Archives

S. Bikelis at the Forty-first Symposium on Economic Crime

Kembridžo universiteto Jėzaus koledže vyko keturiasdešimt pirmasis (XXXXI) tarptautinis ekonominių nusikaltimų simpoziumas, kurį remia gausybė tarptautinių organizacijų bei Jungtinės Karalystės valstybinių institucijų. Simpoziumas, kuris per pastaruosius metus pritraukė daugiau nei 1800 dalyvių iš daugiau nei 100 skirtingų šalių, šiais metais subūrė ekspertus ir mokslininkus, kurie dalinosi savo šalių unikaliais atvejais, siekiant spręsti vieną iš didžiausių grėsmių nacionaliniam ir tarptautiniam ekonomikos stabilumui ir vystymuisi. Pagrindinė šių metų konferencijos tema – turto kontrolė ir strategijos, sprendžiančios nusikalstamo ir įtartino turto mįsles. Viename iš pirmaujančių pasaulio universitetų visą savaitę buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos, kurių metu įvairūs mokslininkai, valstybių institucijų atstovai ir nevyriausybinių organizacijų nariai dalinosi teorinėmis ir praktinėmis ateities vizijomis, politinėmis ir teisinėmis strategijomis, gerąja šalių praktika ir sistemų bei įrankių, nukreiptų į ekonominių nusikaltimų prevenciją, tobulinimo perspektyvomis. Apsuptas mokslininkų, teisėjų, prokurorų, ministrų ir privačių įstaigų atstovų iš įvairių šalių, Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis dalinosi Lietuvos atveju – įrankių ir strategijų gausa bei įvairove, nukreipta į turto legalizavimo prevenciją bei konfiskavimą. Mokslininkas ir LEKOSTRA projekto vadovas pasidalino tyrimo rezultatais ir aptarė mišrias, civilinės ir baudžiamosios teisės, priemones trečiųjų asmenų turto legalizavimo ir konfiskavimo atvejais. Daugiau apie Skirmanto Bikelio vadovaujamą projektą.       

M. Šukytė: How to embrace artificial intelligence for state institutions

Gegužės 22 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko kasmetinis „IQ forumas“. Tai tradicinis Sūduvos verslo bendruomenei skirtas renginys, organizuojamas žurnalo „IQ“ ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo. Į šių metų forumą „Sūduva 2024: kaip regionams pagauti sėkmės bangą?“ susirinko verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat Marijampolės savivaldybės meras, vicemerė, dalis LR Seimo bei Marijampolės savivaldybės tarybos narių. Tarp garbių renginio pranešėjų – ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) doktorantė bei projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Šukytė. Ji savo pristatyme „Dirbtinis intelektas valstybės institucijų veikloje: technologijų prisijaukinimo link“ forumo dalyviams pasakojo, kaip dirbtinis intelektas naudojamas policijos ir teismų veikloje bei kokius iššūkius ši technologija kelia žmogaus teisių kontekste. Pirmojoje pranešimo dalyje, remdamasi neseniai LSMC TI įgyvendinto projekto „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI) bei doktorantūros tyrimų rezultatais, M. Šukytė kalbėjo apie veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) taikymą policijos veikloje. Pristatydama šių technologijų veikimo principus, ji aptarė ir jų naudojimo Lietuvos bei kitų valstybių teisėsaugos institucijų veikloje praktinius pavyzdžius. Pabaigoje prelegentė susirinkusiuosius supažindino ir su VAT naudojimo keliamais iššūkiais žmogaus teisėms, pavyzdžiui, teisei į duomenų apsaugą, privatumą ir kt. Antroji pranešimo dalis rėmėsi pirminiais Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) rezultatais. Joje daugiausia dėmesio skirta dirbtinio intelekto įrankių pasitelkimo teismų veiklose apžvalgai. „Generatyvus dirbtinis intelektas, kaip antai pokalbių robotas „ChatGPT“, – forumo dalyviams pasakojo dokt. M. Šukytė, – jau buvo pritaikytas rengiant procesinius dokumentus, o giluminės vaizdo klastotės (angl. deepfakes) teismus pasiekė ir įrodymų pavidalu.“ Jos pristatymo pabaigoje dėmesio skirta ir žmogaus teisių bei teisminių vertybių kontekste kylantiems iššūkiams: aptartos algoritminio šališkumo, teisės į nešališką teismą problemos, iškeltas atsakomybės už algoritmų padarytas klaidas klausimas. Su dokt. Monikos Šukytės skaityto pranešimo skaidrėmis galima susipažinti čia.         

