Nuo šių metų rudens Lietuvos teisės institutas (toliau – LTI) kartu su Mykolo Romerio universitetu (toliau – MRU) vykdys bendras doktorantūros teisės mokslo krypties studijas, kurios bus finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Kviečiame rinktis disertacinio tyrimo kryptį: „Research on the implementation of the “cutting off criminal gain“ goal.“. Tyrimo mokslinis vadovas – dr. Skirmantas Bikelis (Lietuvos teisės institutas).

Priėmimą į doktorantūrą vykdo MRU Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla (toliau – MRU LAB).

Dokumentų priėmimo terminas – iki 2019 m. liepos 19 d.

Dokumentai teikiami tik el. paštu phd@mruni.eu.

Mokslinio tyrimo projektai turi būti pateikti iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

More information MRU LAB puslapyje arba žemiau nurodytais kontaktais:

MRU LAB vadovė Loreta Paukštytė, el. p. paukstyte@mruni.eu

MRU LAB vyresnioji vadybininkė Laura Lukošienė, el. p. laura.lukosiene@mruni.eu

LTI mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis, el. p. skirmantas.bikelis@teise.org

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės Dovilės Pūraitės-Andrikienės mokslo straipsnis „The Legal Force of Conclusions by Lithuanian Constitutional Court and the issue of their (Non-)finality: Has the Time Come to Amend the Constitution“ (liet. „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadų teisinė galia ir jų (ne)galutinumo problema: ar jau laikas keisti Konstituciją?“) paskelbtas tarptautiniame leidinyje „Review of Central and East European Law“.

Mokslininkė šiame straipsnyje aptaria poreikį, prielaidas ir galimybes modifikuoti Konstitucijoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį Konstitucinis Teismas teikia išvadas Konstitucijoje nurodytais klausimais, o remdamasis Konstitucinio Teismo išvada šiuos klausimus galutinai sprendžia Seimas. Straipsnyje aptariamos ir kitos paskutinių šios rūšies išnagrinėtų bylų kontekste iškilusios, teisinio reguliavimo koregavimo reikalaujančios, problemos.

Šie klausimai, be kita ko, nagrinėjami kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių konstitucinės justicijos institucijų įgaliojimų kontekste, siekiant sulyginti Lietuvos ir kitų šio regiono valstybių konstitucinės justicijos institucijų įgaliojimų apimtį aptariamoje srityje.

Visą publikacijos tekstą anglų kalba galima rasti čia: https://brill.com/abstract/journals/rela/44/2/article-p232_232.xml

LTI mokslininkės straipsnį publikavo leidykla „Brill“, turinti turtingą istoriją ir tarptautinį pripažinimą. „Brill“ leidiniuose daugiausia dėmesio skiriama humanitariniams ir socialiniams mokslams, tarptautinei teisei ir kitoms mokslų sritims.

Birželio 13–14 d. Milane, Milano-Bikokos universitete, įvyko paskutiniai tarptautinio projekto „Keturios ES mokymų sesijos skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams šeimos teisės reguliavimo klausimais“ („C.L.A.S.S.4EU“) mokymai. Šių mokymų tema – jurisdikcija ir taikytina teisė santuokos nutraukimo ir išlaikymo bylose.

Mokymuose buvo diskutuota apie sudėtingus jurisdikcijos klausimus skyrybų bylose su tarptautiniu elementu, išlaikymo priteisimo ypatumus, taip pat taikytinos teisės klausimus. Daug dėmesio buvo skirta praktinėms užduotims, kurias dalyviai sprendė grupėse, vėliau aptariant probleminius klausimus visiems kartu.

Kartu su projekto partneriais mokymus vedė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės dr. Agnė Limantė ir Ana Pliner. Mokymuose iš viso dalyvavo 50 dalyvių iš šešių Europos šalių, tarp jų – dvi advokatės bei du Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai iš Lietuvos.

Kartu su LTI šiuos mokymus organizavo projekto partneriai iš Italijos (Veronos universitetas ir Milano-Bikokos universitetas), Vengrijos (Eötvös᾽o Lorand᾽o universitetas) ir Portugalijos (Minjo universitetas). Tai ketvirti mokymai, vykdomi pagal C.L.A.S.S.4EU projektą.

KVIETIMAS

Į VIEŠĄSIAS PASKAITAS

kurios įvyks š.m. birželio 17 d., nuo 9 val.

