[:lt]<\/p>\n
Svarbiausiu u\u017edaviniu modernioje administracin\u0117je justicijoje i\u0161lieka teisinio realizmo ir teisinio pozityvizmo darnos paie\u0161ka, siekiant objektyviai pateisinamo tikslo \u2013 realios \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos.<\/p>\n
Tok\u012f apibendrinim\u0105 savo prane\u0161ime \u201eAudiatur et altera pars administracin\u0117je \u00a0jurisprudencijoje: nacionalinis ir supranacionalinis \u017evilgsnis\u201c i\u0161sak\u0117 Lietuvos teis\u0117s instituto direktor\u0117 dr. Jurgita Pau\u017eait\u0117 \u2013 Kulvinskien\u0117. Prane\u0161im\u0105 ji skait\u0117 konferencijoje \u201eAdministraciniai teismai \u2013 \u017emogaus teisi\u0173 gyn\u0117jai\u201c, skirtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 15 met\u0173 sukak\u010diai.<\/p>\n
Daugiausia d\u0117mesio savo prane\u0161ime mokslinink\u0117 skyr\u0117 normatyvistiniame bei realistiniame teis\u0117s taikymo lygmenyse egzistuojan\u010diam procesiniam institutui\u00a0 \u2013 asmens teisei b\u016bti i\u0161klausytam. Anot jos, asmens nubaudimas iki galo jo nei\u0161klausius jau yra buv\u0119s pasmerktas nuo Did\u017eiosios laisvi\u0173 chartijos laik\u0173. Nors pats principas „Audiatur et altera pars” siekia gili\u0105 senov\u0119, normatyvistin\u0117je teis\u0117s sampratoje ir ja paremtoje teis\u0117s praktikoje, kuri dominuoja daugelio \u0161ali\u0173 administracin\u0117s teis\u0117s doktrinoje, jis gana sunkiai skyn\u0117si keli\u0105. Ir vis tik \u0161is principas, kad abiej\u0173 \u0161ali\u0173 interesams b\u016bt\u0173 garantuotas lygus atstovavimas, sudaro pagrindin\u012f kiekvieno teisinio proceso a\u0161\u012f.<\/p>\n
Apibendrindama savo nagrin\u0117t\u0105 tem\u0105 visos Europos administracin\u0117s teis\u0117s kontekste, mokslinink\u0117 teig\u0117, kad Europos administracini\u0173 proced\u016br\u0173 taisykl\u0117s iki \u0161iol vyst\u0117si fragmenti\u0161kai, tod\u0117l skirtingose nacionalin\u0117se teis\u0117se administracin\u0117s proced\u016bros tapo labai skirtingos. Tam tikrais aspektais tai matyti ir Lietuvos vie\u0161ojo administravimo sektoriuose. <\/p>\n
Vis d\u0117lto, J.Pau\u017eait\u0117 \u2013 Kulvinskien\u0117 padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u00a0Lietuvos teisin\u0117 baz\u0117 yra sukurta i\u0161ties gan stipri. Lietuvos Konstitucinis Teismas atsakingo valdymo princip\u0105 ir jo sud\u0117tin\u0119 dal\u012f \u2013 teis\u0119 b\u016bti i\u0161klausytam- ai\u0161kina ir konkretina konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo kontekste, tuo suteikdamas \u0161iam principui platesn\u0119 prasm\u0119 nei Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 41 straipsnyje \u012ftvirtintos teis\u0117s \u012f ger\u0105 administravim\u0105 turinys.\u00a0 Administracini\u0173 proced\u016brini\u0173 teisi\u0173 garantija yra Administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymo norma, nustatanti vie\u0161ojo administravimo akto ar veiksmo neteis\u0117tum\u0105, jeigu j\u012f priimant buvo pa\u017eeistos pagrindin\u0117s proced\u016bros, ypa\u010d taisykl\u0117s, tur\u0117jusios u\u017etikrinti objektyv\u0173 vis\u0173 aplinkybi\u0173 \u012fvertinim\u0105 bei sprendimo pri\u0117mim\u0105, \u012fskaitant ir asmens teis\u0119 b\u016bti i\u0161klausytam.<\/p>\n
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo organizuotoje tarptautin\u0117je konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Pranc\u016bzijos, Lenkijos, Vokietijos teis\u0117jai, kurie dalijosi mintimis ir ap\u017evelg\u0117 \u017emogaus teisi\u0173 u\u017etikrinimo srityje susiformavusi\u0105 teism\u0173 praktik\u0105. Konferencijos dalyvius sveikino laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas Irmantas Jarukaitis, Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys \u0160edbaras, teisingumo viceministras Giedrius Moz\u016braitis ir Teis\u0117j\u0173 tarybos pirmininkas Egidijus Lau\u017eikas. Prane\u0161imus skait\u0117 Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Marek Zirk-Sadowski, Europos S\u0105jungos Bendrojo Teismo teis\u0117jas Virgilijus Valan\u010dius, Pranc\u016bzijos Respublikos Valstyb\u0117s Tarybos teis\u0117jas Marc El Nouchi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis\u0117ja Dalia Vi\u0161inskien\u0117.<\/p>\n
