Vaidas Kalpokas

Vaidas Kalpokas Jaunesnysis mokslo darbuotojas(+370 5) 2497591vaidas.kalpokas@teise.org  

Liubovė Jarutienė

Liubovė Jarutienė Jaunesnioji mokslo darbuotoja, PRISTA projekto jaunesnioji mokslo darbuotoja(+370 5) 2497591liubove.jarutiene@teise.org     Darbo institute pradžia –  nuo 2015-07-15.   Mokslinių tyrinėjimų sritys: Smurtas artimoje aplinkoje, persekiojimas, teisės pažeidėjų resocializacija, lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų.   Tarptautiniai tyrėjo profiliai:   Publikacijos:   Svarbiausios mokslinės publikacijos (nuo 2018 m.): Tereškinas, A., Vaičiūnienė, R., Jarutienė, L. (2022). Gender and Sentencing in Lithuania: More Mercy for Women?. Teisė, 11(5), p. 70. Laurinaitytė, I., Michailovič, I., Jarutienė, L. (2022). Dealing with stalking cases in Lithuania: The role of public perceptions and legal response. Behavioral Sciences & the Law, 40, p. 660–676. Nikartas, S., Jarutienė, L. (2022). The dignity of punishment: Vulnerable prisoners‘ rights in Lithuania. A. Limantė, D. Pūraitė-Andrikienė (red.), Legal Protection of Vulnerable Groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland, European Union and its Neighbours in a Globalized World 8, p. 247-262. Nikartas, S., Jarutienė, L. (2022). Individualising probation conditions in cases of domestic violence: The study of sentencing practice in Lithuania. European Journal of Probation, 14(2), p. 128-147. Jarutiene, L. (2021). Parole practises in Lithuania: Factors predicting court decisions. European Journal of Probation, 13(3), p. 301-319. Sakalauskas, G., Jarutienė, L., Kalpokas. V., Vaičiūnienė, R. (2020). Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos, Vilnius: Žara.   Projektinė mokslo veikla: Lietuvos mokslo tarybos pagal „Mokslininkų grupių projektų“ programą finansuojamas projektas „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ (FemiJust), sutarties Nr. S-MIP-19-39. 2019-07-01–2021-03-31. Jaunesnioji mokslo darbuotoja. Projekto biudžetas: 145 724 Eur. Lietuvos mokslo tarybos pagal „Gerovės visuomenė“ programą finansuojamas projektas „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA), sutarties Nr. Nr. S-GEV-21-4. Projekto trukmė: 2021-02-01–2022-12-31. Jaunesnioji mokslo darbuotoja. Projekto biudžetas: 100 000 Eur.   Kita akademinė veikla: 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėn. “Teisės psichologijos įvado” kurso dėstymas Erasmus studentams Vilniaus universitete, “Psichologinio įvertinimo teisėsaugos sistemoje” ir “Psichologinio konsultavimo teisėsaugos sistemoje” seminarų vedimas teisės psichologijos magistrantams.   Konferencijų organizavimas: 2022 m. spalio 20 d., Panevėžys, Lietuva. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija “Įkalintų moterų resocializacijos perspektyvos“.   Pranešimai mokslinėse konferencijose (nuo 2018 m.): The risk factors for physical violence in cases of intimate partner stalking, 2022 m. rugsėjo 21-24 d. 22-oji Kasmetinė Europos kriminologų asociacijos konferencija Challenges and opportunities in virtaully and pshysically connected Europe: The need for criminology. Legal response to stalking in Lithuania: the analysis of court practice, 2022 m. birželio 27-28 d. 35-asis Baltijos kriminologų seminaras Criminology in a changing context: answers of today – questions for tomorrow? Experiences of Stalking in the Context of Intimate Partner Violence, 2021 m. rugsėjo 8-10 d. 21-oji Kasmetinė Europos kriminologų asociacijos konferencija Criminology in a time of pandemic. Gender and sentencing in Lithuania: More mercy for women? 2021. Birželio 23 d. tarptautinė mokslinė konferencija Teisingos bausmės moterims? Baudžiamoji praktika ir nuteistųjų moterų patirtys. Smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje įvykdžiusių nuteistųjų asmenybės bruožų ir kriminogeninių rizikos veiksnių sąsajos, 2021 m. Gegužės 7 d. XVIII-oji Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija Šiuolaikinės psichologijos veidas.   Mokslo populiarinimas (nuo 2018 m.): 2021 m. gruodžio 3 d. Apskrito stalo diskusija “Persekiojimo kriminalizavimas: už ar prieš”. 2021 m. rugsėjo 16 d. mokslo festivalio Erdvėlaivis Žemė renginys “Ar žinai, kas yra persekiojimas ir kaip į jį reaguoti?“. 2022 m. birželio 17 d. Dalyvavimas diskusijoje apie smurtą artimoje aplinkoje LRT radijos laidoje „Lietuvos diena“.

