[:lt]<\/p>\n
Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 Agn\u0117 Limant\u0117 kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teis\u0117s fakulteto mokslo \u017eurnale \u201cTeis\u0117\u201d publikavo mokslo straipsn\u012f \u201cTeis\u0117 \u012f teisin\u0119 pagalb\u0105 Europoje\u201d, kuriame analizuoja teis\u0117s \u012f teisin\u0119 pagalb\u0105 reguliavim\u0105 tarptautin\u0117je ir ES teis\u0117je, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiriant teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s standart\u0173 Europoje paie\u0161koms, jiems apibendrinti ir kriti\u0161kai \u012fvertinti.
Teis\u0117 \u012f teisin\u0119 pagalb\u0105 yra viena i\u0161 esmini\u0173 teis\u0117s \u012f teisingum\u0105 realizavimo priemoni\u0173 asmenims, kurie neturi pakankamai l\u0117\u0161\u0173. Ta\u010diau vien formalios teis\u0117s \u012f teisin\u0119 pagalb\u0105 nustatymas neretai n\u0117ra pakankamas tinkamo lygio teisinei gynybai u\u017etikrinti. Mokslininkai savo publikacijoje atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tarptautiniu lygiu pradeda formuotis bendri minimal\u016bs teisin\u0117s pagalbos standartai ir pastaraisiais metais vis didesnis d\u0117mesys pradedamas skirti teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s ir veiksmingumo klausimams.
Atliktas tyrimas parod\u0117, jog Europos S\u0105jungos (ES) teis\u0117je n\u0117ra sukurta i\u0161samios teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s u\u017etikrinimo sistemos ar kokyb\u0117s standart\u0173 katalogo. Teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117 reguliuojama fragmenti\u0161kai keliuose teisi\u0161kai privalomuose ir neprivalomuose dokumentuose, didesn\u012f d\u0117mes\u012f skiriant baud\u017eiamajam procesui. Tai apsunkina valstybi\u0173 nari\u0173 sistem\u0173, kurios i\u0161lieka itin skirtingos tiek teisin\u0117s pagalbos apimties, tiek ir kokyb\u0117s po\u017ei\u016briu, harmonizavim\u0105 \u0161ioje svarbioje srityje. Sprag\u0173 visi\u0161kai neu\u017epildo ir Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (E\u017dTT), kurio praktika i\u0161lieka ribota ir suteikianti pla\u010di\u0105 vertinimo diskrecij\u0105 nacionaliniams teismams.
Vis d\u0117lto, mokslinink\u0173 teigimu, i\u0161 vis\u0173 ES teis\u0117s akt\u0173, o taip pat E\u017dTT praktikos bei tarptautini\u0173 dokument\u0173 galima i\u0161vesti tam tikr\u0105 teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s element\u0173 rinkin\u012f, kuris leid\u017eia ne tik geriau atskleisti j\u0173 turin\u012f ir tarpusavio ry\u0161ius, bet ir tur\u0117t\u0173 palengvinti reform\u0173 modeliavim\u0105 \u0161ioje srityje. Straipsnyje si\u016bloma i\u0161skirti tiesioginius ir netiesioginius teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s elementus, nepriklausomai nuo teikiamos pagalbos tipo, srities ar stadijos. Tiesioginiai elementai apima pa\u010di\u0173 nemokam\u0173 teisini\u0173 paslaug\u0173 pob\u016bd\u012f, turin\u012f ir kokybines savybes, \u012fskaitant paslaug\u0173 i\u0161samum\u0105, atitikim\u0105 teisin\u0117s pagalbos gav\u0117jo interesams bei j\u0173 efektyvum\u0105 siekiant norimo rezultato. Tuo tarpu netiesioginiai teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s elementai sukuria \u201e\u012fgalinan\u010di\u0105 aplink\u0105\u201c, t.y. sudaro s\u0105lygas u\u017etikrinti kokybi\u0161kos teisin\u0117s pagalbos teikim\u0105. Savo ruo\u017etu netiesiogines kokyb\u0117s u\u017etikrinimo priemones toliau galima skirti \u012f tas, kurios yra orientuotos \u012f teisin\u0117s pagalbos teik\u0117j\u0105 ir \u012f teisin\u0117s pagalbos administravimo bei teikimo sistem\u0105. Mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, jog s\u0117kmingam teisin\u0117s pagalbos sistemos funkcionavimui b\u016btinas tiesiogini\u0173 ir netiesiogini\u0173 kokyb\u0117s element\u0173 derinimas.<\/p>\n
