I. Kerušauskaitė: Let’s Look Beyond the “Black Box” of Political Will
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Kerušauskaitė rugpjūčio 26–29 d. dalyvavo 50-ojoje kasmetinėje Europos viešojo administravimo grupės (angl. The European Group for Public Administration, EGPA) konferencijoje, vykusioje Glazge, Jungtinėje Karalystėje. Tarptautinio renginio pristatymai ir diskusijos buvo skirtos temai „EGPA 50-metis: viešojo administravimo perspektyvos Europoje“ (angl. EGPA at 50: Prospects for Public Administration across Europe). Dr. I. Kerušauskaitė skaitė pranešimą „Už politinės valios „juodosios dėžės“ ribų: Aštuonkojo modelis, skirtas veiksmingos kovos su korupcija priemonėms ir iššūkiams dekonstruoti“ (angl. Beyond the Black Box of Political Will: The Octopus Framework to Deconstruct the Drivers and Blockers of Effective Action Against Corruption). Jo metu tyrėja pabrėžė, kad politinė valia dažnai suprantama kaip esminė kliūtis siekiant efektyvios korupcijos kontrolės, susijusios su politinės ir teisinės sistemos stiprinimu, įstatyminiu reglamentavimu, baudžiamuoju persekiojimu ir žalos atlyginimu. Politinės valios sąvoka vis dar išlieka nepakankamai konceptualizuota tiek politiniu, tiek akademiniu lygmeniu. Pranešime dr. I. Kerušauskaitė pažymi, kad pati „politinės valios“ sąvoka nėra pakankama identifikuojant ir sprendžiant iššūkius, susijusius su veiksmingo įstatyminio reglamentavimo ir jo praktinio įgyvendinimo stoka. Priešingai, ši sąvoka pernelyg dažnai pasitelkiama kaip vienintelė priežastis, dėl kurios nesiimama priemonių korupcijos kontrolei užtikrinti. Pranešime siūloma atsisakyti „politinės valios“ sąvokos ir pažvelgti į esmines priemones ir iššūkius, kurie aktualūs korupcijos prevencijai. Būtent Aštuonkojo modelis pristatomas kaip įrankis, skirtas tikrosioms priemonėms ir iššūkiams, kurie dažnai atsiduria po redukcionistine „politinės valios“ sąvoka, identifikuoti. Pastebima, kad šis modelis gali padėti parengti kryptingas intervencijas, skirtas nukreipti efektyvias priemones korupcijos prevencijai. Siūlomas Aštuonkojo modelis nagrinėja aštuonias politikos reformų (ar jų trūkumo) veiksnių kategorijas: (1) asmeniniai interesai ir prioritetai; (2) politinė ideologija ir paskatos; (3) problemos prioretizavimas; (4) pajėgumai ir ištekliai; (5) įgaliojimai imtis veiksmų; (6) socialinis kontraktas; (7) socialinės normos ir (8) (ne)komunikacija. Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje suteikė mokslininkei galimybę aptarti svarbius, tačiau mažai ištirtus korupcijos ir antikorupcinių veiksmų klausimus su pirmaujančiais pasaulio viešojo administravimo, etikos ir skaidrumo tyrėjais. Tai taip pat padėjo užmegzti naujas partnerystes būsimiems projektams ir mokslinių tyrimų sritims.
