Invitation to the International Conference “Artificial Intelligence and Technologies in Courts”
Šių metų spalio 22 dieną vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Dirbtinis intelektas ir technologijos teismuose“. Nuotoliniu būdu vyksiančio renginio metu pranešimus skaitys 19 pasaulio šalių atstovai iš keturių kontinentų, o jų ir kitų mokslininkų įžvalgos 2026 m. bus publikuotos Kembridžo universiteto leidyklos rengiamoje knygoje „The Cambridge Handbook of AI and Technologies in Courts“. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės pristatys jų šiuo metu vykdomo tyrimo „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ („TeismAI“) rezultatus. Dirbtinio intelekto (toliau – DI) technologijos žada didinti teisinių sprendimų priėmimo efektyvumą ir tikslumą, tačiau kyla svarbus klausimas – kokios teisinės rizikos slypi šias technologijas taikant teismų procesuose? Konferencijoje, kurioje dalyvaus garsūs mokslininkai, ekspertai, teisinės srities profesionalai, bus siekiama išsamiai aptarti DI naudojimo teismuose socialinius ir teisinius aspektus skirtingose jurisdikcijose – Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Afrikoje. Siekiant sudaryti galimybę dalyvauti kuo platesniam mokslininkų, praktikų ir klausytojų ratui iš įvairių pasaulio šalių, konferencija bus organizuojama nuotoliniu būdu per ZOOM platformą. Konferencijos data – 2024 m. spalio 22 d. (antradienis). Konferencijos laikas – 9:30–17:00 val. (UTC+2/ CEST, Briuselio laiku) / 10:30–18:00 val. (UTC+3, Lietuvos laiku). Konferencijos vieta – nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Konferencijos organizatorės: dr. Monika Žalnieriūtė ir dr. Agnė Limantė (Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas). Renginio programa. Dalyvių registracijos forma internete. Tarptautinė mokslinė konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI), sutarties Nr. S-MIP-23-73, renginys.
Advising interested Moldovan institutions on drug policy issues
Moldovos Respublikos Parlamento Socialinės apsaugos ir sveikatos komitetas kartu su tarptautiniais partneriais liepos 2 d. sukvietė įvairių organizacijų atstovus bei ekspertus į konferenciją „Narkotikų politika Moldovos Respublikoje“. Kišiniove ar nuotoliniu būdu renginyje dalyvavo šešių šalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų (muitinės, pasienio policijos, generalinės policijos inspekcijos, nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros, bausmių vykdymo, probacijos bei kt.), visuomeninių organizacijų bei narkotikus vartojančių žmonių bendruomenių atstovai, nacionaliniai, regioniniai ir tarptautiniai ekspertai. Džiugu, jog tarp pastarųjų buvo ne tik buvęs Prahos (Čekija) meras dr. Pavelas Bemas, šiuo metu patarinėjantis savo šalies ministrui pirmininkui narkotikų klausimais, ar Estijos sveikatos plėtros instituto vadovė Aliona Kurbatova, bet ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas. Konferencijoje suinteresuotosios šalys aptarė Moldovos narkotikų politikos ir žalos mažinimo temas, diskutavo dėl galiojančių teisės aktų poveikio kovai su narkotikais bei būtinų reformų poreikį. Narkotikų politika ir paslaugos, pasak renginio dalyvių, turi būti nuolat gerinamos, kad vis labiau gerbtų demokratijos ir teisinės valstybės principus bei žmogaus teises. Kartu visa tai padės žengti į priekį ir šalies integracijos į Europos Sąjungą procese. M. Lankauskas savo pranešime „Threshold Quantities for Illicit Drugs: Understanding Lithuania’s Legal Framework for Drug Offenses“ (liet. Neteisėtų narkotikų kiekių slenksčiai: kaip suprasti Lietuvos teisinį reguliavimą dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų) pagrindinį dėmesį skyrė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo teisiniam reguliavimui Lietuvoje aptarti. „Lietuvoje, – susirinkusiesiems kalbėjo mokslininkas, – baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis priklauso ne nuo jos rūšies, o nuo konkrečios kontroliuojamos medžiagos kiekio. Narkotikų vartojimas užtraukia administracinę atsakomybę, disponavimas nedideliu kiekiu – baudžiamasis nusižengimas, o disponavimas didesniais kiekiais ar platinimas yra nusikaltimai, už kuriuos yra numatytos griežtos bausmės.“ Pabaigoje LSMC TI mokslininkas pristatė Lietuvos reguliavimą, kai nustatomas grynasis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Moldova, kurioje šiuo metu baudžiama už bendrą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, netiriant jų sudėties ar koncentracijos, svarsto ateityje įvesti panašų į Lietuvos modelį. Renginį bendrai organizavo bei palaikė Eurazijos žalos mažinimo asociacija, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC), Jungtinės Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos (angl. Joint United Nations Programme on HIV/Aids, UNAIDS) atstovai bei kitos visuomeninės Moldovos organizacijos. Norintys narkotikų reguliavimo politikos klausimais sužinoti daugiau, gali susipažinti su dr. M. Lankausko neseniai žurnale „Kriminologijos studijos“ publikuotu straipsniu „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Kai kurių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“.