PROGRAMA   

1. Pretendentai į Jaunesniojo mokslo darbuotojo, 1 vietai, 0,25 dydžio pareigybę Laurynas Totoraitis ir Sofia Khartsenova skaitys viešą paskaitą Ilgalaikės mokslo programos “Veiksmingų baudimo ir kitų valstybės reagavimo į nusikalstamas veikas formų ir priemonių tyrimai” tyrimų kryptį atitinkančia tema.
2. Pretendentė į Teisinės sistemos tyrimo skyriaus mokslo darbuotojo (-os) 1 vietai, 1 dydžio pareigybę dr. Kristina Ambrazevičiūtė skaitys viešą paskaitą Ilgalaikės mokslo programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ tyrimų kryptį atitinkančia tema;
3. Pretendentė į Teisinės sistemos tyrimo skyriaus mokslo darbuotojo (-os) 1 vietai, 0,5 dydžio pareigybę dr. Laura Rimšaitė skaitys viešą paskaitą Ilgalaikės mokslo programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ tyrimų kryptį atitinkančia tema.

Kviečiame visus dalyvauti

KVIETIMAS

į regioninę mokslinę-praktinę konferenciją

„PASITINKANT DIREKTYVĄ 2016/1919: NAUJA TEISINĖS PAGALBOS ERA“

(MEETING DIRECTIVE 2016/1919: THE NEW AGE OF LEGAL AID)

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius, LR Teisingumo ministerijos konferencijų salė

2016 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms, kurią ES valstybės narės įsipareigojo perkelti į savo nacionalinę teisę iki 2019 m. gegužės mėnesio. Ši direktyva paskatino valstybes nares pradėti aktyviau diskutuoti apie esamas teisinės pagalbos sistemas bei būdus pagerinti teisinės pagalbos kokybę.

Siekiant apžvelgti ir įvertinti šios direktyvos įgyvendinimo bei teisinės pagalbos kokybės užtikrinimo aktualijas bei perspektyvas, šių metų birželio 27 d. Vilniuje, Teisingumo ministerijos konferencijų salėje, Lietuvos teisės institutas organizuoja tarptautinę konferenciją „Pasitinkant direktyvą 2016/1919: Nauja teisinės pagalbos era“.

Konferencijoje pranešimus skaitys Jungtinių Tautų, Europos Komisijos atstovai bei žymūs šios srities mokslininkai bei ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Danijos, Austrijos ir Bulgarijos. Konferencija finansuojama Lietuvos mokslo tarybos skirtomis lėšomis.

Konferencija vyks anglų kalba, jos metu bus užtikrinamas sinchroninis vertimas.

Conference program

Konferencija nemokama.

Maloniai kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą.

Registracija vykdoma iki birželio 25 d. 18 val.

Konferencijos dalyviams pageidaujant po renginio bus atsiųsti el. dalyvio pažymėjimai.

Pažymime, kad advokatūros nariams bus skiriami taškai.

Taip pat kviečiame susipažinti su QUAL AID projekto publikacijomis:

Praktikos standartai teisinės pagalbos tiekėjams

Teisinės pagalbos kokybės vertinimo priemonės ir kriterijai: gairės Europos Sąjungos šalims

ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro išleistu vadovu (Handbook on Ensuring Quality of Legal Aid Services in Criminal Justice Processes), kuriame minimas Lietuvos teisės instituto vykdytas QUAL AID projektas.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė dalyvavo Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC) renginyje Equal Access to Jusce for All: Ensuring Quality of Legal Aid Services in Criminal Cases. Ji skaitė pranešimą, kuriame pristatė esminius Lietuvos teisės instituto vykdyto QUAL-AID projekto rezultatus.

Renginys buvo skirtas pristatyti naujai išleistą Teisinės pagalbos baudžiamajame procese kokybės užtikrinimo vadovą (Handbook on Ensuring Quality of Legal Aid Services in Criminal Justice Processes), kuriame kelis kartus minimas ir Lietuvos teisės instituto vykdytas QUAL-AID projektas bei jo leidiniai.