Law Institute researchers shared their insights and moments from the international “EUROCRIM 2025” conference
Jau 25-ąjį kartą surengta tarptautinė kriminologų konferencija „EUROCRIM 2025“ tapo puikia platforma akademiniam bendradarbiavimui ir idėjų mainams – į ją aktyviai įsitraukė ir LSMC Teisės instituto mokslininkai. Šiemet konferencija vyko Atėnuose, rugsėjo 3–6 dienomis, kur Instituto mokslininkų komanda – dr. Rūta Vaičiūnienė, dr. Monika Žalnieriūtė ir dr. Skirmantas Bikelis, pristatė savo vykdomų tyrimų rezultatus ir stiprino bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais galimybes. Pranešime „Predictive AI in Criminal Justice: Beyond Poor Algorithmic“ dr. Monika Žalnieriūtė aptarė, kaip prognostiniai dirbtinio intelekto įrankiai gali lemti tendencingus institucijų sprendimus, įskaitant ir baudžiamosios justicijos sistemą. Pabrėžiama, kad remiantis šališkais duomenimis priimti automatizuoti sprendimai taip pat prisideda prie socialinės stigmos didinimo, kuri neretai paliečia marginalizuotas socialines grupes. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas veikiau prisideda ne prie nelygybės mažinimo, o prie jos stiprinimo. Dr. Monikos Žalnieriūtės įsitikinimu, būtent socioekonominių charakteristikų įtraukimas į prognostinių sprendimų priėmimo procesą lemia dar selektyvesnę baudžiamosios justicijos sistemą, sąlygojančią sistemingą tam tikrų visuomenės grupių atskirtį ir jų socialinių, ekonominių, politinių galimybių apribojimą. Instituto mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė dalyvavo diskusijoje apie Baltijos šalių kriminologijos raidą per pastaruosius 25 metus, kurioje kartu su kolegomis iš Estijos ir Lenkijos buvo aptariamas akademinių bendruomenių stiprinimas, tyrimų centrų plėtra bei pagrindinės tyrimų kryptys regione. Diskusijos pabaigoje daugiausia dėmesio buvo skirta klausimui dėl Baltijos šalių kriminologijos tapatybės bei jos ateities perspektyvų. Po diskusijos mokslininkai aptarė bendradarbiavimo galimybes rengiant bendras publikacijas ir projektinių paraiškų rengimo idėjas. Instituto mokslininkė taip pat dalyvavo įvairiose Europos kriminologų asociacijos kalėjimų tyrimų darbo grupės veiklose, jos organizuotose tematinėse sesijose ir susitikimuose. Tuo tarpu dr. Skirmantas Bikelis dalyvavo sesijoje „Recent Legislative and Policy Developments on Non-conviction-based confiscation in Europe“ ir pristatė pranešimą „Confiscation of Illicit Flows: Two Far-Reaching Models from Baltic States“, kuriame analizavo lėšų, plaunamų neteisėtais finansiniais srautais, naujausias konfiskavimo praktikas Lietuvoje bei Latvijoje. Lietuvoje tokių lėšų konfiskavimas taikant bešeimininkio turto civilinės teisės institutą vyksta labai efektyviai, o principinių priekaištų šiai inovacijai, bent kol kas, nematyti. Latvijoje taikomas įtariamai plaunamo turto konfiskavimas sustabdžius baudžiamąjį procesą dėl turto legalizavimo. Nors ši inovacija veikia labai efektyviai ir yra aprobuota Latvijos Konstitucinio Teismo vienu naujausių nutarimų 2025 metais, vis dėlto ji kelia nemažai abejonių dėl atitikties sąžiningo proceso ir proporcingumo principams.