S. Nikartas at an international conference: Probation is an ever-expanding network of surveillance
Šių metų Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“ vyko Rumunijos sostinėje Bukarešte. Tai labiausiai į rytus nutolęs miestas, priėmęs kartą metuose kriminologus iš viso pasaulio pritraukiantį renginį. Rugsėjo 13 dieną Bukarešto universiteto Teisės fakultete Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Simonas Nikartas skaitė antrąjį savo pranešimą šių metų konferencijoje. Šį kartą jis prisijungė prie Europos kriminologų draugijos „Bendruomeninių bausmių“ (angl. Working Group on Community Sanctions) darbo grupės sekcijos „Punishment and rehabilitation: balancing competing goals?“ (liet. Bausmė ir resocializacija: kaip suderinti konkuruojančius tikslus?) prelegentų. Savo pranešime „More probation, more prisoners? Community sanctions and mass supervision in Lithuania“ (liet. Daugiau probacijos – daugiau kalinių? Bendruomeninės bausmės ir masinė priežiūra Lietuvoje) mokslininkas susirinkusiesiems kalbėjo apie vis labiau besiplečiantį probacijos priežiūros tinklą Lietuvoje. Nors mūsų šalis, pasak jo, dažnai išsiskiria dideliu laisvės atėmimo bausmių skaičiumi ir ilgomis įkalinimo bausmėmis, Lietuva taip pat turi vieną didžiausių Europoje probacijos priežiūroje esančių asmenų skaičių. Dr. S. Nikartas aptarė pastarųjų dešimtmečių reformas, kuriomis siekta sumažinti įkalintųjų skaičių ir sustiprinti nusikaltimus padariusių asmenų resocializaciją. Dėl to, pasak tyrėjo, stipriai išaugo probacijos darbų apimtys. Vis dėlto šios reformos sudaro sąlygas baudžiamosios kontrolės išplėtimui, o tokios probacijos priemonės kaip elektroninis stebėjimas gali turėti atskiriamąjį poveikį, savo pranešime akcentavo mokslininkas.
Four presentations of the PRISTA project at an international conference
Rugsėjo 11–14 dienomis Bukarešte, Rumunijoje, vyko 24-oji kasmetinė Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“. Tai vienas svarbiausių kriminologų renginių Europoje, pritraukiančių daugiau nei 1 500 mokslininkų ir ekspertų iš skirtingų pasaulio šalių. Akademinė Bukarešto universiteto aplinka, kur vyko konferencija, sukūrė terpę aktyvioms diskusijoms bei naujiems bendradarbiavimo ryšiams. Konferencijos metu buvo nagrinėjamos įvairios kriminologinės temos, pristatomi naujausi tyrimai ir šalių praktika. Per keturias renginio dienas skaityti pranešimai apie elektroninius ir ekonominius nusikaltimus, dirbtinio intelekto grėsmes bei galimybes, smurtą lyties pagrindu ir jo prevencijos strategijas, politinį radikalizavimą bei mokslinių metodologijų taikymą ir iššūkius. Atskira sesija buvo skirta Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkų grupei, tiriančiai įkalinimo įstaigų pareigūnų darbą ir jų profesinio vaidmens kismą bausmių vykdymo sistemos reformų kontekste. Minėtoje sesijoje buvo pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) (2023–2025 m.) metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatai. Jie atskleidžia Lietuvos kalėjimų pareigūnų patiriamas vidines prieštaras ir konfliktus, siekiant darbe suderinti