Suinteresuotųjų Moldovos institucijų konsultavimas narkotikų politikos klausimais

Moldovos Respublikos Parlamento Socialinės apsaugos ir sveikatos komitetas kartu su tarptautiniais partneriais liepos 2 d. sukvietė įvairių organizacijų atstovus bei ekspertus į konferenciją „Narkotikų politika Moldovos Respublikoje“. Kišiniove ar nuotoliniu būdu renginyje dalyvavo šešių šalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų (muitinės, pasienio policijos, generalinės policijos inspekcijos, nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros, bausmių vykdymo, probacijos bei kt.), visuomeninių organizacijų bei narkotikus vartojančių žmonių bendruomenių atstovai, nacionaliniai, regioniniai ir tarptautiniai ekspertai. Džiugu, jog tarp pastarųjų buvo ne tik buvęs Prahos (Čekija) meras dr. Pavelas Bemas, šiuo metu patarinėjantis savo šalies ministrui pirmininkui narkotikų klausimais, ar Estijos sveikatos plėtros instituto vadovė Aliona Kurbatova, bet ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas. Konferencijoje suinteresuotosios šalys aptarė Moldovos narkotikų politikos ir žalos mažinimo temas, diskutavo dėl galiojančių teisės aktų poveikio kovai su narkotikais bei būtinų reformų poreikį. Narkotikų politika ir paslaugos, pasak renginio dalyvių, turi būti nuolat gerinamos, kad vis labiau gerbtų demokratijos ir teisinės valstybės principus bei žmogaus teises. Kartu visa tai padės žengti į priekį ir šalies integracijos į Europos Sąjungą procese. M. Lankauskas savo pranešime „Threshold Quantities for Illicit Drugs: Understanding Lithuania’s Legal Framework for Drug Offenses“ (liet. Neteisėtų narkotikų kiekių slenksčiai: kaip suprasti Lietuvos teisinį reguliavimą dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų) pagrindinį dėmesį skyrė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo teisiniam reguliavimui Lietuvoje aptarti. „Lietuvoje, – susirinkusiesiems kalbėjo mokslininkas, – baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis priklauso ne nuo jos rūšies, o nuo konkrečios kontroliuojamos medžiagos kiekio. Narkotikų vartojimas užtraukia administracinę atsakomybę, disponavimas nedideliu kiekiu – baudžiamasis nusižengimas, o disponavimas didesniais kiekiais ar platinimas yra nusikaltimai, už kuriuos yra numatytos griežtos bausmės.“ Pabaigoje LSMC TI mokslininkas pristatė Lietuvos reguliavimą, kai nustatomas grynasis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Moldova, kurioje šiuo metu baudžiama už bendrą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, netiriant jų sudėties ar koncentracijos, svarsto ateityje įvesti panašų į Lietuvos modelį. Renginį bendrai organizavo bei palaikė Eurazijos žalos mažinimo asociacija, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC), Jungtinės Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos (angl. Joint United Nations Programme on HIV/Aids, UNAIDS) atstovai bei kitos visuomeninės Moldovos organizacijos. Norintys narkotikų reguliavimo politikos klausimais sužinoti daugiau, gali susipažinti su dr. M. Lankausko neseniai žurnale „Kriminologijos studijos“ publikuotu straipsniu „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Kai kurių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“.                