Renginys vyko Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos 28-osios Nusikaltimų prevencijos ir kriminalinio teisingumo komisijos sesijos (28th SESSION OF THE CCPCJ 2019) rėmuose 2019 m. gegužės 23 d. Vienoje. Jame dalyvavo apie 30 žmonių iš įvairių pasaulio šalių, buvo diskutuojama apie teisinės pagalbos kokybę bei galimybes ją užtikrinti.

Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC) labai palankiai įvertino Lietuvos teisės instituto (LTI) kartu su partneriais įgyvendintą projektą QUAL-AID ir cituoja jį savo leidinyje.

UNODC išleido Teisinės pagalbos baudžiamajame procese kokybės užtikrinimo vadovą, kuriame yra minimas Lietuvos teisės institutas, jo mokslininkai ir jau įgyvendintas projektas, taip pat projekto metu išleisti leidiniai. Toks LTI projekto „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims (QUAL-AID)“ įvertinimas tarptautiniu lygiu rodo Instituto mokslininkų kompetenciją ir gebėjimą dirbti tarptautiniu lygiu.

UNODC Teisinės pagalbos baudžiamajame procese kokybės užtikrinimo vadovas pasiekiamas čia: https://www.unodc.org/documents/justice-and-prison-reform/HB_Ensuring_Quality_Legal_Aid_Services.pdf

Kaip žinoma, LTI, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos advokatūra kartu su partneriais iš Vokietijos ir Nyderlandų (Frankfurto prie Maino Gėtės universitetu ir Nyderlandų teisinės pagalbos tarnyba) projektą QUAL-AID vykdė dvejus metus. Projektas įgyvendintas atsižvelgiant į naujausias tarptautinės bendruomenės pastangas siekiant pagerinti teisinės pagalbos kokybę. Europos Sąjungoje šiuo klausimu taip pat buvo atsiradę naujovių – projekto komandai teko atsižvelgti į naują Europos Sąjungos direktyvą dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms.

Projekto partneriai tyrė teisinės pagalbos paslaugų baudžiamajame procese kokybės užtikrinimo priemones ES šalyse ir parengė du leidinius – teisinės pagalbos teikimui skirtus praktinius standartus bei kokybės vertinimo gaires http://qualaid.vgtpt.lt/en/outcomes. Be to, projekto partneriai siekė padidinti teisinės pagalbos politikos formuotojų, administratorių ir teisinės pagalbos teikėjų gebėjimus užtikrinti kokybišką teisinę pagalbą bei organizavo šių tikslinių grupių mokymus projekto partnerių šalyse.

Plačiau su projekto rezultatais bei leidiniais galima susipažinti projekto puslapyje: http://qualaid.vgtpt.lt/lt

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Simonas Nikartas ir dr. Skirmantas Bikelis mokslo išvadoje išreiškė palaikymą norams mažinti laisvės atėmimo taikymą Lietuvos baudžiamojoje justicijoje, tačiau abejoja, ar kai kurie siūlymai iš tiesų prisidėtų prie siekiamo tikslo.

Mokslininkai, išanalizavę tokius siūlymus kaip bausmės vykdymo atidėjimą sunkius nusikaltimus padariusiems, taip pat jo taikymą Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, pateikė savo išvadas, kuriose rašoma, jog viena esminių siūlomų naujovių – numatyti galimybę taikyti intensyvią priežiūrą nuteistiesiems laisvės apribojimu ir asmenims, kuriems laisvės atėmimo bausmė atidedama.

LTI mokslininkai atkreipė dėmesį, kad intensyvi priežiūra tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių įkalinimo alternatyvų, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan. Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. Paprastai valstybių praktikoje intensyvi priežiūra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Pavyzdžiui, Vokietijoje intensyvi priežiūra taikoma tik tada, kai identifikuojama, jog nuteistasis kelia pagrįstą pavojų kitiems asmenims (pvz., nukentėjusiesiems, liudytojams, pareigūnams, atliekantiems tyrimą).

Todėl mokslininkai elektroninio stebėjimo priemonių diegimo ar plėtros poreikį ragina atidžiai apsvarstyti, ypač mažesnių pajamų valstybėse.

„Manome, kad intensyvios priežiūros plėtra kelia didelių abejonių dėl veiksmingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo ir individualizavimo principų užtikrinimo“, – rašo išvadoje mokslininkai, pateikdami konkrečius pasiūlymus.