nuteistųjų kontrolės ir resocializacijos funkcijas. Tyrime dėmesys skiriamas ir naujausiai bausmių vykdymo sistemos reformai bei Lietuvos kalėjimų paveldui – sovietmečio baudimo ir posovietinei įkalinimo kultūroms, kurias 2015 m. savo straipsnyje tyrinėjo užsienio mokslininkai L. Piacentini ir G. Slade. Būtent minėtą paveldą ir pastangas jo atsikratyti pirmajame sesijos pranešime pristatė LSMC TI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė. Ji, remdamasi kokybinio tyrimo duomenimis – interviu su įkalinimo įstaigų pareigūnais, aptarė Lietuvos kalėjimuose vykstančius pokyčius, siekiant modernizuoti bausmių vykdymo sistemą, bei jų įtaką įstaigų darbuotojams. Pranešėja akcentavo personalo vaidmens ir atsakomybių kaitą kasdieniame kalėjimo gyvenime bei stengėsi atsakyti į klausimus, kaip keičiasi galios dinamika ir kodėl įstaigos valdyme svarbus socialinis klimatas. Dr. Simonas Nikartas savo pristatyme lygino profesinių kalėjimų pareigūnų (2024 metų kokybinių tyrimų duomenys) ir probacijos darbuotojų (2018 metų kokybinių tyrimų duomenys) vaidmenų suvokimo ir vidinių konfliktų patirtis reformų kontekste. Pasak tyrėjo, kontrastingų reabilitacinių ir kontroliuojančių vaidmenų derinimas dėl vykdomų reformų yra iššūkis abiejų įstaigų pareigūnams, todėl kasdienėse pareigose jiems būtina prisitaikyti prie besikeičiančių tikslų, ideologijų ir taisyklių. Pranešimų sesijoje dokt. Liubovė Jarutienė, remdamasi projekto metu atliktu kokybiniu tyrimu, pristatė įžvalgas kalėjimų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykių tema. Pozityvūs pareigūnų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai, pasak tyrėjos, užsienio šalių mokslininkų laikomi vienais svarbiausių kalėjimo gyvenimo kokybės elementų. Interviu metu Lietuvos įkalinimo įstaigų darbuotojai pagarbų ir profesionalų bendravimą su nuteistaisiais nurodė kaip vieną iš saugumo užtikrinimo būdų, atliepiantį dinaminio saugumo metodo prasmę. Visgi toks bendravimas dėl didelio darbo krūvio ir nemažą darbo dienos dalį užimančio dokumentų rengimo neretai pareigūnams kelia iššūkių, akcentavo pristatymo autorė. Sesiją užbaigė dr. Artūro Tereškino pranešimas apie emocijas Lietuvos kalėjimuose. Remdamasis dvidešimt penkiais pusiau struktūruotais interviu su Lietuvos įkalinimo įstaigų resocializacijos skyrių pareigūnais, mokslininkas atskleidė, kaip šiose totalios kontrolės įstaigose yra valdomos emocijos. Pranešime jis pristatė svarbiausias pareigūnų taikomas emocijų valdymo strategijas, jų gebėjimą ugdyti emocinį intelektą bei atpažinti ir suprasti savo emocijas. Taip pat buvo aptarti naujausi Lietuvos kalėjimų politikos pokyčiai ir jų įtaka pareigūnų emocinei sveikatai šiose įstaigose. Tarptautinė „EUROCRIM 2024“ konferencija suteikė ne tik galimybę užmegzti tarptautinius ryšius, bet ir aptarti projekto metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatus bei pirmines įžvalgas su įvairių šalių mokslininkais. Daugiau informacijos apie tyrėjų komandos įgyvendinamą projektą „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) – https://teise.org/projektai/prista/.