A book coordinated by researchers of LCSS Institute of Law is published by a prestigious publishing house

Tarptautiniu mastu pripažinta Kembridžo universiteto leidykla išleido Teisės instituto mokslininkių koordinuotą kolektyvinę knygą „The Cambridge Handbook of Facial Recognition in Modern State“ (red. Monika Žalnieriūtė ir Rita Matulionytė), kurioje nagrinėjami įvairūs veido atpažinimo technologijų naudojimo aspektai. Knygoje aptariami teisiniai, socialiniai ir etiniai veido atpažinimo technologijų aspektai penkiuose pasaulio regionuose – Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Afrikoje. Veido atpažinimo technologijos plačiai naudojamos įvairiose institucijose – nuo sienų kontrolės, policijos iki socialinių paslaugų centrų. Įvairių šalių vyriausybės naudoja automatizuotas veido atpažinimo technologijas, kad surinktų mokesčius, užkirstų kelią nusikaltimams ir kontroliuotų migracijos procesus. Veido atpažinimo technologijos apima atvaizdo apdorojimą, siekiant nustatyti asmens tapatybę. Šioje knygoje pateikiamos teisės, informacinių technologijų, komunikacijos, socialinių ir politinių mokslų specialistų publikacijos, kuriose aptariama, kaip veido atpažinimo technologijos buvo kuriamos ir naudojamos vietos valdžios institucijų bei kaip šios technologijos reglamentuojamos įvairiose penkių žemynų jurisdikcijose. Knygą sudaro 19 skyrių, kuriuos parašė 34 autoriai iš įvairių pasaulio šalių, įskaitant ir Teisės instituto mokslininkes Ritą Matulionytę, Agnę Limantę, Eglę Kavoliūnaitę-Ragauskienę ir Moniką Žalnieriūtę. Ši knyga yra projekto „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI), rezultatas. Projektas buvo finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. S-MIP-21-38).  Knygą galite rasti čia.         

LCSS Institute of Law researchers presentations at IV International Conference of Criminal Policy

2024 metų balandžio 12 dieną įvyko Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI), Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos organizuojama ketvirtoji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“. Renginyje kartu su Lietuvos ir užsienio mokslininkais bei praktikais dalyvavo ir dr. Mindaugas Lankauskas bei dr. Skirmantas Bikelis iš LSMC TI. Mindaugas Lankauskas skaitė pranešimą „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Narkotikų kiekio nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“. Jo metu mokslininkas pristatė kriterijus, pagal kuriuos nustatomas psichoaktyviųjų medžiagų kiekis, ir paaiškino, kokia jo įtaka taikomai baudžiamajai atsakomybei. „Kodėl hašišo ir kanapių kiekiai pagal mūsų teisės aktus skiriasi net 20 kartų?“ – retoriškai konferencijos dalyvių klausė dr. M. Lankauskas, įvardinęs probleminius narkotikų kiekio nustatymo aspektus. Galiausiai mokslininkas pristatė ir savo pasiūlymus, ko reikėtų imtis, kad teisėje žvelgdami į kiekį nepamestumėme proporcingumo principo. Ši tema išsamiai nagrinėta neseniai pasirodžiusiame dr. M. Lankausko moksliniame straipsnyje „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Kai kurių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“. Straipsnis publikuotas vieninteliame moksliniame kriminologijos žurnale „Kriminologijos studijos“, kurį kartu su Lietuvos kriminologų asociacija ir Vilniaus universitetu leidžia LSMC TI. Skirmantas Bikelis konferencijos dalyje anglų kalba skaitė pranešimą „Prohibition to Hold Public Office and Prohibition to Be Elected – Lithuanian v. German Approaches. Legal language and proportionality issues“ (liet. Draudimas užimti viešąsias pareigas ir draudimas būti išrinktam: Lietuvos ir Vokietijos požiūriai. Teisinė kalba ir proporcingumo klausimai). Savo pranešime mokslininkas lygino Lietuvos ir Vokietijos reglamentavimą dėl papildomos sankcijos – draudimo eiti viešąsias pareigas. Pranešimo pabaigoje jis įvardino lingvistines subtilybes, kurios gali tapti nesėkmės priežastimis, siekiant šią papildomą baudžiamąją priemonę skirti nuteistajam.         

