{"id":22287,"date":"2026-10-19T06:16:54","date_gmt":"2026-10-19T06:16:54","guid":{"rendered":"https:\/\/teise.org\/?p=22287"},"modified":"2026-10-19T06:19:22","modified_gmt":"2026-10-19T06:19:22","slug":"20261019-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/teise.org\/en\/20261019-2\/","title":{"rendered":"Skaitmenin\u0117 atskirtis ir galimyb\u0117s darbo rinkoje: k\u0105 parod\u0117 27 ES valstybi\u0173 duomenys?"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Ar skaitmenin\u0117 atskirtis gali b\u016bti susijusi su nelygybe darbo rinkoje? I\u0161analizavus 2016\u20132025 m. duomenis i\u0161 27 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173, nustatyta, kad tarp 25\u201354 met\u0173 \u017emoni\u0173 didesnis el. pa\u0161to nenaudojimo rodiklis buvo susij\u0119s ir su didesniu nedarbu, ir su ma\u017eesniu u\u017eimtumu. Vis d\u0117lto, pritaikius kitus statistinius modelius, \u0161is ry\u0161ys tapo gerokai ma\u017eiau ai\u0161kus.<\/p>

Lietuvos mokslinink\u0117s \u0161i\u0105 s\u0105saj\u0105 nagrin\u0117jo daugialyp\u0117s diskriminacijos kontekste. Tyrimo vadov\u0117, Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 dr. Raimonda Bublien\u0117, atkreipia d\u0117mes\u012f, kad skaitmenizuojantis darbo paie\u0161kai ir bendravimui su darbdaviais svarbu klausti ne tik apie prieig\u0105 prie technologij\u0173, bet ir apie tai, ar j\u0173 nenaudojimas nesudaro papildom\u0173 kli\u016b\u010di\u0173.<\/p>\n

\u201eEl. pa\u0161to nenaudojimas savaime nepasako, ar \u017emogus stokoja skaitmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, ir nepaai\u0161kina, kod\u0117l jis neturi darbo. Ta\u010diau 25\u201354 met\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117je nustatyta s\u0105saja tarp el. pa\u0161to nenaudojimo ir nedarbo kelia klausim\u0105, ar darbo rinkai skaitmenizuojantis visi \u017emon\u0117s i\u0161saugo vienodas galimybes joje dalyvauti. Jei skaitmenin\u0117s priemon\u0117s tampa \u012fprastu darbo paie\u0161kos ir bendravimo su darbdaviais kanalu, turime atid\u017eiau vertinti ir kli\u016btis, kurios d\u0117l to gali atsirasti\u201c, \u2013 sako tyrimo vadov\u0117, Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 dr. Raimonda Bublien\u0117.<\/p>


<\/p>\n

Skirtingas am\u017eius \u2013 skirtingi rezultatai<\/b><\/p>\n


<\/b>Tyrimo duomenimis, el. pa\u0161to nenaudojimo rodikliui padid\u0117jus 10 procentini\u0173 punkt\u0173, 25\u201354 met\u0173 vyr\u0173 nedarbo lygis buvo vidutini\u0161kai 1,09 procentinio punkto, o moter\u0173 \u2013 1,39 procentinio punkto didesnis. Tai statistin\u0117 s\u0105saja, bet ji savaime nerei\u0161kia, kad el. pa\u0161to nenaudojimas lemia nedarb\u0105.<\/p>\n

Pana\u0161ios krypties s\u0105saja nustatyta ir vertinant u\u017eimtum\u0105: tose pa\u010diose am\u017eiaus grup\u0117se el. pa\u0161to nenaudojimo rodikliui padid\u0117jus 10 procentini\u0173 punkt\u0173, vyr\u0173 u\u017eimtumo lygis buvo vidutini\u0161kai 1,38 procentinio punkto, o moter\u0173 \u2013 1,09 procentinio punkto ma\u017eesnis.<\/p>\n

55\u201374 met\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 grup\u0117se apskai\u010diuoti ry\u0161iai rod\u0117 pana\u0161i\u0105 krypt\u012f, ta\u010diau j\u0173 nepakako patikimoms i\u0161vadoms apie nedarb\u0105 ar u\u017eimtum\u0105.<\/p>\n