A book coordinated by researchers of LCSS Institute of Law is published by a prestigious publishing house
Tarptautiniu mastu pripažinta Kembridžo universiteto leidykla išleido Teisės instituto mokslininkių koordinuotą kolektyvinę knygą „The Cambridge Handbook of Facial Recognition in Modern State“ (red. Monika Žalnieriūtė ir Rita Matulionytė), kurioje nagrinėjami įvairūs veido atpažinimo technologijų naudojimo aspektai. Knygoje aptariami teisiniai, socialiniai ir etiniai veido atpažinimo technologijų aspektai penkiuose pasaulio regionuose – Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Afrikoje. Veido atpažinimo technologijos plačiai naudojamos įvairiose institucijose – nuo sienų kontrolės, policijos iki socialinių paslaugų centrų. Įvairių šalių vyriausybės naudoja automatizuotas veido atpažinimo technologijas, kad surinktų mokesčius, užkirstų kelią nusikaltimams ir kontroliuotų migracijos procesus. Veido atpažinimo technologijos apima atvaizdo apdorojimą, siekiant nustatyti asmens tapatybę. Šioje knygoje pateikiamos teisės, informacinių technologijų, komunikacijos, socialinių ir politinių mokslų specialistų publikacijos, kuriose aptariama, kaip veido atpažinimo technologijos buvo kuriamos ir naudojamos vietos valdžios institucijų bei kaip šios technologijos reglamentuojamos įvairiose penkių žemynų jurisdikcijose. Knygą sudaro 19 skyrių, kuriuos parašė 34 autoriai iš įvairių pasaulio šalių, įskaitant ir Teisės instituto mokslininkes Ritą Matulionytę, Agnę Limantę, Eglę Kavoliūnaitę-Ragauskienę ir Moniką Žalnieriūtę. Ši knyga yra projekto „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI), rezultatas. Projektas buvo finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. S-MIP-21-38). Knygą galite rasti čia.
LCSS Institute of Law researchers presentations at IV International Conference of Criminal Policy
2024 metų balandžio 12 dieną įvyko Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI), Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos organizuojama ketvirtoji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“. Renginyje kartu su Lietuvos ir užsienio mokslininkais bei praktikais dalyvavo ir dr. Mindaugas Lankauskas bei dr. Skirmantas Bikelis iš LSMC TI. Mindaugas Lankauskas skaitė pranešimą „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Narkotikų kiekio nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“. Jo metu mokslininkas pristatė kriterijus, pagal kuriuos nustatomas psichoaktyviųjų medžiagų kiekis, ir paaiškino, kokia jo įtaka taikomai baudžiamajai atsakomybei. „Kodėl hašišo ir kanapių kiekiai pagal mūsų teisės aktus skiriasi net 20 kartų?“ – retoriškai konferencijos dalyvių klausė dr. M. Lankauskas, įvardinęs probleminius narkotikų kiekio nustatymo aspektus. Galiausiai mokslininkas pristatė ir savo pasiūlymus, ko reikėtų imtis, kad teisėje žvelgdami į kiekį nepamestumėme proporcingumo principo. Ši tema išsamiai nagrinėta neseniai pasirodžiusiame dr. M. Lankausko moksliniame straipsnyje „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Kai kurių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“. Straipsnis publikuotas vieninteliame moksliniame kriminologijos žurnale „Kriminologijos studijos“, kurį kartu su Lietuvos kriminologų asociacija ir Vilniaus universitetu leidžia LSMC TI. Skirmantas Bikelis konferencijos dalyje anglų kalba skaitė pranešimą „Prohibition to Hold Public Office and Prohibition to Be Elected – Lithuanian v. German Approaches. Legal language and proportionality issues“ (liet. Draudimas užimti viešąsias pareigas ir draudimas būti išrinktam: Lietuvos ir Vokietijos požiūriai. Teisinė kalba ir proporcingumo klausimai). Savo pranešime mokslininkas lygino Lietuvos ir Vokietijos reglamentavimą dėl papildomos sankcijos – draudimo eiti viešąsias pareigas. Pranešimo pabaigoje jis įvardino lingvistines subtilybes, kurios gali tapti nesėkmės priežastimis, siekiant šią papildomą baudžiamąją priemonę skirti nuteistajam.