Procedural Fetishism - Traps That Distract from Important Decisions

Šių metų Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijos pranešėjų temos orientavosi į naujų technologinių sprendimų atnešamus pokyčius nusikaltimų kontrolės, baudimo srityse bei teisėsaugos institucijų darbe. Balandžio 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykęs renginys buvo gausus ne tik dalyvių, bet ir rečiau jame sutinkamų pranešėjų iš informacinių technologijų lauko. Tarp plenarinės sekcijos kviestinių svečių – ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Monika Žalnieriūtė. Tyrėjos pranešimas „Institucinė galia, technologijos ir procedūrinis fetišizmas“ dar prieš jį išgirstant jau žadino susidomėjimą tarp susirinkusiųjų. „Procedūrinis fetišizmas, – pasak mokslininkės, – fenomenas, kai dėmesys sutelkiamas į procedūrinius elementus. Neabejotinai procedūrų reikia, – tęsė M. Žalnieriūtė, – bet jos kartais atitraukia mūsų dėmesį nuo svarbesnių problemų.“ Kaip pavyzdį pranešėja pristatė labai plačiai (oro uostuose, ligoninėse ir t. t.) naudojamų veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) problemą. Viename iš Kinijos miestų, kuriame gyvena daugiau nei trys milijonai gyventojų, žmogų institucijos gali surasti per septynias minutes. Tą įmanoma padaryti net jei žmonės dėvi kaukes, tuo įsitikinta neseniai buvusios pandemijos metu. Iš kitos pusės, intensyvus VAT naudojimas protestuose gali pažeisti lygias žmonių teises prieš įstatymą. Yra savivaldybių JAV, kurios draudžia veido atpažinimo technologijų naudojimą miesto centre ar pan., bet iš tiesų, pasak mokslininkės, ši sritis nelabai reglamentuojama. „Tada kyla klausimas, ar norim laisvų miesto gatvių ir skverų, ar norim daugiau saugumo?“ – į susirinkusiuosius kreipėsi M. Žalnieriūtė. Pasak mokslininkės, didžiosios korporacijos įvairiomis priemonėmis atitraukia visuomenės dėmesį nuo galios savo rankose koncentravimo proceso, siūlydamos mums plušti ties nedideliais mikroelementais. Dėl to visuomenės nekalba apie esminius aspektus, pavyzdžiui, ar tikrai norim, jog miestų aikštėse būtų naudojamos veido atpažinimo technologijos? Tad labai svarbu nepamesti pagrindinio klausimo tarp daug mažų elementų, neleidžiančių matyti bendro vaizdo. Neužkirtus tam kelio, masinis sekimas gali tapti įprastu reiškiniu. Todėl visuomenė, aktyvistai turi nuolat grąžinti tuos svarbius klausimus sprendimų priėmėjams. Atsakydama į klausimą „Ką reikėtų daryti?“, mokslininkė visų pirma atkreipė dėmesį į neįtikėtinai išaugusias privataus verslo galias. „Jie jau gali paveikti šalių rinkimus, o tai turėtų dideles pasekmes įvairiems regionams“, – dėstė M. Žalnieriūtė. Tad, pasak jos, reikėtų dekolonizuoti techninę infrastruktūrą, taip sumažinant jų sutelktas galias. Tam, kad pavyktų jas demokratizuoti, gali būti įvedamos tarybos, padėsiančios prižiūrėti jų teikiamų paslaugų, kurias jau būtų galima prilyginti viešosioms paslaugoms, teikimą. Pabaigoje mokslininkė pabrėžė, kad procedūrinis fetišizmas labai pavojingas, nes jam įsivyravus apie problemas kalbama neutraliai. Susikoncentruojama ties nedidelių susitarimų paieškomis, bet negvildenami labai svarbūs klausimai.   Šiuo metu dr. Monika Žalnieriūtė vadovauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI).         

