INSTITUTE OF LAW AT THE LITHUANIAN CENTRE FOR SOCIAL SCIENCES

NEWS

Lietuvoje – stiprus atsakingo valdymo principas

[:lt]

Lietuvoje atsakingo valdymo principas ir jo atskiri turinys lemia administracinių procedūrų kokybę ir mūsų teisinėje sistemoje turi labai stiprias pozicijas ne tik dėl aiškaus reguliavimo ordinarinėje teisėje bet ir dėl dinamiškos ir aiškios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų jurisprudencijos. Tokią išvadą savo pranešime apie atsakingo valdymo principą pateikė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė. Pranešimas „Atsakingo valdymo principas ir pagrindinės teisės supranacionaliniu ir nacionaliniu lygmenimis“ buvo skaitytas mokslinėje konferencijoje, skirtoje paminėti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto 375-uosius gyvavimo metus.

J.Paužaitė – Kulvinskienė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant efektyvesnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvos Konstitucinis Teismas atsakingo valdymo principui suteikia platesnį turinį nei  Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje. Europos Pagrindinių teisių chartija yra modernus žmogaus teises reglamentuojantis dokumentas. Jis įtvirtina pagrindinių fundamentalių žmogaus teisių katalogą. Pagrindinių teisių chartijos galia prilyginta steigimo sutartims, turi daugiasluoksnį ne tik kultūrinį, bet pirmiausia teisinį pagrindimą: valstybių narių konstitucinės doktrinos; taip pat tarptautiniai įsipareigojimai (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija, Sąjungos ir Europos Tarybos priimtos socialinės chartijos; taip pat  ES teisingumo teismo ir Europos žmogaus teisių teismo bei nacionalinių teismų praktikos.

Anot mokslininkės, ordinarinėje teisėje yra nustatyta pakankamai saugiklių atsakingo valdymo principo efektyviam taikymui tiek materialinėje, tiek procedūrinėje teisėje. Vienintelis trūkumas yra didelė procedūrinių garantijų fragmentacija taikant ekonomines sankcijas, kadangi specialieji įstatymai labai skirtingai nustato tiek pagrindinių procedūrinių teisių apimtį, tiek jų turinį taikant poveikio priemones ūkio subjektams, nors kai kurias atvejais tai jau įžengia į baudžiamojo kaltinimo erdvę ir Konvencijos 6 str. taikymą. Visgi, šiuos trūkumus kūrybiškai bando taisyti administracinių teismų praktika, atskirais atvejais vertindama, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą.

Mokslinę konferenciją, kurioje dr.J.Paužaitė-Kulvinskienė skaitė pranešimą, organizavo Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „ES chartijos kaip individualių teisių gynybos standarto taikymas supra – ir nacionaliniu lygmenimis”. Konferencijoje dalyvavoVilniaus ir kitų universitetų mokslininkai, teisėjai, advokatūros ir kitų institucijų atstovai.

[:]