M. Žalnieriūtė on procedural fetishism in a book by a renowned publishing house
Neseniai pasirodė tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos „Routledge“ išleista knyga „Privacy, Data Protection and Data-driven Technologies“ (liet. Privatumas, duomenų apsauga ir duomenimis grindžiamos technologijos). Leidinyje siekiama atkreipti dėmesį į technologijų sukeliamus iššūkius egzistuojantiems duomenų apsaugos įstatymams bei surasti balansą tarp technologijų vystymosi ir asmenų privatumo užtikrinimo. Knygos redaktoriai – kolegos iš Tartu universiteto doc. Martin Ebers ir prof. Karin Sein – šiam tikslui subūrė ryškiausius Europos teisės ir technologijų tematikos mokslininkus. Džiugu, jog viena jų – Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Monika Žalnieriūtė. 12-ajame knygos skyriuje „Beyond Procedural Fetishism: The Inadequacy of GDPR in Regulating Facial Recognition Technologies and Public Space Surveillance“ (liet. Už procedūrinio fetišizmo ribų: Bendrojo duomenų apsaugos reglamento netinkamumas veido atpažinimo technologijų ir viešosios erdvės stebėjimo reguliavimui) mokslininkė išsamiai nagrinėja procedūrinio fetišizmo – dėmesio sutelkimo į procedūrines apsaugos priemones – apraiškas. Šią temą pavasarį ji pristatė ir Lietuvos kriminologų asociacijos organizuotos konferencijos dalyviams. Savo skyriuje M. Žalnieriūtė aptaria sparčiai besiplečiantį veido atpažinimo technologijų naudojimą ir abstraktaus Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nepakankamą reguliavimą. Anot autorės, BDAR pasižymi tendencija sutelkti dėmesį į procedūrinius saugiklius, tikėdamasis, kad jų pakaks institucijų ir privačių verslų galioms duomenų apsaugos atžvilgiu suvaržyti. Galiausiai mokslininkė daro išvadą, kad veido atpažinimo technologijų griežtesnio reguliavimo poreikis yra neišvengiamas, o naujieji reglamentai turės pasižymėti galios perskirstymu, ribų perbraižymu ir technologijų įmonių demokratizavimu. Su dr. M. Žalnieriūtės knygos skyriumi anglų k. galima susipažinti čia (mokama prieiga): https://www.taylorfrancis.com/chapters/edit/10.4324/9781003502791-17/beyond-procedural-fetishism-monika-zalnieriute Knygos skyriaus citavimas APA stiliumi: Zalnieriute, M. (2024). Beyond Procedural Fetishism: The Inadequacy of GDPR in Regulating Facial Recognition Technologies and Public Space Surveillance. In M. Ebers and K. Sein (Eds.), Privacy, Data Protection and Data-driven Technologies (1st ed., pp. 328–367). Routledge. DOI: 10.4324/9781003502791-17.
Advantages and challenges of the use of facial recognition technologies in Ukraine
2024 metų rugsėjo 5–6 dienomis Vilniuje vyko 19-oji Europos tarptautinės teisės draugijos (angl. European Society of International Law, ESIL) konferencija. Šiais metais jos tema – „Technologiniai pokyčiai ir tarptautinė teisė“ (angl. Technological Change and International Law). Įvairių šalių mokslininkai, nacionalinių ir tarptautinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo apie tai, kaip technologinė pažanga veikia tarptautinę teisę. Taip pat plačiai aptarinėjo kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos, dirbtinio intelekto bei kitų naujai atsirandančių technologijų reguliavimo klausimus pasaulinių iššūkių kontekste. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Limantė. Ji savo pranešime „Facial Recognition Technology in Russia’s War Against Ukraine: from Awareness Raising to Evidence before the Courts“ (liet. Veido atpažinimo technologijos Rusijos kare prieš Ukrainą: nuo informuotumo didinimo iki įrodymų teismuose) sujungė dvi aktualias temas – technologijų pažangą ir Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Pasak A. Limantės, veido atpažinimo technologijos Ukrainoje naudojamos kontržvalgybai, asmenų (aukų, sulaikytų karių ir civilių) atpažinimui bei kovai su propaganda. „Nors šiuo metu šios technologijos karo lauke naudojamos tik informacijai rinkti ir patvirtinti, ateities karuose jas integravus į dronus, naudojamus kovinėse operacijose, jos gali tapti ir ginklu“, – dėstė Instituto tyrėja. Visgi mūšio lauke surinkta informacija gali būti panaudojama ne tik karo reikmėms. Veido atpažinimo technologijomis gauti duomenys gali tapti įrodymais teisminiuose procesuose. Mokslininkė pristatymo metu ne tik analizavo Ukrainoje sukurtą terpę tokiems duomenims panaudoti, bet ir aptarė kylančius tikslumo, privatumo bei etikos iššūkius. Prie pranešimo parengimo, renkant duomenis, prisidėjo LSMC Teisės instituto praktikantė (pagal UPinLT praktikos programą) Yuliia Moskvytyn. Pranešimas parengtas remiantis dr. Agnės Limantės publikacija „Faces of War: Russia’s Invasion of Ukraine and Military Use of Facial Recognition Technology“, išleista knygoje „The Cambridge Handbook of Facial Recognition in the Modern State“ (red. Rita Matulionytė ir Monika Žalnieriūtė).