S. Bikelis participated in the Lithuanian Criminology Day’s discussion

Gegužės 31 d., kai už lango gamtos jėgos grūmėsi, kurios labiau išgąsdins miesto gyventojus ir svečius, Lietuvos kriminologų dienos proga Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto auloje vykusios diskusijos dalyviai susirinkusiuosius įtraukė į idėjų apie pasitikėjimą teisingumu kovą. Tradiciniu tampančio Lietuvos kriminologų asociacijos renginio diskusijos tema šiemet buvo „Pasitikėjimas teisingumu: ko tikimės iš kriminologijos?“. Diskusijoje, kurią moderavo Vidaus reikalų ministerijos atstovė dr. Eglė Vileikienė, dalyvavo tiek kriminologijos krypties akademikai, tiek praktikai – policijos ir teismų atstovai. Renginyje savo įžvalgomis dalinosi ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis. Diskusijos bei klausimų ir atsakymų sesijos metu buvo svarstoma, kaip ir kodėl keičiasi pasitikėjimas teisėsauga ir teismais. Pavyzdžiui, kodėl per pastarąjį dešimtmetį stipriai išaugo pasitikėjimas Lietuvos policija, nors viešojo saugumo situacija stipriai nepasikeitė? Renginio dalyviai apsikeitė gan skirtingais požiūriais, ar teismai turi investuoti į savo įvaizdžio kūrimą bei gerinti komunikaciją su visuomene, aiškindami ne visiems suprantamus jų sprendimus, taip pat ar teisėjų įsitraukimas į komunikaciją su visuomene nevaržo jų nepriklausomumo? Galiausiai dalintasi mintimis, kuo kriminologijos srities žinios galėtų padėti formuojant mokslu grįstą teisėsaugos institucijų praktiką. Dr. S. Bikelis akcentavo, kad esant šiuolaikinei tendencijai, kai įrodymų paieškos ir jų vertinimo procesuose vis plačiau pripažįstama netiesioginių įrodymų ir bylos aplinkybių konteksto reikšmė, kriminologinės žinios teisėsaugos pareigūnams ir teisėjams tampa kaip niekad svarbios.           