[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[:lt] Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 Agn\u0117 Limant\u0117 kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teis\u0117s fakulteto mokslo \u017eurnale \u201cTeis\u0117\u201d publikavo mokslo straipsn\u012f \u201cTeis\u0117 \u012f teisin\u0119 pagalb\u0105 Europoje\u201d, kuriame analizuoja teis\u0117s \u012f teisin\u0119 pagalb\u0105 reguliavim\u0105 tarptautin\u0117je ir ES teis\u0117je, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiriant teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s standart\u0173 Europoje paie\u0161koms, jiems apibendrinti ir kriti\u0161kai \u012fvertinti.Teis\u0117 \u012f teisin\u0119 pagalb\u0105 yra viena i\u0161 esmini\u0173 teis\u0117s \u012f teisingum\u0105 realizavimo priemoni\u0173 asmenims, kurie neturi pakankamai l\u0117\u0161\u0173. Ta\u010diau vien formalios teis\u0117s \u012f teisin\u0119 pagalb\u0105 nustatymas neretai n\u0117ra pakankamas tinkamo lygio teisinei gynybai u\u017etikrinti. Mokslininkai savo publikacijoje atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tarptautiniu lygiu pradeda formuotis bendri minimal\u016bs teisin\u0117s pagalbos standartai ir pastaraisiais metais vis didesnis d\u0117mesys pradedamas skirti teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s ir veiksmingumo klausimams. Atliktas tyrimas parod\u0117, jog Europos S\u0105jungos (ES) teis\u0117je n\u0117ra sukurta i\u0161samios teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s u\u017etikrinimo sistemos ar kokyb\u0117s standart\u0173 katalogo. Teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117 reguliuojama fragmenti\u0161kai keliuose teisi\u0161kai privalomuose ir neprivalomuose dokumentuose, didesn\u012f d\u0117mes\u012f skiriant baud\u017eiamajam procesui. Tai apsunkina valstybi\u0173 nari\u0173 sistem\u0173, kurios i\u0161lieka itin skirtingos tiek teisin\u0117s pagalbos apimties, tiek ir kokyb\u0117s po\u017ei\u016briu, harmonizavim\u0105 \u0161ioje svarbioje srityje. Sprag\u0173 visi\u0161kai neu\u017epildo ir Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (E\u017dTT), kurio praktika i\u0161lieka ribota ir suteikianti pla\u010di\u0105 vertinimo diskrecij\u0105 nacionaliniams teismams.Vis d\u0117lto, mokslinink\u0173 teigimu, i\u0161 vis\u0173 ES teis\u0117s akt\u0173, o taip pat E\u017dTT praktikos bei tarptautini\u0173 dokument\u0173 galima i\u0161vesti tam tikr\u0105 teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s element\u0173 rinkin\u012f, kuris leid\u017eia ne tik geriau atskleisti j\u0173 turin\u012f ir tarpusavio ry\u0161ius, bet ir tur\u0117t\u0173 palengvinti reform\u0173 modeliavim\u0105 \u0161ioje srityje. Straipsnyje si\u016bloma i\u0161skirti tiesioginius ir netiesioginius teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s elementus, nepriklausomai nuo teikiamos pagalbos tipo, srities ar stadijos. Tiesioginiai elementai apima pa\u010di\u0173 nemokam\u0173 teisini\u0173 paslaug\u0173 pob\u016bd\u012f, turin\u012f ir kokybines savybes, \u012fskaitant paslaug\u0173 i\u0161samum\u0105, atitikim\u0105 teisin\u0117s pagalbos gav\u0117jo interesams bei j\u0173 efektyvum\u0105 siekiant norimo rezultato. Tuo tarpu netiesioginiai teisin\u0117s pagalbos kokyb\u0117s elementai sukuria \u201e\u012fgalinan\u010di\u0105 aplink\u0105\u201c, t.y. sudaro s\u0105lygas u\u017etikrinti kokybi\u0161kos teisin\u0117s pagalbos teikim\u0105. Savo ruo\u017etu netiesiogines kokyb\u0117s u\u017etikrinimo priemones toliau galima skirti \u012f tas, kurios yra orientuotos \u012f teisin\u0117s pagalbos teik\u0117j\u0105 ir \u012f teisin\u0117s pagalbos administravimo bei teikimo sistem\u0105. Mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, jog s\u0117kmingam teisin\u0117s pagalbos sistemos funkcionavimui b\u016btinas tiesiogini\u0173 ir netiesiogini\u0173 kokyb\u0117s element\u0173 derinimas. [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":558,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,259],"tags":[],"class_list":["post-1495","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-2016-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1495","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1495"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1495\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6914,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1495\/revisions\/6914"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/558"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1495"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1495"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1495"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}