S. Bikelis at the Forty-first Symposium on Economic Crime
Kembridžo universiteto Jėzaus koledže vyko keturiasdešimt pirmasis (XXXXI) tarptautinis ekonominių nusikaltimų simpoziumas, kurį remia gausybė tarptautinių organizacijų bei Jungtinės Karalystės valstybinių institucijų. Simpoziumas, kuris per pastaruosius metus pritraukė daugiau nei 1800 dalyvių iš daugiau nei 100 skirtingų šalių, šiais metais subūrė ekspertus ir mokslininkus, kurie dalinosi savo šalių unikaliais atvejais, siekiant spręsti vieną iš didžiausių grėsmių nacionaliniam ir tarptautiniam ekonomikos stabilumui ir vystymuisi. Pagrindinė šių metų konferencijos tema – turto kontrolė ir strategijos, sprendžiančios nusikalstamo ir įtartino turto mįsles. Viename iš pirmaujančių pasaulio universitetų visą savaitę buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos, kurių metu įvairūs mokslininkai, valstybių institucijų atstovai ir nevyriausybinių organizacijų nariai dalinosi teorinėmis ir praktinėmis ateities vizijomis, politinėmis ir teisinėmis strategijomis, gerąja šalių praktika ir sistemų bei įrankių, nukreiptų į ekonominių nusikaltimų prevenciją, tobulinimo perspektyvomis. Apsuptas mokslininkų, teisėjų, prokurorų, ministrų ir privačių įstaigų atstovų iš įvairių šalių, Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis dalinosi Lietuvos atveju – įrankių ir strategijų gausa bei įvairove, nukreipta į turto legalizavimo prevenciją bei konfiskavimą. Mokslininkas ir LEKOSTRA projekto vadovas pasidalino tyrimo rezultatais ir aptarė mišrias, civilinės ir baudžiamosios teisės, priemones trečiųjų asmenų turto legalizavimo ir konfiskavimo atvejais. Daugiau apie Skirmanto Bikelio vadovaujamą projektą.
M. Šukytė: How to embrace artificial intelligence for state institutions
Gegužės 22 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko kasmetinis „IQ forumas“. Tai tradicinis Sūduvos verslo bendruomenei skirtas renginys, organizuojamas žurnalo „IQ“ ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo. Į šių metų forumą „Sūduva 2024: kaip regionams pagauti sėkmės bangą?“ susirinko verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat Marijampolės savivaldybės meras, vicemerė, dalis LR Seimo bei Marijampolės savivaldybės tarybos narių. Tarp garbių renginio pranešėjų – ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) doktorantė bei projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Šukytė. Ji savo pristatyme „Dirbtinis intelektas valstybės institucijų veikloje: technologijų prisijaukinimo link“ forumo dalyviams pasakojo, kaip dirbtinis intelektas naudojamas policijos ir teismų veikloje bei kokius iššūkius ši technologija kelia žmogaus teisių kontekste. Pirmojoje pranešimo dalyje, remdamasi neseniai LSMC TI įgyvendinto projekto „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI) bei doktorantūros tyrimų rezultatais, M. Šukytė kalbėjo apie veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) taikymą policijos veikloje. Pristatydama šių technologijų veikimo principus, ji aptarė ir jų naudojimo Lietuvos bei kitų valstybių teisėsaugos institucijų veikloje praktinius pavyzdžius. Pabaigoje prelegentė susirinkusiuosius supažindino ir su VAT naudojimo keliamais iššūkiais žmogaus teisėms, pavyzdžiui, teisei į duomenų apsaugą, privatumą ir kt. Antroji pranešimo dalis rėmėsi pirminiais Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) rezultatais. Joje daugiausia dėmesio skirta dirbtinio intelekto įrankių pasitelkimo teismų veiklose apžvalgai. „Generatyvus dirbtinis intelektas, kaip antai pokalbių robotas „ChatGPT“, – forumo dalyviams pasakojo dokt. M. Šukytė, – jau buvo pritaikytas rengiant procesinius dokumentus, o giluminės vaizdo klastotės (angl. deepfakes) teismus pasiekė ir įrodymų pavidalu.“ Jos pristatymo pabaigoje dėmesio skirta ir žmogaus teisių bei teisminių vertybių kontekste kylantiems iššūkiams: aptartos algoritminio šališkumo, teisės į nešališką teismą problemos, iškeltas atsakomybės už algoritmų padarytas klaidas klausimas. Su dokt. Monikos Šukytės skaityto pranešimo skaidrėmis galima susipažinti čia.