Mokslininkai siūlo įstatyme apibrėžti intensyvios priežiūros taikymo kriterijus, kurie teismams ir prokurorams padėtų susiorientuoti, kokiais atvejais, kokiems asmenims yra prasminga taikyti intensyvią priežiūrą.

Taip pat S. Bikelis ir S. Nikartas pateikia nuomonę, kad intensyvi priežiūra neturėtų būti privaloma priemonė, taikant tiek arešto bausmės, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. Teismui turėtų būti palikta diskrecija dėl šios priemonės taikymo, atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip nusikalstamos veikos pobūdis, kaltininko asmenybė, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, duomenys apie grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir pan.

Ekspertai siūlo koreguoti nuostatas, susijusias su intensyvios priežiūros nepilnamečiams asmenims taikymu. Tarptautiniai dokumentai įtvirtina minimalios intervencijos nepilnamečių pažeidėjų principą, kuris reiškia, kad valstybėse turi būti taikoma kuo mažiau į asmens laisvės suvaržymą nukreiptų baudžiamųjų priemonių, prioritetą teikiant pagalbai ir resocializacijai. 

„Manome, kad intensyvi priežiūra turėtų būti reta išimtis nepilnamečių atžvilgiu, pavyzdžiui, kai, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, nepilnamečio asmenybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra galimybės parinkti švelnesnės su laisvės atėmimu nesusijusios priemonės arba yra realus pavojus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – rašo išvadoje mokslininkai.

 LTI mokslininkai teigiamai įvertino siūlymą viešuosius darbus pakeisti bauda arba laisvės apribojimu, jei nubaustas asmuo vengia atlikti paskirtus viešuosius darbus. Anot tyrėjų, priėmus šias pataisas, teismas asmens vengiamų atlikti viešųjų darbų bausmės negalės pakeisti areštu. 

„Areštas yra ne kas kita, o trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į bausmių hierarchiją, nėra nei teisinga, nei proporcinga, kad švelniausia viešųjų darbų bausmė yra keičiama į vieną griežčiausių – areštą“, – savo išvadoje teigia mokslininkai.

Visą teisinės išvados tekstą galima rasti LTI elektroninio leidinio „Teisės e-aktualijos“ šių metų pirmajame numeryje https://teise.org/wp-content/uploads/2019/03/aktualijos-19-_1-Nr16.pdf. Ten taip pat pateikiama nuomonė dėl dirbančių nuteistųjų darbo stažo skaičiavimo ir socialinio draudimo, nuomonė konstitucinės justicijos byloje Nr. 6/2018, taip pat išvada dėl Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projekto.

Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis Teisingumo ministerijai pateikė išvadą dėl valstybės baudžiamosios politikos švelninimo, kurioje išreiškiamas palaikymas Teisingumo ministerijos iniciatyvai sistemiškai peržiūrėti baudžiamąjį reguliavimą.

Analizuodamas situaciją dėl bausmių už turtinius nusikaltimus, mokslininkas atkreipia dėmesį, kad bėgant laikui keičiasi baudžiamosios atsakomybės ribas apibrėžiančios kiekybinės vertės. Nuo tada, kai buvo įtvirtinti dabar galiojantys bausmių dydžiai, kiekybiniai socialiniai gyvenimo rodikliai Lietuvoje ženkliai pasikeitė: pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2003 metų pabaigą ir 2018 metų pabaigą, padidėjo 3 kartus, minimalus darbo užmokestis per tą patį laikotarpį padidėjo beveik 3,5 karto.

Mokslininkas savo atsakyme Teisingumo ministerijai pateikia įžvalgą, jog kartais atsakomybė yra griežtinama ne atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, bet dėl taktinių tyrimo sumetimų (pvz., siekiant įteisinti galimybę tyrime naudoti kriminalinę žvalgybą). Tokia praktika, anot mokslininko, yra nepriimtina.

Jis pritarė siūlymams atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nelabai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Anot jo, tokiu būdu psichoaktyviųjų medžiagų politika būtų labiau orientuota į sveikatos apsaugą, baudžiamoji atsakomybė nebaugintų asmenų, patiriančių sveikatos sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

„Siūlytume koreguoti visas minimalias sankcijos ribas 260 straipsnyje: pirmojoje dalyje atsisakyti minimalios laisvės atėmimo ribos (kadangi į šią dalį patenka ir palyginti nedidelio pavojingumo veikos, pvz., pasidalijimas su draugu savo reikmėms įsigyta psichoaktyviąja medžiaga), antrosios dalies minimali sankcija mažintina bent jau iki 2 metų laisvės atėmimo, trečiosios – bent jau iki 5 metų laisvės atėmimo“, – rašoma mokslininko išvadoje.