\u012e statistin\u012f model\u012f \u012ftraukus atskir\u0173 valstybi\u0173 ilgalaikes tendencijas, 25\u201354 met\u0173 vyr\u0173 grup\u0117je s\u0105saja tarp el. pa\u0161to nenaudojimo ir nedarbo prakti\u0161kai i\u0161nyko. Moter\u0173 grup\u0117je pirminiame modelyje didesnis el. pa\u0161to nenaudojimas buvo susij\u0119s su didesniu nedarbu, ta\u010diau pakeitus model\u012f s\u0105saja tapo neigiama \u2013 rod\u0117 prie\u0161ing\u0105 krypt\u012f. \u0160ie poky\u010diai rodo, kad rezultatai priklauso nuo pasirinkto statistinio modelio ir neleid\u017eia daryti i\u0161vados, jog el. pa\u0161to nenaudojimas lemia didesn\u012f nedarb\u0105.<\/p>


<\/p>\n

K\u0105 i\u0161 ties\u0173 rodo \u0161ie skai\u010diai?<\/b><\/p>\n


<\/b>Tyrime vertinta, kokia gyventoj\u0173 dalis nesinaudoja internetu el. lai\u0161kams si\u0173sti ar gauti. Ta\u010diau el. pa\u0161to nenaudojimas savaime neparodo, ar \u017emogui tr\u016bksta skaitmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, ar jis renkasi kitus bendravimo b\u016bdus, ar susiduria su prieigos prie interneto kli\u016btimis.<\/p>\n

Svarbu ir tai, kad analizuoti apibendrinti 27 ES valstybi\u0173 duomenys, o ne atskir\u0173 \u017emoni\u0173 patirtys. Tyrimas atskleid\u017eia statistines s\u0105sajas, ta\u010diau ne\u012frodo prie\u017eastinio ry\u0161io. Pavyzd\u017eiui, v\u0117lesni\u0173 met\u0173 el. pa\u0161to nenaudojimo rodikliai statisti\u0161kai siejosi ir su ankstesni\u0173 met\u0173 nedarbu. Tai neleid\u017eia patikimai nustatyti, kuria kryptimi veikia \u0161ie veiksniai, ir atmesti kit\u0173 galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173.<\/p>\n

Taigi, rezultatai leid\u017eia kelti klausim\u0105, ar skaitmenin\u0117 atskirtis gali b\u016bti susijusi su nelygybe darbo rinkoje, ta\u010diau vien \u0161io tyrimo nepakanka atsakyti, kaip ir kod\u0117l \u0161i s\u0105saja atsiranda.<\/p>


<\/p>\n

Daugialyp\u0117 diskriminacija skaitmeniniame am\u017eiuje<\/b><\/p>\n


<\/b>Daugialyp\u0117 diskriminacija apima situacijas, kai \u017emogaus pad\u0117t\u012f veikia keli persipinantys diskriminacijos pagrindai, pavyzd\u017eiui, lytis ir am\u017eius arba lytis ir negalia. Vertinant kiekvien\u0105 veiksn\u012f atskirai, dalis nelygyb\u0117s gali likti nepasteb\u0117ta.<\/p>\n

\u0160is klausimas svarbus ir Europos S\u0105jungos teis\u0117je. Darbo u\u017emokes\u010dio skaidrumo direktyvoje pripa\u017e\u012fstama, kad diskriminacija d\u0117l lyties gali persipinti su diskriminacija d\u0117l kit\u0173 po\u017eymi\u0173, pavyzd\u017eiui, am\u017eiaus, negalios, religijos ar etnin\u0117s kilm\u0117s.<\/p>\n

\u0160i tema aktuali ir Lietuvos teisiniam reguliavimui. Nuo 2027 m. \u012fsigalioja Lietuvos Respublikos lygi\u0173 galimybi\u0173 \u012fstatymo nauja redakcija, kuria \u012f nacionalin\u0119 teis\u0119 perkeliamos Darbo u\u017emokes\u010dio skaidrumo ir Lygyb\u0117s \u012fstaigoms taikom\u0173 standart\u0173 d\u0117l vienodo po\u017ei\u016brio \u012f moteris ir vyrus ir vienod\u0173 j\u0173 galimybi\u0173 u\u017eimtumo ir profesin\u0117s veiklos srityje direktyv\u0173 nuostatos. Pa\u017eym\u0117tina, kad pirm\u0105 kart\u0105 naujos redakcijos \u012fstatyme \u012ftvirtinamos ir apibr\u0117\u017eiamos s\u0105vokos \u201edaugialyp\u0117 diskriminacija\u201c, \u201es\u0105veikin\u0117 diskriminacija\u201c ir \u201esiejamoji diskriminacija\u201c.<\/p>\n