M. Šukytė: How to embrace artificial intelligence for state institutions

Gegužės 22 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko kasmetinis „IQ forumas“. Tai tradicinis Sūduvos verslo bendruomenei skirtas renginys, organizuojamas žurnalo „IQ“ ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo. Į šių metų forumą „Sūduva 2024: kaip regionams pagauti sėkmės bangą?“ susirinko verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat Marijampolės savivaldybės meras, vicemerė, dalis LR Seimo bei Marijampolės savivaldybės tarybos narių. Tarp garbių renginio pranešėjų – ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) doktorantė bei projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Šukytė. Ji savo pristatyme „Dirbtinis intelektas valstybės institucijų veikloje: technologijų prisijaukinimo link“ forumo dalyviams pasakojo, kaip dirbtinis intelektas naudojamas policijos ir teismų veikloje bei kokius iššūkius ši technologija kelia žmogaus teisių kontekste. Pirmojoje pranešimo dalyje, remdamasi neseniai LSMC TI įgyvendinto projekto „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI) bei doktorantūros tyrimų rezultatais, M. Šukytė kalbėjo apie veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) taikymą policijos veikloje. Pristatydama šių technologijų veikimo principus, ji aptarė ir jų naudojimo Lietuvos bei kitų valstybių teisėsaugos institucijų veikloje praktinius pavyzdžius. Pabaigoje prelegentė susirinkusiuosius supažindino ir su VAT naudojimo keliamais iššūkiais žmogaus teisėms, pavyzdžiui, teisei į duomenų apsaugą, privatumą ir kt. Antroji pranešimo dalis rėmėsi pirminiais Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) rezultatais. Joje daugiausia dėmesio skirta dirbtinio intelekto įrankių pasitelkimo teismų veiklose apžvalgai. „Generatyvus dirbtinis intelektas, kaip antai pokalbių robotas „ChatGPT“, – forumo dalyviams pasakojo dokt. M. Šukytė, – jau buvo pritaikytas rengiant procesinius dokumentus, o giluminės vaizdo klastotės (angl. deepfakes) teismus pasiekė ir įrodymų pavidalu.“ Jos pristatymo pabaigoje dėmesio skirta ir žmogaus teisių bei teisminių vertybių kontekste kylantiems iššūkiams: aptartos algoritminio šališkumo, teisės į nešališką teismą problemos, iškeltas atsakomybės už algoritmų padarytas klaidas klausimas. Su dokt. Monikos Šukytės skaityto pranešimo skaidrėmis galima susipažinti čia.         