[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[:lt] Svarbiausiu u\u017edaviniu modernioje administracin\u0117je justicijoje i\u0161lieka teisinio realizmo ir teisinio pozityvizmo darnos paie\u0161ka, siekiant objektyviai pateisinamo tikslo \u2013 realios \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos. Tok\u012f apibendrinim\u0105 savo prane\u0161ime \u201eAudiatur et altera pars administracin\u0117je \u00a0jurisprudencijoje: nacionalinis ir supranacionalinis \u017evilgsnis\u201c i\u0161sak\u0117 Lietuvos teis\u0117s instituto direktor\u0117 dr. Jurgita Pau\u017eait\u0117 \u2013 Kulvinskien\u0117. Prane\u0161im\u0105 ji skait\u0117 konferencijoje \u201eAdministraciniai teismai \u2013 \u017emogaus teisi\u0173 gyn\u0117jai\u201c, skirtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 15 met\u0173 sukak\u010diai. Daugiausia d\u0117mesio savo prane\u0161ime mokslinink\u0117 skyr\u0117 normatyvistiniame bei realistiniame teis\u0117s taikymo lygmenyse egzistuojan\u010diam procesiniam institutui\u00a0 \u2013 asmens teisei b\u016bti i\u0161klausytam. Anot jos, asmens nubaudimas iki galo jo nei\u0161klausius jau yra buv\u0119s pasmerktas nuo Did\u017eiosios laisvi\u0173 chartijos laik\u0173. Nors pats principas „Audiatur et altera pars” siekia gili\u0105 senov\u0119, normatyvistin\u0117je teis\u0117s sampratoje ir ja paremtoje teis\u0117s praktikoje, kuri dominuoja daugelio \u0161ali\u0173 administracin\u0117s teis\u0117s doktrinoje, jis gana sunkiai skyn\u0117si keli\u0105. Ir vis tik \u0161is principas, kad abiej\u0173 \u0161ali\u0173 interesams b\u016bt\u0173 garantuotas lygus atstovavimas, sudaro pagrindin\u012f kiekvieno teisinio proceso a\u0161\u012f. Apibendrindama savo nagrin\u0117t\u0105 tem\u0105 visos Europos administracin\u0117s teis\u0117s kontekste, mokslinink\u0117 teig\u0117, kad Europos administracini\u0173 proced\u016br\u0173 taisykl\u0117s iki \u0161iol vyst\u0117si fragmenti\u0161kai, tod\u0117l skirtingose nacionalin\u0117se teis\u0117se administracin\u0117s proced\u016bros tapo labai skirtingos. Tam tikrais aspektais tai matyti ir Lietuvos vie\u0161ojo administravimo sektoriuose. Vis d\u0117lto, J.Pau\u017eait\u0117 \u2013 Kulvinskien\u0117 padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u00a0Lietuvos teisin\u0117 baz\u0117 yra sukurta i\u0161ties gan stipri. Lietuvos Konstitucinis Teismas atsakingo valdymo princip\u0105 ir jo sud\u0117tin\u0119 dal\u012f \u2013 teis\u0119 b\u016bti i\u0161klausytam- ai\u0161kina ir konkretina konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo kontekste, tuo suteikdamas \u0161iam principui platesn\u0119 prasm\u0119 nei Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 41 straipsnyje \u012ftvirtintos teis\u0117s \u012f ger\u0105 administravim\u0105 turinys.\u00a0 Administracini\u0173 proced\u016brini\u0173 teisi\u0173 garantija yra Administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymo norma, nustatanti vie\u0161ojo administravimo akto ar veiksmo neteis\u0117tum\u0105, jeigu j\u012f priimant buvo pa\u017eeistos pagrindin\u0117s proced\u016bros, ypa\u010d taisykl\u0117s, tur\u0117jusios u\u017etikrinti objektyv\u0173 vis\u0173 aplinkybi\u0173 \u012fvertinim\u0105 bei sprendimo pri\u0117mim\u0105, \u012fskaitant ir asmens teis\u0119 b\u016bti i\u0161klausytam. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo organizuotoje tarptautin\u0117je konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Pranc\u016bzijos, Lenkijos, Vokietijos teis\u0117jai, kurie dalijosi mintimis ir ap\u017evelg\u0117 \u017emogaus teisi\u0173 u\u017etikrinimo srityje susiformavusi\u0105 teism\u0173 praktik\u0105. Konferencijos dalyvius sveikino laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas Irmantas Jarukaitis, Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys \u0160edbaras, teisingumo viceministras Giedrius Moz\u016braitis ir Teis\u0117j\u0173 tarybos pirmininkas Egidijus Lau\u017eikas. Prane\u0161imus skait\u0117 Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Marek Zirk-Sadowski, Europos S\u0105jungos Bendrojo Teismo teis\u0117jas Virgilijus Valan\u010dius, Pranc\u016bzijos Respublikos Valstyb\u0117s Tarybos teis\u0117jas Marc El Nouchi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis\u0117ja Dalia Vi\u0161inskien\u0117. [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1573,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,259],"tags":[],"class_list":["post-1572","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-2016-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1572","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1572"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1572\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6910,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1572\/revisions\/6910"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1573"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1572"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1572"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1572"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}