S. Bikelis’ presentation on the dilemma between prohibition to hold public office and prohibition to be elected

2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje gausiai susirinkusių dalyvių dėmesį kaustė įvairūs technologijų ir kriminologijos sričių mokslininkų bei praktikų pranešimai. Šiemet organizatoriai kvietė diskutuoti apie šiuolaikines kriminologijos jungtis moksle, praktikoje ir kasdienybėje. Vienoje iš pranešimų sekcijų „Korupcija ir skaidrumas viešajame sektoriuje“ savo įžvalgomis su salėje vos tilpusiais klausytojais dalijosi Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkas Skirmantas Bikelis. Pranešime „Kai valdo nuteisti už korupciją: dilema tarp draudimo kandidatuoti ir draudimo eiti pareigas? Daugžodžiavimo keliamos problemos bei proporcingumo klausimai“ mokslininkas nagrinėjo draudimo eiti viešąsias pareigas ir būti renkamam reguliavimo ir taikymo diskutuotinus klausimus, kartu palygindamas reguliavimą Lietuvoje ir Vokietijoje, kur esama esminių skirtumų. Pranešimą dr. S. Bikelis pradėjo aptardamas Europos Sąjungos direktyvos, skirtos kovai su korupcija, projekto aktualias nuostatas. „Jeigu bus priimtas Direktyvos projektas, – kalbėjo mokslininkas, – Lietuvai teks atsisakyti ilgai taikyto principo, kad už vieną nusikalstamą veiką taikoma tik viena bausmė, kadangi projekte reikalaujama, kad teismai turėtų galimybę už korupcinius nusikaltimus taikyti įvairių papildomų (šalia pagrindinės sankcijos) poveikio priemonių, įskaitant ir baudas.“ Aptardamas aktualius 2023 metų teisminius procesus, kuriuose kilo problemų taikant draudimą būti renkamam į viešąsias pareigas, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, vedančių prie klaidingų Lietuvos teismų sprendimų, mokslininkas įvardijo Baudžiamajame kodekse gajų daugžodžiavimą. „Baudžiamojo kodekso teksto daugžodžiavimas ir per didelis nusismulkinimas, kazuistiškai aprašinėjant atimamos teisės procedūrinius aspektus, atveria duris klaidoms“, – teigė dr. Skirmantas Bikelis. Pranešimo pabaigoje mokslininkas atkreipė dėmesį į vienus naujausių Rinkimų kodekso pakeitimų, kuriais išplėsti teisės būti renkamam ribojimai, ir pabrėžė jų problematiškumą proporcingumo principo požiūriu. Remiantis šiais pakeitimais, asmenys automatiškai netenka teisės aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime net ir tuomet, kai teismas jiems neskiria atitinkamo draudimo, bet skiria bet kokią baudžiamojo poveikio priemonę (vairavimo teisių, teisės žvejoti atėmimą, įpareigojimą atlyginti turtinę žalą ir pan.) už nusikalstamą veiką, kuri gali būti niekaip nesusijusi su politine veikla, pavyzdžiui, neatsargų eismo įvykio sukėlimą. Prieštaravimas proporcingumo principui ypač išryškėja lyginant lietuviškąjį reguliavimą su kur kas santūresniu ir labiau pasvertu Vokietijos įstatymų leidėjo požiūriu. Paskutinės dr. Skirmanto Bikelio mokslo populiarinimo publikacijos draudimo eiti viešąsias pareigas tema: „Teisinis stabilumas Lietuvoje: kaip ilgai už korupciją nuteistas meras turi likti valdžioje?“. „Tubį ar ne Tubį – štai klausimas mūsų teisinei valstybei ir demokratijai“. Šiuo metu dr. Skirmantas Bikelis vadovauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA).           

In Criminologists’ Conference – a Presentation on Prison Officers Professional Role Differences

2024 m. balandžio 19 dieną vyko nacionalinė Lietuvos kriminologų asociacijos konferencija, kurios šių metų tema buvo „Kriminologijos šiuolaikinės jungtys: mokslas, praktika, kasdienybė“. Kasmetiniame renginyje dalyvavo įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, savo pranešimuose siekę atskleisti technologijų vaidmenį kriminologijoje, o diskusijose buvo aptariamos technologijų perspektyvos ir grėsmės teisėsaugos srityje. Konferencijoje pranešimus skaitė ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkai. Dr. Rūta Vaičiūnienė savo pranešime „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos ir reformacijos“ pristatė ir palygino Vakarų bei posovietinių šalių kalėjimų modelius, akcentuodama kiekvieno jų darbuotojų vaidmenų skirtumus. Kartu mokslininkė pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) fokusuotos grupinės diskusijos naujausius tyrimo duomenis. Jie atskleidė pataisos įstaigose dirbančių pareigūnų kasdienybę: bendradarbiavimą tarp kolegų, resocializacijos tikslų įgyvendinimą, pareigūnų tarpusavio santykius ir kalėjimo darbuotojų profesinių vaidmenų vidinius konfliktus. Vėliau su konferencijos dalyviais buvo diskutuojama apie galutinių tyrimo rezultatų prielaidas.         