Procedural Fetishism - Traps That Distract from Important Decisions

Šių metų Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijos pranešėjų temos orientavosi į naujų technologinių sprendimų atnešamus pokyčius nusikaltimų kontrolės, baudimo srityse bei teisėsaugos institucijų darbe. Balandžio 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykęs renginys buvo gausus ne tik dalyvių, bet ir rečiau jame sutinkamų pranešėjų iš informacinių technologijų lauko. Tarp plenarinės sekcijos kviestinių svečių – ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Monika Žalnieriūtė. Tyrėjos pranešimas „Institucinė galia, technologijos ir procedūrinis fetišizmas“ dar prieš jį išgirstant jau žadino susidomėjimą tarp susirinkusiųjų. „Procedūrinis fetišizmas, – pasak mokslininkės, – fenomenas, kai dėmesys sutelkiamas į procedūrinius elementus. Neabejotinai procedūrų reikia, – tęsė M. Žalnieriūtė, – bet jos kartais atitraukia mūsų dėmesį nuo svarbesnių problemų.“ Kaip pavyzdį pranešėja pristatė labai plačiai (oro uostuose, ligoninėse ir t. t.) naudojamų veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) problemą. Viename iš Kinijos miestų, kuriame gyvena daugiau nei trys milijonai gyventojų, žmogų institucijos gali surasti per septynias minutes. Tą įmanoma padaryti net jei žmonės dėvi kaukes, tuo įsitikinta neseniai buvusios pandemijos metu. Iš kitos pusės, intensyvus VAT naudojimas protestuose gali pažeisti lygias žmonių teises prieš įstatymą. Yra savivaldybių JAV, kurios draudžia veido atpažinimo technologijų naudojimą miesto centre ar pan., bet iš tiesų, pasak mokslininkės, ši sritis nelabai reglamentuojama. „Tada kyla klausimas, ar norim laisvų miesto gatvių ir skverų, ar norim daugiau saugumo?“ – į susirinkusiuosius kreipėsi M. Žalnieriūtė. Pasak mokslininkės, didžiosios korporacijos įvairiomis priemonėmis atitraukia visuomenės dėmesį nuo galios savo rankose koncentravimo proceso, siūlydamos mums plušti ties nedideliais mikroelementais. Dėl to visuomenės nekalba apie esminius aspektus, pavyzdžiui, ar tikrai norim, jog miestų aikštėse būtų naudojamos veido atpažinimo technologijos? Tad labai svarbu nepamesti pagrindinio klausimo tarp daug mažų elementų, neleidžiančių matyti bendro vaizdo. Neužkirtus tam kelio, masinis sekimas gali tapti įprastu reiškiniu. Todėl visuomenė, aktyvistai turi nuolat grąžinti tuos svarbius klausimus sprendimų priėmėjams. Atsakydama į klausimą „Ką reikėtų daryti?“, mokslininkė visų pirma atkreipė dėmesį į neįtikėtinai išaugusias privataus verslo galias. „Jie jau gali paveikti šalių rinkimus, o tai turėtų dideles pasekmes įvairiems regionams“, – dėstė M. Žalnieriūtė. Tad, pasak jos, reikėtų dekolonizuoti techninę infrastruktūrą, taip sumažinant jų sutelktas galias. Tam, kad pavyktų jas demokratizuoti, gali būti įvedamos tarybos, padėsiančios prižiūrėti jų teikiamų paslaugų, kurias jau būtų galima prilyginti viešosioms paslaugoms, teikimą. Pabaigoje mokslininkė pabrėžė, kad procedūrinis fetišizmas labai pavojingas, nes jam įsivyravus apie problemas kalbama neutraliai. Susikoncentruojama ties nedidelių susitarimų paieškomis, bet negvildenami labai svarbūs klausimai.   Šiuo metu dr. Monika Žalnieriūtė vadovauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI).         

S. Bikelis participated in the Lithuanian Criminology Day’s discussion

Gegužės 31 d., kai už lango gamtos jėgos grūmėsi, kurios labiau išgąsdins miesto gyventojus ir svečius, Lietuvos kriminologų dienos proga Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto auloje vykusios diskusijos dalyviai susirinkusiuosius įtraukė į idėjų apie pasitikėjimą teisingumu kovą. Tradiciniu tampančio Lietuvos kriminologų asociacijos renginio diskusijos tema šiemet buvo „Pasitikėjimas teisingumu: ko tikimės iš kriminologijos?“. Diskusijoje, kurią moderavo Vidaus reikalų ministerijos atstovė dr. Eglė Vileikienė, dalyvavo tiek kriminologijos krypties akademikai, tiek praktikai – policijos ir teismų atstovai. Renginyje savo įžvalgomis dalinosi ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis. Diskusijos bei klausimų ir atsakymų sesijos metu buvo svarstoma, kaip ir kodėl keičiasi pasitikėjimas teisėsauga ir teismais. Pavyzdžiui, kodėl per pastarąjį dešimtmetį stipriai išaugo pasitikėjimas Lietuvos policija, nors viešojo saugumo situacija stipriai nepasikeitė? Renginio dalyviai apsikeitė gan skirtingais požiūriais, ar teismai turi investuoti į savo įvaizdžio kūrimą bei gerinti komunikaciją su visuomene, aiškindami ne visiems suprantamus jų sprendimus, taip pat ar teisėjų įsitraukimas į komunikaciją su visuomene nevaržo jų nepriklausomumo? Galiausiai dalintasi mintimis, kuo kriminologijos srities žinios galėtų padėti formuojant mokslu grįstą teisėsaugos institucijų praktiką. Dr. S. Bikelis akcentavo, kad esant šiuolaikinei tendencijai, kai įrodymų paieškos ir jų vertinimo procesuose vis plačiau pripažįstama netiesioginių įrodymų ir bylos aplinkybių konteksto reikšmė, kriminologinės žinios teisėsaugos pareigūnams ir teisėjams tampa kaip niekad svarbios.           