Atliktas tyrimas kelia svarb\u0173 klausim\u0105 Lietuvai ir kitoms ES \u0161alims: ar skaitmenin\u0117s komunikacijos skirtumai gali b\u016bti susij\u0119 su nevienodomis galimyb\u0117mis \u012fsidarbinti? Norint atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, reik\u0117t\u0173 i\u0161samesni\u0173 duomen\u0173 apie \u017emoni\u0173 skaitmeninius \u012fg\u016bd\u017eius, darbo paie\u0161kos patirt\u012f ir darbdavi\u0173 sprendimus. Tai pad\u0117t\u0173 nustatyti, koki\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 kyla \u017emon\u0117ms, kurie nesinaudoja \u012fprastomis skaitmenin\u0117s komunikacijos priemon\u0117mis, ir kaip tai veikia skirting\u0173 \u017emoni\u0173 grupi\u0173 galimybes darbo rinkoje.<\/p>\n

Tyrimo rezultatai paskelbti tarptautiniame recenzuojamame \u017eurnale Social Sciences straipsnyje \u201eIntersectional Discrimination in Employment in the Digital Age: Sex, Age, Email Non-Use and Unemployment in the EU\u201c<\/a>. Straipsnio autor\u0117s \u2013 Raimonda Bublien\u0117, Ingrida Ma\u010dernyt\u0117 Panomariovien\u0117 ir Aurelija Burinskien\u0117.<\/i><\/p>\n


Atlikta \u012fgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 projekt\u0105 MEDALIC<\/a> (\u201eDaugialyp\u0117s diskriminacijos ir darbo pajam\u0173 analiz\u0117: Europos valstybi\u0173 teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas\u201c, sutarties Nr. S-PD-24-155). https:\/\/www.mdpi.com\/2076-0760\/15\/9\/638<\/i><\/p>\n

