INSTITUTE OF LAW AT THE LITHUANIAN CENTRE FOR SOCIAL SCIENCES

NEWS

Kiek Konstitucijos preambule remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas?

[:lt]

Kiek ir kaip Konstitucijos preambule (įvadine Konstitucijos dalimi, kurioje, be kita ko, išdėstomi valstybės ateities siekiai) nuo savo veiklos pradžios priimtuose sprendimuose rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas? Šis ir kiti susiję klausimai nagrinėjami neseniai išleistoje dr. Linos Beliūnienės mokslo studijoje „Eksplicitinis rėmimasis Konstitucijos preambule Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“.

Atliktu tyrimu bandoma atsakyti į klausimus, kiek ir kokių buvo nuorodų į Konstitucijos preambulę, preambulės visumos ar atskirų jos nuostatų minėjimų, jos nuostatų paaiškinimo, turinio atskleidimo, vienų preambulės nuostatų sąsajų su kitomis preambulės nuostatomis bei su tolimesniu Konstitucijos tekstu nurodymo, argumentavimo, kai Konstitucijos aiškinimui imama kaip vienas iš pagrindų preambulė, atskiros jos nuostatos ir pan.

Nors Lietuvoje nebuvo oficialiai registruotų iniciatyvų, siūlančių galiojančios Konstitucijos preambulės pokyčius, mokslininkės susidomėjimą šia tema ypač paskatino ne vienoje valstybėje stebimas didėjantis jų konstitucinių teismų naudojimasis preambulėmis. Tyrimą nulėmė ir tai, kad dažniausiai būtent konstitucijų preambulėse išdėstomi valstybių siekiai dėl jų ateities, kurie neretai siejami su teisinės valstybės sąvoka (taip yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje), įdomia ir teisės mokslo atstovams, ir kitų sričių mokslininkams.

Atliktu tyrimu patvirtinama, kad naudojimasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambule kyla iš preambulės buvimo Konstitucijos visumos, jos struktūros dalimi. Nustatyta, kad Konstitucijos preambulė yra sudėtinė, apimanti nuorodas į Tautos praeitį, dabartį ir ateitį: Konstitucijos steigiamąjį subjektą, istorinį Konstitucijos pamatą – nuorodą į valstybės istoriją, įskaitant tautos identitetą atspindinčius bruožus, tikslus, kurių siekia Tauta, priimdama Konstituciją, aktualius ir jos priėmimo metais, ir šiais laikais. Pastebėta, kad nuostatos apie Lietuvių tautą, nors preambulės tekste besikeičiančią į pilietinę tautą, dažnos valstybių konstitucijų preambulių frazės „valstybės žmonės“ kontekste gali būti vertinamos kaip neįtraukios, ribotos.

Kadangi vienu iš Konstitucijos preambulėje įtvirtintų siekių – atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekimo – Teismo sprendimuose naudojamasi dažniausiai iš viso preambulės teksto, jai studijoje taip pat skiriamas didelis dėmesys. Domimasi, ar konstitucinėje jurisprudencijoje šis siekimas traktuojamas kaip kompleksinis, kas paaiškėja gilinantis į siekimo sudėtį, kaip plėtojama siekimo sudėtis, atskleidžiami jo vidiniai ryšiai.

Tyrimo autorė teigia, kad atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekimo aiškinimas apribotas vis plėtojamomis jo sąsajomis su kitais konstituciniais principais, universaliomis, nekvestionuojamomis konstitucinėmis vertybėmis (pastarosios  Konstitucinio Teismo apskritai apibūdinamos kaip suvereniteto priklausymas Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimas bei jų gerbimas, pagarba teisei bei teisės viešpatavimas, valdžios galių ribojimas, valdžios įstaigų priedermė tarnauti žmonėms ir atsakomybė visuomenei, pilietiškumas, teisingumas). Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė, suvokta kaip struktūrinė dalis iš Konstitucijos teksto visumos, jo įvadas, tolimesniam Konstitucijos tekstui esant jos pratęsimu, aiškinant Konstituciją, negali būti nei neįvertinama, nei pervertinama. O atsakymas į klausimą dėl to, ar remiantis Konstitucijos preambulės teiginiu ar teiginiais ir nesiremiant kitomis Konstitucijos nuostatomis, ryšiu su jomis, galima spręsti apie pareiškėjų ginčijamo teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai, vis daugėjant konstitucinės justicijos bylų ir joje plėtojamos konstitucinės jurisprudencijos, krypsta labiau neigiamo link.

Visą mokslo studijos tekstą galima rasti čia.

[:]