elektroninio stebėjimo priemonių diegimo ar plėtros poreikį ragina atidžiai apsvarstyti, ypač mažesnių pajamų valstybėse.
„Manome, kad intensyvios priežiūros plėtra kelia didelių abejonių dėl veiksmingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo ir individualizavimo principų užtikrinimo“, – rašo išvadoje mokslininkai, pateikdami konkrečius pasiūlymus.
Mokslininkai siūlo įstatyme apibrėžti intensyvios priežiūros taikymo kriterijus, kurie teismams ir prokurorams padėtų susiorientuoti, kokiais atvejais, kokiems asmenims yra prasminga taikyti intensyvią priežiūrą.
Taip pat S. Bikelis ir S. Nikartas pateikia nuomonę, kad intensyvi priežiūra neturėtų būti privaloma priemonė, taikant tiek arešto bausmės, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. Teismui turėtų būti palikta diskrecija dėl šios priemonės taikymo, atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip nusikalstamos veikos pobūdis, kaltininko asmenybė, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, duomenys apie grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir pan.
Ekspertai siūlo koreguoti nuostatas, susijusias su intensyvios priežiūros nepilnamečiams asmenims taikymu. Tarptautiniai dokumentai įtvirtina minimalios intervencijos nepilnamečių pažeidėjų principą, kuris reiškia, kad valstybėse turi būti taikoma kuo mažiau į asmens laisvės suvaržymą nukreiptų baudžiamųjų priemonių, prioritetą teikiant pagalbai ir resocializacijai.
„Manome, kad intensyvi priežiūra turėtų būti reta išimtis nepilnamečių atžvilgiu, pavyzdžiui, kai, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, nepilnamečio asmenybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra galimybės parinkti švelnesnės su laisvės atėmimu nesusijusios priemonės arba yra realus pavojus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – rašo išvadoje mokslininkai.
LTI mokslininkai teigiamai įvertino siūlymą viešuosius darbus pakeisti bauda arba laisvės apribojimu, jei nubaustas asmuo vengia atlikti paskirtus viešuosius darbus. Anot tyrėjų, priėmus šias pataisas, teismas asmens vengiamų atlikti viešųjų darbų bausmės negalės pakeisti areštu.
„Areštas yra ne kas kita, o trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į bausmių hierarchiją, nėra nei teisinga, nei proporcinga, kad švelniausia viešųjų darbų bausmė yra keičiama į vieną griežčiausių – areštą“, – savo išvadoje teigia mokslininkai.
Visą teisinės išvados tekstą galima rasti LTI elektroninio leidinio „Teisės e-aktualijos“ šių metų pirmajame numeryje https://teise.org/wp-content/uploads/2019/03/aktualijos-19-_1-Nr16.pdf. Ten taip pat pateikiama nuomonė dėl dirbančių nuteistųjų darbo stažo skaičiavimo ir socialinio draudimo, nuomonė konstitucinės justicijos byloje Nr. 6/2018, taip pat išvada dėl Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projekto.
[:]