Jis siūlo apsvarstyti, kiek prasminga išskirti alkoholinių gėrimų gamybą kaip specifinę ūkinę veiklą ir už tokias neteisėtas veikas numatyti baudžiamąją atsakomybę specialiajame straipsnyje (BK 201 straipsnis).

„Manytume, visiškai pakaktų kitų normų, reguliuojančių neteisėtą licencijuojamą ūkinę veiklą, nuodingų medžiagų, higienos normų neatitinkančių maisto produktų gamybą“, – rašo tyrėjas.

Jo teigimu, svarstytina dėl šmeižimo kriminalizacijos siaurinimo, atsisakant BK 154 straipsnio 1 dalies.

„Reikėtų išlaikyti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio statusą ir į Baudžiamąjį kodeksą netraukti ne itin pavojingų veikų. Be to, yra didelė rizika, kad baudžiamaisiais kaltinimais dėl šmeižimo gali būti piktnaudžiaujama ginantis nuo kritikos. Dėl to svarstytina ir dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje esančio požymio „per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje“ atsisakymo, kuris gali būti naudojamas, pvz., turtingų korporacijų ar įtakingų verslininkų, siekiant užtildyti žurnalistinius tyrimus dėl jų neteisėtos visuomenei didelę reikšmę turinčios veiklos“, – teigia savo išvadoje dr. S. Bikelis.

Taip pat siūlytina svarstyti, ar Baudžiamojo kodekso 170² straipsnyje numatytos veikos siekia nusikaltimams būtiną minimalų pavojingumo laipsnį, ar baudžiamoji teisė yra tinkama priemonė stiprinant visuomenės sąmoningumą ir atsparumą propagandai. Taip pat atsižvelgtina, kad tam tikrą  visuomenės dalį klaidina kryptinga profesionali užsienio valstybės propaganda. Tokios propagandos suklaidintus žmones persekioti baudžiamąja tvarka kažin ar yra labai adekvatu ir abejotina, ar tai padeda pasiekti norimą rezultatą. 

Daugiau apie bausmių švelninimą galima sužinoti susipažinus su visu teisinės išvados tekstu, kuris skelbiamas Lietuvos teisės instituto elektroniniame leidinyje „Teisės e-aktualijos“: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/03/aktualijos_19_2_Nr17.pdf

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai kartu su Teisingumo ministerija balandžio 30 d. organizavo diskusiją „Resocializacijos procesas Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje“. Jos metu Kalėjimų departamento bei įkalinimo įstaigų atstovams buvo pristatyti mokslininkų atlikti tyrimai.

Teisingumo ministerijos Kolegijų salėje diskusijos dalyviams buvo pristatytas mokslo tyrimas „Socialinės reabilitacijos priemonių taikymo laisvės atėmimo vietose analizė: esamos praktikos tobulinimo perspektyvos“. Viena iš tyrimo autorių, LTI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė papasakojo apie socialinės reabilitacijos įgyvendinimui palankios atmosferos kūrimą – darbuotojų motyvavimą, kvalifikaciją ir palaikymą. Kitas tyrimo bendraautoris dr. Vaidas Viršilas kalbėjo apie socialinės reabilitacijos planavimą ir priemones – rizikos vertinimą, kalinčiųjų motyvaciją, aprobuotas ir neaprobuotas programas.

Doc. dr. Gintautas Sakalauskas pristatė tyrimą „Kalinimo sąlygos, kalinių resocializacijos prielaidos ir galimybės Lietuvoje“. Tyrimas paremtas kiekybine laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apklausa, jos metu apklausta apie 900 nuteistųjų, bausmę atliekančių dešimtyje skirtingų Lietuvos įkalinimo įstaigų bei sektorių, apie 700 anketų atrinkta tolesnei analizei. G. Sakalauskas akcentavo tyrime paliečiamus bendrosios prevencijos, santykių su įstaigų darbuotojais, nuteistųjų savijautos klausimus, pabrėžė nuteistųjų integracijos, kalinimo sąlygų normalizavimo, įkalinimo atvėrimo svarbą.