Strategic Corruption and Global Threats – Dr. I. Kerušauskaitė’s Insights from the International Symposium
Dr. Ingrida Kerušauskaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dalyvavo Kembridžo tarptautiniame ekonominių nusikaltimų simpoziume, vykusiame rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 7 d. Kembridžo universiteto Jėzaus koledže, Jungtinėje Karalystėje. Kembridžo tarptautinį ekonominių nusikaltimų simpoziumą rengia Kembridžo universitetui priklausantis Jėzaus koledžas, bendradarbiaujantis su valstybinėmis ir akademinėmis institucijomis iš viso pasaulio. Per daugiau nei keturiasdešimt metų simpoziumas tapo lyderiaujančia diskusijų platforma, skirta analizuoti iššūkiams, susijusiems su ekonominių paskatų sąlygojamais nusikaltimais ir pažeidimais, jų prevencija bei kontrole. Pastaraisiais metais simpoziumas pritraukia apie 2000 dalyvių – valstybės tarnautojų, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, teisėsaugos pareigūnų, prokurorų, teisėjų, įstatymų leidėjų, finansų tarpininkų ir jų patarėjų, atitikties ir technologijų specialistų, teisininkų, apskaitininkų bei akademikų iš daugiau nei 100 pasaulio šalių. Šių metų simpoziumo pagrindinė tema – tarpvalstybiniai nusikaltimai. Dr. I. Kerušauskaitės vaidmuo simpoziume buvo daugialypis. Antradienį, rugsėjo 2 d., ji skaitė pranešimą paralelinėje programoje „International Networks for the Study of Economic Crime (INSEC)“, čia ji aptarė užsakomųjų mokslinių tyrimų projektų iššūkius ir naudą. Dr. I. Kerušauskaitė iškėlė klausimus, susijusius su tyrimų publikavimo reikalavimais ir konfidencialumo aspektais, politiniu spaudimu bei kartais sunkiai suderinamais akademiniais ir projektiniais terminais. Kita vertus, ji taip pat pabrėžė, kad užsakomieji moksliniai tyrimai naudingi tuo, kad turi įtakos politikos formavimui, suteikia galimybę pasiekti suinteresuotuosius asmenis ir reikiamus duomenų šaltinius. Dr. I. Kerušauskaitė organizavo ir moderavo paralelinę dienos programą trečiadienį, rugsėjo 3 d., tema „Strategic corruption, illicit finance and foreign interference“. Šioje programoje dr. I. Kerušauskaitė pasakė įžanginę kalbą, kurios metu aptarė kompleksines ir vis aktualesnes temas įvairialypei auditorijai iš viso pasaulio, tarp jų – prokurorams, teisėsaugos atstovams, valstybės tarnautojams, žurnalistams, akademikams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, taip pat privačiojo sektoriaus finansų, teisės ir investicijų specialistams. Dr. I. Kerušauskaitės įžanginė kalba rėmėsi jos neseniai su prof. Caryn Peiffer publikuotu straipsniu „Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption“ bei jos vykdomais strateginės korupcijos tyrimais. Šeštadienį, rugsėjo 6 d., simpoziumo 21-ojoje sesijoje, skirtoje temai „New approaches to fighting cross-border crime“, dr. I. Kerušauskaitė pristatė savo darbą politinės valios tema. Mokslininkė siūlė pažvelgti už supaprastintos politinės valios sampratos ribų, nagrinėjant korupcijos ir antikorupcijos veiklų efektyvumą. Dr. I. Kerušauskaitė pristatė „Aštuonkojo“ modelį (angl. Octopus framework), skirtą veiksmingos kovos su korupcija priemonėms ir iššūkiams dekonstruoti. Sekmadienį, rugsėjo 7 d., kartu su Ruta Nimkar dr. I. Kerušauskaitė vedė diskusinę sesiją (angl. think tank) tema „Following the money in irregular migration“. Šiose simpoziumo diskusinėse sesijose nagrinėjamos mažiau ištirtos finansinių nusikaltimų problemos, taip pat bendradarbiaujama planuojant naujas tyrimų gaires ir tematikas. Šios diskusijos padėjo identifikuoti būsimas tyrimų kryptis ir galimas bendradarbiavimo galimybes tarp sesijos dalyvių. Galiausiai trečiadienį, rugsėjo 3 d., dr. I. Kerušauskaitei buvo suteikta garbė tarti padėkos žodį iškilmingos simpoziumo vakarienės metu. Šis simpoziumas – tai unikali galimybė tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju būdu užmegzti ryšį su visame pasaulyje pirmaujančiais kovos su finansiniais nusikaltimais ekspertais. Įvairiapusė ekspertinė patirtis, kuria dalijamasi tokiose platformose, bei užmegzti ryšiai tampa itin reikšmingu pagrindu tarptautiniam bendradarbiavimui ir ateities moksliniams tyrimams.