S. Bikelis’ presentation on the dilemma between prohibition to hold public office and prohibition to be elected

2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje gausiai susirinkusių dalyvių dėmesį kaustė įvairūs technologijų ir kriminologijos sričių mokslininkų bei praktikų pranešimai. Šiemet organizatoriai kvietė diskutuoti apie šiuolaikines kriminologijos jungtis moksle, praktikoje ir kasdienybėje. Vienoje iš pranešimų sekcijų „Korupcija ir skaidrumas viešajame sektoriuje“ savo įžvalgomis su salėje vos tilpusiais klausytojais dalijosi Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkas Skirmantas Bikelis. Pranešime „Kai valdo nuteisti už korupciją: dilema tarp draudimo kandidatuoti ir draudimo eiti pareigas? Daugžodžiavimo keliamos problemos bei proporcingumo klausimai“ mokslininkas nagrinėjo draudimo eiti viešąsias pareigas ir būti renkamam reguliavimo ir taikymo diskutuotinus klausimus, kartu palygindamas reguliavimą Lietuvoje ir Vokietijoje, kur esama esminių skirtumų. Pranešimą dr. S. Bikelis pradėjo aptardamas Europos Sąjungos direktyvos, skirtos kovai su korupcija, projekto aktualias nuostatas. „Jeigu bus priimtas Direktyvos projektas, – kalbėjo mokslininkas, – Lietuvai teks atsisakyti ilgai taikyto principo, kad už vieną nusikalstamą veiką taikoma tik viena bausmė, kadangi projekte reikalaujama, kad teismai turėtų galimybę už korupcinius nusikaltimus taikyti įvairių papildomų (šalia pagrindinės sankcijos) poveikio priemonių, įskaitant ir baudas.“ Aptardamas aktualius 2023 metų teisminius procesus, kuriuose kilo problemų taikant draudimą būti renkamam į viešąsias pareigas, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, vedančių prie klaidingų Lietuvos teismų sprendimų, mokslininkas įvardijo Baudžiamajame kodekse gajų daugžodžiavimą. „Baudžiamojo kodekso teksto daugžodžiavimas ir per didelis nusismulkinimas, kazuistiškai aprašinėjant atimamos teisės procedūrinius aspektus, atveria duris klaidoms“, – teigė dr. Skirmantas Bikelis. Pranešimo pabaigoje mokslininkas atkreipė dėmesį į vienus naujausių Rinkimų kodekso pakeitimų, kuriais išplėsti teisės būti renkamam ribojimai, ir pabrėžė jų problematiškumą proporcingumo principo požiūriu. Remiantis šiais pakeitimais, asmenys automatiškai netenka teisės aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime net ir tuomet, kai teismas jiems neskiria atitinkamo draudimo, bet skiria bet kokią baudžiamojo poveikio priemonę (vairavimo teisių, teisės žvejoti atėmimą, įpareigojimą atlyginti turtinę žalą ir pan.) už nusikalstamą veiką, kuri gali būti niekaip nesusijusi su politine veikla, pavyzdžiui, neatsargų eismo įvykio sukėlimą. Prieštaravimas proporcingumo principui ypač išryškėja lyginant lietuviškąjį reguliavimą su kur kas santūresniu ir labiau pasvertu Vokietijos įstatymų leidėjo požiūriu. Paskutinės dr. Skirmanto Bikelio mokslo populiarinimo publikacijos draudimo eiti viešąsias pareigas tema: „Teisinis stabilumas Lietuvoje: kaip ilgai už korupciją nuteistas meras turi likti valdžioje?“. „Tubį ar ne Tubį – štai klausimas mūsų teisinei valstybei ir demokratijai“. Šiuo metu dr. Skirmantas Bikelis vadovauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA).