Vaidas Kalpokas
Vaidas Kalpokas Jaunesnysis mokslo darbuotojas(+370 5) 2497591vaidas.kalpokas@teise.org
Liubovė Jarutienė
Liubovė Jarutienė Jaunesnioji mokslo darbuotoja, PRISTA projekto jaunesnioji mokslo darbuotoja(+370 5) 2497591liubove.jarutiene@teise.org Darbo institute pradžia – nuo 2015-07-15. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Smurtas artimoje aplinkoje, persekiojimas, teisės pažeidėjų resocializacija, lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų. Tarptautiniai tyrėjo profiliai: Publikacijos: Svarbiausios mokslinės publikacijos (nuo 2018 m.): Tereškinas, A., Vaičiūnienė, R., Jarutienė, L. (2022). Gender and Sentencing in Lithuania: More Mercy for Women?. Teisė, 11(5), p. 70. Laurinaitytė, I., Michailovič, I., Jarutienė, L. (2022). Dealing with stalking cases in Lithuania: The role of public perceptions and legal response. Behavioral Sciences & the Law, 40, p. 660–676. Nikartas, S., Jarutienė, L. (2022). The dignity of punishment: Vulnerable prisoners‘ rights in Lithuania. A. Limantė, D. Pūraitė-Andrikienė (red.), Legal Protection of Vulnerable Groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland, European Union and its Neighbours in a Globalized World 8, p. 247-262. Nikartas, S., Jarutienė, L. (2022). Individualising probation conditions in cases of domestic violence: The study of sentencing practice in Lithuania. European Journal of Probation, 14(2), p. 128-147. Jarutiene, L. (2021). Parole practises in Lithuania: Factors predicting court decisions. European Journal of Probation, 13(3), p. 301-319. Sakalauskas, G., Jarutienė, L., Kalpokas. V., Vaičiūnienė, R. (2020). Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos, Vilnius: Žara. Projektinė mokslo veikla: Lietuvos mokslo tarybos pagal „Mokslininkų grupių projektų“ programą finansuojamas projektas „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ (FemiJust), sutarties Nr. S-MIP-19-39. 2019-07-01–2021-03-31. Jaunesnioji mokslo darbuotoja. Projekto biudžetas: 145 724 Eur. Lietuvos mokslo tarybos pagal „Gerovės visuomenė“ programą finansuojamas projektas „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA), sutarties Nr. Nr. S-GEV-21-4. Projekto trukmė: 2021-02-01–2022-12-31. Jaunesnioji mokslo darbuotoja. Projekto biudžetas: 100 000 Eur. Kita akademinė veikla: 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėn. “Teisės psichologijos įvado” kurso dėstymas Erasmus studentams Vilniaus universitete, “Psichologinio įvertinimo teisėsaugos sistemoje” ir “Psichologinio konsultavimo teisėsaugos sistemoje” seminarų vedimas teisės psichologijos magistrantams. Konferencijų organizavimas: 2022 m. spalio 20 d., Panevėžys, Lietuva. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija “Įkalintų moterų resocializacijos perspektyvos“. Pranešimai mokslinėse konferencijose (nuo 2018 m.): The risk factors for physical violence in cases of intimate partner stalking, 2022 m. rugsėjo 21-24 d. 22-oji Kasmetinė Europos kriminologų asociacijos konferencija Challenges and opportunities in virtaully and pshysically connected Europe: The need for criminology. Legal response to stalking in Lithuania: the analysis of court practice, 2022 m. birželio 27-28 d. 35-asis Baltijos kriminologų seminaras Criminology in a changing context: answers of today – questions for tomorrow? Experiences of Stalking in the Context of Intimate Partner Violence, 2021 m. rugsėjo 8-10 d. 21-oji Kasmetinė Europos kriminologų asociacijos konferencija Criminology in a time of pandemic. Gender and sentencing in Lithuania: More mercy for women? 2021. Birželio 23 d. tarptautinė mokslinė konferencija Teisingos bausmės moterims? Baudžiamoji praktika ir nuteistųjų moterų patirtys. Smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje įvykdžiusių nuteistųjų asmenybės bruožų ir kriminogeninių rizikos veiksnių sąsajos, 2021 m. Gegužės 7 d. XVIII-oji Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija Šiuolaikinės psichologijos veidas. Mokslo populiarinimas (nuo 2018 m.): 2021 m. gruodžio 3 d. Apskrito stalo diskusija “Persekiojimo kriminalizavimas: už ar prieš”. 2021 m. rugsėjo 16 d. mokslo festivalio Erdvėlaivis Žemė renginys “Ar žinai, kas yra persekiojimas ir kaip į jį reaguoti?“. 2022 m. birželio 17 d. Dalyvavimas diskusijoje apie smurtą artimoje aplinkoje LRT radijos laidoje „Lietuvos diena“.
Tuščias
At the international conference – M. Šukytė’s presentation on bias in facial recognition technology
2024 m. spalio 16–17 dienomis Vilniaus universitete (toliau – VU) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Human-Centric AI: ethics, regulation and safety“ Lietuvos ir užsienio tyrėjai skaitė pranešimus į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto temomis. VU Teisės fakulteto organizuotas renginys – tarpdisciplininis, o prelegentai dirbtinio intelekto etinius, saugumo ir teisinio reguliavimo iššūkius vertino įvairių technologijos pritaikymo būdų kontekste. Pirmąją konferencijos dieną savo tyrimą pristatė ir VU Teisės fakulteto, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto doktorantė bei jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Šukytė. Pranešimą „Bias in Facial Recognition Technologies: How it Happens and What is at Stake“ doktorantė pradėjo pristatydama šališkų veido atpažinimo technologijų rezultatų pasekmes. Aptartas tarptautinėje žiniasklaidoje nuskambėjęs atvejis, kuomet JAV policijos pareigūnai, pasikliovę klaidingu veido atpažinimo technologijų rezultatu identifikuojant įtariamąjį, suėmė su nusikalstama veika nesusijusį asmenį. Abu vyrus siejo tik tamsi odos spalva. Vertindama šališkas dirbtinio intelekto sistemas, M. Šukytė atkreipė dėmesį į mokslinių tyrimų pagrindu pasiektą išvadą – algoritmų klaidos nėra tik izoliuota techninė problema, bet kartu ir veido atpažinimo technologijas kuriančių, naudojančių bei tokį naudojimą reguliuojančių subjektų klaidų kombinacija. Teisinio reguliavimo kontekste, pasak pranešėjos, būtent ES įstatymų leidėjai užima svarbų vaidmenį sprendžiant su šališkomis veido atpažinimo technologijomis bei šių sąlygojamomis diskriminacinėmis praktikomis susijusius iššūkius. „Vis dėlto naujasis Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas ne iki galo užpildo šių technologijų taikymo teisėsaugos institucijų veikloje spragas, kadangi įtvirtina painią išimčių sistemą“, – pranešimo pabaigoje akcentavo dokt. M. Šukytė. Dokt. M. Šukytės pranešimo vaizdo įrašą (nuo 37:49 iki 49:30) galima peržiūrėti čia. Pristatymo skaidrės anglų k.
New project researchers focus on older women's work lives
Džiaugiamės, jog neseniai Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto tyrėjų pasiūlyta mokslinio tyrimo idėja sulaukė Lietuvos mokslo tarybos finansavimo. Naujasis projektas „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM) bus įgyvendinamas tarpdisciplininės mokslininkių komandos (vadovė prof. dr. Ingrida Mačernytė- Panomariovienė) 2024–2027 m. Atsižvelgdama į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę, demografines senėjimo problemas ir darbingo amžiaus ilginimo visoje Europos Sąjungoje rekomendacijas, projekto tyrėjų komanda įvertins Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos teisinį reguliavimą, nuostatas dėl moterų darbingo amžiaus ribų ir išgrynins šių Baltijos regiono šalių gerąją praktiką vyresnio amžiaus moterų darbinės veiklos atžvilgiu. Projekto rezultatai bus paskelbti užsienio leidyklos publikuotoje monografijoje, o tyrimo metu gimusios naujos idėjos ir įžvalgos – moksliniuose straipsniuose bei pristatytos pranešimuose konferencijų metu. Projekto tyrėjų komandą sudaro: prof. dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė (projekto vadovė), prof. dr. Sarmitė Mikulionienė, dr. Kristina Ambrazevičiūtė ir dokt. Aistė Leščinskaitė. Daugiau informacijos apie projektą čia.
LEKOSTRA project interim results presented in discussion
Šių metų spalio 29 dieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvyko apskritojo stalo diskusija „Proporcingumo principo ir įrodinėjimo standarto taikymo klausimai kontroliuojant neteisėtą praturtėjimą“, kuri buvo organizuojama Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto įgyvendinamo projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) pagrindu. Renginio metu įvadinį žodį tarė projekto vadovas dr. Skirmantas Bikelis, pristatydamas projekto tyrimo komandą (dr. Darius Pranka, dr. Laurynas Pakštaitis ir Goda Dainauskaitė), tikslus bei aktualumą. Dėl neteisėto praturtėjimo temos aktualumo jam paantrino LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė prof. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teigdama, kad ši diskusija ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus, keliant ir atsakant į klausimus apie tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Diskusijos metu dr. Skirmantas Bikelis pristatė projekto LEKOSTRA keliamus klausimus bei tarpinius rezultatus, pateikė realių pavyzdžių iš bylų, surinktų ir analizuotų tyrimo metu. Buvo aptarta Europoje žinomų konfiskavimo strategijų įvairovė, taip pat du itin aktualūs ir diskusiniai praktiniai klausimai. Vienas jų – įrodinėjimo standartas ir įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais įvairiose konfiskavimo strategijose, kitas – proporcingumo principo reikalavimai konfiskavimo strategijoms. Po pristatymo sekė diskusijos, kuriose dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo ir Vilniaus apygardos teismų teisėjai, Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai, teisės mokslininkai. Apskritojo stalo diskusija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA), sutarties Nr. S-MIP-23-40, renginys. Nuotrauka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
S. Zaksaitė on fraud in sport and how to respond
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Salomėja Zaksaitė savaitraščiui „Savaitė“ davė interviu apie sukčiavimą sporte. Straipsnyje ji pateikia įvairiausius apgaulės būdus – cheminių medžiagų, kaip dopingas, vartojimas; susitarimas dėl varžybų baigties; kyšiai; technologinis sukčiavimas, kaip manipuliacijos sporto įranga, svoriais ar apranga, ar kiek nekaltesni sukčiavimo būdai – pavyzdžiui, suvaidintos pražangos. Įvairius sukčiavimo atvejus S. Zaksaitė iliustravo realiais pavyzdžiais – nuo plaukikų aprangos, leidžiančios pasiekti didesnį greitį, iki suvaidintų, „parduotų“ pražangų tuometinėje Jugoslavijoje, kurios buvo laikomos ypatingu sportiniu meistriškumu. Aptardama sukčiavimo būdus, mokslininkė pabrėžia, kad apgaulės atvejai dažniausiai nesulaukia viešumo ir lieka už uždarų sporto bendruomenės durų. O tie keletas, apie kuriuos visuomenė būna informuota, susiduria su įrodinėjimo problemomis teisinėse institucijose. Nors, teisininkės kriminologės teigimu, visiškai išnaikinti sukčiavimo iš sporto nepavyks, egzistuoja priemonės, galinčios sumažinti tokių atvejų skaičių. Tai apima socialinės gerovės užtikrinimą sportininkams, jų švietimą bei vertybių ugdymą, taip pat geresnės sporto infrastruktūros kūrimą, baudžiamųjų įstatymų pritaikymą prie kintančio sukčiavimo koncepto bei galiausiai individualiai sporto šakoms taikomus sąžiningo žaidimo mechanizmus.
2 presentations by the Law Institute's researchers at the Lithuanian Prison Service Conference
Spalio 10-ąją, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Lietuvos kalėjimų tarnyboje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Resocializacijos srities darbuotojų profesiniai iššūkiai ir gerovė“. Pradžioje pasveikinus ir apdovanojus Tarnyboje dirbančius psichologus, vėliau pranešimus apie resocializacijos priemones ir jas įgyvendinančius pareigūnus skaitė du Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkai dr. Simonas Nikartas ir dr. Rūta Vaičiūnienė. Dr. S. Nikarto pranešimas „Kontaktinių pareigūnų poreikiai ir lūkesčiai kalėjimų reformų kontekste“ rėmėsi projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) metu atlikto tyrimo rezultatais. Mokslininkas pristatė duomenis apie Lietuvos kalėjimų kontaktinių pareigūnų lūkesčius ir iššūkius kasdieniame darbe su nuteistaisiais. S. Nikartas akcentavo, kad, be darbo krūvio, mažų atlyginimų problemų sprendimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į pareigūnų emocinę savijautą, jų santykių įkalinimo įstaigose kokybę ir kalėjimų mikroklimatą. Dr. Rūta Vaičiūnienė susirinkusiesiems pristatė įžvalgas po jos atlikto tyrimo apie pykčio valdymo programos poveikį. Savo pranešime „Elgesio korekcijos taikymo praktika bausmių vykdymo sistemoje: Pykčio valdymo programos atvejis“ mokslininkė visų pirma apžvelgė ankstesnių elgesio korekcijos programų tyrimų rezultatus (2017–2018 m. pasiūlytas socialinės reabilitacijos priemonių taikymo modelis, 2020–2021 m. – analizuotas darbas su artimoje aplinkoje smurtavusiais asmenimis). Pristatydama pykčio valdymo programos analizę, mokslininkė aptarė tiek jos dalyvių patirtis, tiek ir iššūkius, su kuriais susiduria programos vedėjai. Tyrėja pabrėžė, kad programos poveikio tyrimo rezultatai indikuoja efektyvų jos taikymą. „Visgi, kalbant apie tęstinumą ir programos taikymo plėtrą, svarbu nusibrėžti aiškias strategines gaires, kuriose būtų įvertinti jos taikymo kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai bei poreikiai“, – pastebėjo dr. R. Vaičiūnienė.
Participants of 43 countries from around the world attended the conference on the use of Artificial Intelligence in the Courts
Spalio 22 dieną nuotoliniu būdu ZOOM platformoje vyko svarbi tarptautinė konferencija tema „Dirbtinis intelektas ir technologijos teismuose“. Renginyje dalyvavo įvairių sričių ekspertai, mokslininkai, teisėjai ir prokurorai iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono. Konferenciją atidarė organizatorės ir projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) mokslininkės dr. Monika Žalnieriūtė ir dr. Agnė Limantė, pabrėždamos temos aktualumą ir reikšmę šiuolaikinei teisinei aplinkai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė doc. dr. Danguolė Bublienė tardama sveikinimo žodį akcentavo, kad nors dar neseniai dirbtinio intelekto taikymas teismų veikloje buvo suvokiamas kaip ateities perspektyva, ši jau tapo realybe ir, manytina, kad klausimo aktualumas tik didės. Pirmosios konferencijos dalies metu prelegentai skaitė pranešimus dirbtinio intelekto bei teismų veiklos ir organizavimo principų santykio temomis, o diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei LSMC Teisės instituto doktorantė Monika Šukytė. Antroji renginio sesija, prasidėjusi projekto vadovės dr. Monikos Žalnieriūtės pranešimu apie teisminės veiklos skaidrumą dirbtinio intelekto kontekste, buvo skirta teisės principų bei dirbtinio intelekto įrankių suderinamumo klausimų analizei. Trečiosios sesijos „Skirtingų jurisdikcijų perspektyvos“ pranešėjai aptarė nacionalinių teismų požiūrį į dirbtinio intelekto taikymą jų veikloje. Pasidalinta Belgijos, Nyderlandų, Kroatijos, Slovėnijos, Nigerijos bei Pietų Afrikos patirtimis. Dr. Agnė Limantė pristatė Lietuvos ir Lenkijos teismų sistemų atvejus. Paskutinių konferencijos sesijų metu užsienio mokslininkai dirbtinio intelekto įrankių pritaikymą teismų veikloje vertino skirtingų teisės tradicijų kontekste bei supažindino konferencijos dalyvius su praktiniais taikymo pavyzdžiais atstovaujamose valstybėse. Organizatorių, pranešėjų ir arti 200 dalyvių dėka konferencija tapo unikalia terpe ne tik dirbtinio intelekto suteikiamoms naujoms galimybėms teismuose aptarti, tačiau ir diskutuoti apie teisiniam reguliavimui bei etikai keliamus iššūkius. Tarptautinė mokslinė konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI), sutarties Nr. S-MIP-23-73, renginys.
Commentary by representatives of the Institute on the Ukrainian Law Newsletter
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – Instituto) mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su praktikante Yuliia Moskvytyn ukrainiečių teisės naujienų portale „Yur-Gazeta.com“ publikavo komentarą apie veido atpažinimo technologijos (toliau – VAT) panaudojimą karo metu. Iš Lvivo kilusi ir šiuo metu Mykolo Romerio universitete studijuojanti Yuliia praktiką Institute atlieka pagal užsienio studentų praktikas Lietuvoje finansuojančią „UPinLT“ programą. Ukrainiečių kalba publikuotame komentare autorės visų pirma pabrėžė, jog jau nuo pirmųjų karo mėnesių ši technologija parodė neįtikėtinus rezultatus. „Ji paveikė karinių operacijų eigą ir pakeitė jų dinamiką“, – teigė Instituto atstovės. Surinkti duomenys leidžia manyti, jog dirbtiniu intelektu grįstos veido atpažinimo technologijos panaudojimas prisidėjo prie maždaug 120 tūkstančių baudžiamųjų procesų dėl rusų ir jų bendrininkų nusikaltimų Ukrainoje. Nepaisant to, pasak straipsnio autorių, šios technologijos naudojimas kelia ir nemažai rizikų. Komentare aptariamos galimos klaidos identifikuojant asmenis, nekontroliuojamas VAT panaudojimo būdų plitimas, neautorizuotas technologijos naudojimas ir jos integracijos į ginklų sistemas aspektai. Taip pat keliamas klausimas dėl didelio kiekio technologijos sukauptų konfidencialių duomenų saugojimo, galimų asmens privatumo pažeidimų, pavyzdžiui, renkant duomenis iš socialinių tinklų. „Karo metais, – rašo autorės, – duomenų bazės buvo gerokai išplėstos gyvų ir mirusių asmenų fotografijomis, o tai jau savaime kelia daug etinių diskusijų“. Galiausiai svarstoma, kaip sukurta infrastruktūra ir įgyti gebėjimai naudojant veido atpažinimo technologiją paveiks kasdienį gyvenimą pasibaigus karui – pagerintas viešasis saugumas ar suvaržyta laisvė? Pasak komentaro autorių, nors veido atpažinimo technologija turi didelę įtaką karinėms operacijoms Ukrainoje, negalima ignoruoti jos keliamų pavojų. Siekiant sumažinti rizikas, technologijos pateikti rezultatai neturėtų būti vienintelis pagrindas asmeniui apkaltinti. Taip pat reikėtų parengti aiškias veido atpažinimo technologijos naudojimo taisykles, užtikrinti duomenų apsaugą, kelti operatorių mokymo lygį bei kurti skaidrius kontrolės mechanizmus. Tai, autorių nuomone, padėtų sumažinti galimas grėsmes, kartu išlaikant šios naujoviškos technologijos pranašumus. Instituto atstovių parengtą komentarą „Veido atpažinimo technologija: naudojimo karo metu rizika“ ukrainiečių kalba galima rasti čia.