A month on international internships: new insights, experiences, and opportunities for collaboration
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Raimonda Bublienė, įgyvendinanti podoktorantūros stažuočių projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC), šią vasarą stažavosi dviejose tarptautinėse mokslo institucijose. Birželio 20 d. – liepos 4 d. mokslininkė stažavosi Europos teisės akademijoje (angl. Academy of European Law, ERA) ir dalyvavo jos organizuotuose Europos darbo teisės vasaros kursuose. Jų metu pranešimus skaitė įvairūs darbo teisės ekspertai. Taip pat buvo surengtas vizitas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Kursų dalyviai turėjo galimybę stebėti teismo posėdį, kuriame nagrinėta diskriminacijos darbe byla. Stažuotės Vokietijoje metu dr. Raimonda Bublienė užmezgė vertingų bendradarbiavimo ryšių, pasinaudojo akademijos teikiamais moksliniais ištekliais ir dalyvavo kituose naudinguose susitikimuose. Po stažuotės Vokietijoje R. Bublienė nuo liepos 15 iki 22 d. lankėsi Vigo universiteto (Ispanija) Lygybės skyriuje (isp. Unidad de Igualdad de la Universidad de Vigo). Šis padalinys atsakingas už lygių galimybių politikos įgyvendinimą universitete. Taip pat jo darbuotojai rūpinasi priemonių, skirtų lyčių aspektui integruoti į visas universiteto gyvenimo sritis ir bendruomenę, kūrimą, skatinimą, stebėseną bei vertinimą. Stažuotės metu Teisės instituto mokslininkė pristatė vykdomą projektą, aptarė galimas tolesnio bendradarbiavimo kryptis. Kolegos iš Vigo universiteto Lygybės skyriaus papasakojo apie jų vykdomą veiklą, pasidalino darbo praktika, analizuojamomis su diskriminacija susijusiomis problemomis įdarbinimo ir darbo pajamų srityse.
A New Article by Legal Institute Researchers Explores Expressions of Femininity under Conditions of Carceral Collectivism
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkų dr. Artūro Tereškino ir dr. Rūtos Vaičiūnienės straipsnis „Investing in Femininity: A Case Study of Incarcerated Women in Lithuania“ publikuotas tarptautiniame moksliniame žurnale „East European Politics and Societies“. Naujojoje mokslinėje publikacijoje nagrinėjamos su moteriškumo raiška, instituciniu refeminizavimusi ir pasipriešinimu susijusios laisvės atėmimo bausmę Panevėžio kalėjime atliekančių moterų patirtys. Pastebima, kad nusikaltusios moterys nusižengia tiek kodifikuotos teisės normoms, tiek socialiai įtvirtintiems lyčių vaidmenims, susijusiems su konstruotina moteriškumo samprata. Būtent kalėjimas tampa kontrolę ir discipliną įgyvendinančia institucija, skirta paneigtam moteriškumui atkurti. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad moteriškumas tarp nuteistųjų praktikuojamas įvairiais būdais, įskaitant rūpinimąsi fizine išvaizda ir higienos palaikymą, tačiau taip pat svarbi nuteistųjų socialinė padėtis, šeiminiai įsipareigojimai, motinystė. Nors moteriškumo raiška dėl materialinių išteklių trūkumo tampa ribota, moteriškumas vis vien suvokiamas kaip tam tikras socialinis kapitalas, investicija ir tapatybės dalis, kitais atvejais – kaip būdas palengvinti įkalinimo bausmės sąlygojamas kančias ar išreikšti homoerotinę aistrą. Su straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.
Artificial Intelligence in Courts: A Guarantee of Efficiency or a Threat to Data Protection?