We invite you to the 4th Annual Conference "Trends and Challenges in European and National Criminal Policy"

Maloniai kviečiame į 2024 m. balandžio 12 d. vyksiančią tarptautinę kasmetinę konferenciją „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“, kurią organizuoja LSMC Teisės institutas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas bei Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla. Mokslinės konferencijos metu pranešimus skaitys Lenkijos ir Vokietijos mokslininkai, LSMC Teisės instituto, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos mokslo darbuotojai. Praktikai ir tyrėjai diskutuos įvairiomis baudžiamosios teisės krypties temomis, pristatys naujausių tyrimų rezultatus ir kels aktualius baudžiamosios politikos klausimus. Konferencijos data – 2024 m. balandžio 12 d. (penktadienis).Dalyvių registracija gyvai: 8:30 – 9:00Konferencija: 9:00 – 14:10Konferencijos vieta – Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius, 414 auditorija. Renginio programą rasite čia. Konferencijos vietoje užsiregistravusieji dalyviai galės gauti dalyvių pažymėjimus. Užsklandos nuotrauka Jaoa Cruz (Unsplash).            

Invitation to the international conference „Emerging law enforcement technologies and society“

Maloniai kviečiame į 2023 m. gegužės 29 d. vyksiančią tarptautinę konferenciją „Emerging law enforcement technologies and society“, kurią organizuoja LSMC Teisės institutas, Lietuvos policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, „Trilateral Research“ tyrimų institutas bei KU Liuveno universiteto IT ir intelektinės nuosavybės teisės centras. Konferencija skirta pristatyti du mokslinius projektus – LSMC mokslo darbuotojų projektą „VeidAI“ bei projektą DARLENE. Konferencijoje vyks projektų pristatymai ir diskusijos apie naujų teisėsaugos technologijų (ypač projektų, t. y. pažangiausių dirbtinio intelekto pagrindu sukurtų įrankių ir veido atpažinimo technologijų) poveikį visuomenei ir apie tai, kaip suderinti tokių technologijų diegimą tinkamai sprendžiant visuomenės problemas. Tikimės aprėpti įvairias teisėsaugos institucijų, akademinės bendruomenės, IT programų kūrėjų, žmogaus teisių ir duomenų apsaugos organizacijų atstovų perspektyvas. Konferencijos data – 2023 m. gegužės 29 d. (pirmadienis).Konferencijos laikas: 9:00–16:15.Konferencijos vieta – Lietuvos policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Saltoniškių g. 19, Vilnius. Išankstinė dalyvių registracija. Renginio programą rasite čia. Daugiau informacijos el. p. evaldas.visockas@policija.lt, goda.dainauskaite@teise.org

The Research Council of Lithuania has provided funding for LCSS Institute of Law postdoctoral fellowship!

LSMC Teisės instituto kartu su dr. Gabriele Taminskaite-Kočiūne pateiktas projektas laimėjo finansavimą Lietuvos mokslo tarybos rengiamame podoktorantūros stažuočių konkurse. Dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė, vadovaujant prof. dr. Ingridai Mačernytei-Panomariovienei, įgyvendins mokslinį projektą „Asmeninio-profesinio gyvenimo balansas: teisinės užtikrinimo priemonės ir jų įgyvendinamas“. Tyrimu siekiama išanalizuoti ir atskleisti profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso užtikrinimo Lietuvoje teisines priemones, jų tikslus, taikymą bei veikimą praktikoje, kontekste tarptautinės ir Europos sąjungos bei nacionalinės konstitucinės teisės, taip pat lyginant su atskirais užsienio valstybių pavyzdžiais. Sveikiname projekto vadovę ir stažuotoją! Asocatyvi unsplash nuotrauka (Andrew Neel).