Teisės instituto mokslininkė dr. Monika Žalnieriūtė 2025 m. gegužės pabaigoje dalyvavo Briuselyje (Belgija) vykusioje 18-ojoje tarptautinėje konferencijoje „The World Is Watching“. Šios konferencijos organizatorius – „Computers, Privacy and Data Protection“ (CPDP) – tai organizacija, kasmet suburianti įvairių disciplinų akademikus, teisininkus, praktikus, politikos formuotojus ir kitus visuomenės narius iš įvairių šalių, siekiant keistis naujomis idėjomis bei aptarti aktualias problemas šiuolaikinių technologijų srityje. Konferencijos metu dr. M. Žalnieriūtė kartu su keturiais užsienio mokslininkais dalyvavo pranešėjų diskusijoje „The Use of AI by the Judiciary in LatAm Countries: Hallucination or Opportunity?“ (liet. Dirbtinio intelekto naudojimas teismų sistemoje Lotynų Amerikos šalyse: haliucinacija ar galimybė?). Diskusijoje analizuota naujausia dirbtinio intelekto (DI) priemonių taikymo praktika Lotynų Amerikos teismų sistemose, aptartos sėkmės istorijos, teisinio reguliavimo spragos ir etinės dilemos, kylančios diegiant pažangias technologijas teisėsaugos srityje. Be to, M. Žalnieriūtė dalyvavo teminėse dirbtuvėse, skirtose algoritmų ir DI valdymo klausimams aptarti. Šiose dirbtuvėse ypatingas dėmesys buvo skiriamas apžvelgti netikros informacijos generavimo riziką DI modeliuose, taip pat aptarti kylančius šališkumo, skaidrumo užtikrinimo iššūkius bei šių iššūkių poveikį teisminiam procesui.
The study published in an open-access journal analyzes the practical challenges of mitigating strategic corruption
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer kartu su kolege iš Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) dr. Caryn Peiffer tarptautiniame moksliniame žurnale „Public Integrity“ publikavo straipsnį „Praktiniai iššūkiai mažinant strateginę korupciją“ (angl. Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption). Jame autorės nagrinėja, kaip užsienio valstybės naudoja korupciją geopolitiniams tikslams pasiekti, bei aptaria būtinas atsparumo priemones, padedančias užtikrinti demokratinių institucijų stabilumą ir saugumą. Mokslininkės publikacijoje nagrinėja du pagrindinius strateginės korupcijos tyrimų srityje aktualius aspektus. Pirmiausia analizuojami konceptualūs iššūkiai, susiję su strateginės korupcijos sąvokos apibrėžimu. Antra, dėmesys skiriamas praktiniams aspektams – iššūkiams, su kuriais susiduria institucijos, spręsdamos šią sudėtingą korupcijos formą realybėje. Straipsnyje išskiriamos pagrindinės praktinės problemos: naujos sąvokos įtraukimas į institucijų veiklą; tarptautinio bendradarbiavimo kliūtys identifikuojant strateginę korupciją ir patraukiant atsakomybėn su ja susijusius asmenis; vidaus institucijų pažeidžiamumai, sudarantys palankias sąlygas korupcinėms schemoms; būtinybė derinti skaidrumą su nacionalinio saugumo reikalavimais bei kitos problemos. Su atviros prieigos straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.
At the International Congress – LCSS Law Institute Researcher Addresses Strategic Corruption and the Need to Seek New Response Measures
Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto mokslininkė dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer praėjusią savaitę (liepos 12–16 d.) dalyvavo 28-ajame Tarptautinės politologų asociacijos (IPSA) kongrese Seule, kur skaitė pranešimą „Kliūčių atskleidimas: praktiniai iššūkiai mažinant strateginę korupciją“ (angl. Unmasking Barriers: Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption). Pranešime ji pristatė strateginę korupciją – sąmoningą valstybės inicijuotą ar remiamą veiklą, kuria siekiama daryti įtaką kitoms šalims ir įgyvendinti geopolitinius tikslus. Ši korupcijos forma išsiskiria orientacija į užsienio politiką ir tarptautinės teisės subjektus. Be to, mokslininkė aptarė pagrindines kliūtis, trukdančias atpažinti ir mažinti strateginę korupciją: organizacines ir teisines spragas, pasitikėjimo stoką tarp institucijų ir ribotą tarptautinį bendradarbiavimą. Akcentuota, kad ši korupcijos forma išnaudoja vietinių institucijų pažeidžiamumą ir gali būti naudojama pažeisti valstybės demokratines institucijas. Dr. I. Kerušauskaitė-Palmer taip pat aptarė įtampą tarp skaidrumo ir nacionalinio saugumo: nors saugumo tarnybos gali veiksmingai prisidėti prie kovos su strategine korupcija, būtina užtikrinti antikorupcinių priemonių ir sprendimų priėmino skaidrumą. Pranešimo metu taip pat išryškinti sunkumai identifikuojant ilgalaikes korupcijos schemas, ypač susijusias su investicijomis, lobistine veikla ar strateginių sektorių kontrole. Galiausiai mokslininkė pabrėžė, kad strateginė korupcija vis dažniau įvardijama kaip auganti hibridinių grėsmių valstybei dalis, kelianti pavojų demokratijai ir tarptautiniam saugumui, todėl norint ją suvaldyti būtina imtis naujų atsako priemonių ir partnerysčių.
Insights into European migration research at the international discussion in Bournemouth
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė ir Bormuto universiteto (Jungtinė Karalystė) vizituojanti tyrėja Sveikatos ir socialinių mokslų fakultete dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer šio mėnesio pradžioje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Europos migracijos tyrimų poveikio analizei. Renginys buvo organizuotas kaip Britų tarybos (angl. British Council) pagal „Springboard“ programą finansuojamo projekto „Tarp pažeidžiamumo ir atsparumo: lytiškumo vaidmuo antiimigraciniame nacionalizme ir migrantų atsakomieji veiksmai“ (angl. Between vulnerability and resilience: gendering anti-migrant nationalism and migrant responses) dalis. Dr. I. Kerušauskaitė-Palmer kartu su užsienio ir vietos tyrėjais bei jaunaisiais mokslininkais dalijosi įžvalgomis ir akademine patirtimi apie tai, kaip rengti mokslinius migracijos tematikos tyrimus, įvertinti jų poveikį, potencialius rezultatus, galimybes ir ribotumus. Renginio metu mokslininkė taip pat aktyviai dalyvavo tinklaveikos veiklose, siekdama užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius su kitų institucijų atstovais, mokslininkais ir ekspertais.
The 37th Baltic Criminological Seminar in Vilnius
Liepos 4–5 dienomis Vilniuje vyko kasmetinė 37-oji tarptautinė konferencija „Baltijos kriminologų seminaras“. Lietuvos kriminologų asociacijos kartu su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu, Vilniaus universiteto Filosofijos ir Teisės fakultetais organizuota konferencija subūrė per 70 mokslininkų ir kitų kriminologija besidominčių dalyvių šiomis dienomis dalintis savo tyrimais ir kita moksline veikla. Konferencijos metu skaityti pranešimai apėmė įvairias temas, atspindinčias dabartinius kriminologinių tyrimų iššūkius bei kryptis tiek Baltijos regione, tiek tarptautiniu mastu. Pirmąją konferencijos dieną diskusijos apėmė bausmių politiką, lyčių aspektus įvairiose teisinėse sistemose, jaunimo delinkventinį elgesį bei bausmių vykdymo problemas laisvės atėmimo įstaigose. Pranešėjai iš įvairių šalių, tarp jų – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Suomijos, dalijosi idėjomis apie Baltijos regiono vaidmenį globaliame kontekste kalėjimų tyrimuose, analizavo atkuriamojo teisingumo, gyvenimo kokybės ar sisteminių iššūkių reaguojant į smurtą prieš diskriminuojamas grupes temas. Antroji konferencijos diena buvo skirta prevencijos, viešojo saugumo, teisėsaugos bei šiuolaikinių baudžiamosios justicijos priemonių analizėms kriminologinėje perspektyvoje. Aptarti tokie klausimai kaip teisėjų sprendimų motyvacija, mediacijos taikymo baudžiamojoje justicijoje perspektyvos Lietuvoje, gyvūnų apsaugos teisminė praktika ir kitos. Konferenciją užbaigė atvira diskusija „Baltijos kriminologų seminaras: nuo praeities į ateitį“, kurios metu buvo reflektuojama apie šio akademinio tinklo raidą ir perspektyvas. Šis renginys kasmet prisideda prie tarpdisciplininio dialogo kūrimo, žinių mainų bei kriminologinės minties plėtros regione.