Pareng\u0117 dr. Raimonda Bublien\u0117,
Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 sta\u017euotoja
Kontaktai pasiteirauti: raimonda.bubliene@lcss.lt +370 5 210 1672<\/i><\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ar skaitmenin\u0117 atskirtis gali b\u016bti susijusi su nelygybe darbo rinkoje? I\u0161analizavus 2016\u20132025 m. duomenis i\u0161 27 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173, nustatyta, kad tarp 25\u201354 met\u0173 \u017emoni\u0173 didesnis el. pa\u0161to nenaudojimo rodiklis buvo susij\u0119s ir su didesniu nedarbu, ir su ma\u017eesniu u\u017eimtumu. Vis d\u0117lto, pritaikius kitus statistinius modelius, \u0161is ry\u0161ys tapo gerokai ma\u017eiau ai\u0161kus. Lietuvos mokslinink\u0117s \u0161i\u0105 s\u0105saj\u0105 nagrin\u0117jo daugialyp\u0117s diskriminacijos kontekste. Tyrimo vadov\u0117, Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 dr. Raimonda Bublien\u0117, atkreipia d\u0117mes\u012f, kad skaitmenizuojantis darbo paie\u0161kai ir bendravimui su darbdaviais svarbu klausti ne tik apie prieig\u0105 prie technologij\u0173, bet ir apie tai, ar j\u0173 nenaudojimas nesudaro papildom\u0173 kli\u016b\u010di\u0173. \u201eEl. pa\u0161to nenaudojimas savaime nepasako, ar \u017emogus stokoja skaitmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, ir nepaai\u0161kina, kod\u0117l jis neturi darbo. Ta\u010diau 25\u201354 met\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117je nustatyta s\u0105saja tarp el. pa\u0161to nenaudojimo ir nedarbo kelia klausim\u0105, ar darbo rinkai skaitmenizuojantis visi \u017emon\u0117s i\u0161saugo vienodas galimybes joje dalyvauti. Jei skaitmenin\u0117s priemon\u0117s tampa \u012fprastu darbo paie\u0161kos ir bendravimo su darbdaviais kanalu, turime atid\u017eiau vertinti ir kli\u016btis, kurios d\u0117l to gali atsirasti\u201c, \u2013 sako tyrimo vadov\u0117, Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 dr. Raimonda Bublien\u0117. Skirtingas am\u017eius \u2013 skirtingi rezultatai Tyrimo duomenimis, el. pa\u0161to nenaudojimo rodikliui padid\u0117jus 10 procentini\u0173 punkt\u0173, 25\u201354 met\u0173 vyr\u0173 nedarbo lygis buvo vidutini\u0161kai 1,09 procentinio punkto, o moter\u0173 \u2013 1,39 procentinio punkto didesnis. Tai statistin\u0117 s\u0105saja, bet ji savaime nerei\u0161kia, kad el. pa\u0161to nenaudojimas lemia nedarb\u0105. Pana\u0161ios krypties s\u0105saja nustatyta ir vertinant u\u017eimtum\u0105: tose pa\u010diose am\u017eiaus grup\u0117se el. pa\u0161to nenaudojimo rodikliui padid\u0117jus 10 procentini\u0173 punkt\u0173, vyr\u0173 u\u017eimtumo lygis buvo vidutini\u0161kai 1,38 procentinio punkto, o moter\u0173 \u2013 1,09 procentinio punkto ma\u017eesnis. 55\u201374 met\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 grup\u0117se apskai\u010diuoti ry\u0161iai rod\u0117 pana\u0161i\u0105 krypt\u012f, ta\u010diau j\u0173 nepakako patikimoms i\u0161vadoms apie nedarb\u0105 ar u\u017eimtum\u0105. \u012e statistin\u012f model\u012f \u012ftraukus atskir\u0173 valstybi\u0173 ilgalaikes tendencijas, 25\u201354 met\u0173 vyr\u0173 grup\u0117je s\u0105saja tarp el. pa\u0161to nenaudojimo ir nedarbo prakti\u0161kai i\u0161nyko. Moter\u0173 grup\u0117je pirminiame modelyje didesnis el. pa\u0161to nenaudojimas buvo susij\u0119s su didesniu nedarbu, ta\u010diau pakeitus model\u012f s\u0105saja tapo neigiama \u2013 rod\u0117 prie\u0161ing\u0105 krypt\u012f. \u0160ie poky\u010diai rodo, kad rezultatai priklauso nuo pasirinkto statistinio modelio ir neleid\u017eia daryti i\u0161vados, jog el. pa\u0161to nenaudojimas lemia didesn\u012f nedarb\u0105. K\u0105 i\u0161 ties\u0173 rodo \u0161ie skai\u010diai? Tyrime vertinta, kokia gyventoj\u0173 dalis nesinaudoja internetu el. lai\u0161kams si\u0173sti ar gauti. Ta\u010diau el. pa\u0161to nenaudojimas savaime neparodo, ar \u017emogui tr\u016bksta skaitmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, ar jis renkasi kitus bendravimo b\u016bdus, ar susiduria su prieigos prie interneto kli\u016btimis. Svarbu ir tai, kad analizuoti apibendrinti 27 ES valstybi\u0173 duomenys, o ne atskir\u0173 \u017emoni\u0173 patirtys. Tyrimas atskleid\u017eia statistines s\u0105sajas, ta\u010diau ne\u012frodo prie\u017eastinio ry\u0161io. Pavyzd\u017eiui, v\u0117lesni\u0173 met\u0173 el. pa\u0161to nenaudojimo rodikliai statisti\u0161kai siejosi ir su ankstesni\u0173 met\u0173 nedarbu. Tai neleid\u017eia patikimai nustatyti, kuria kryptimi veikia \u0161ie veiksniai, ir atmesti kit\u0173 galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173. Taigi, rezultatai leid\u017eia kelti klausim\u0105, ar skaitmenin\u0117 atskirtis gali b\u016bti susijusi su nelygybe darbo rinkoje, ta\u010diau vien \u0161io tyrimo nepakanka atsakyti, kaip ir kod\u0117l \u0161i s\u0105saja atsiranda. Daugialyp\u0117 diskriminacija skaitmeniniame am\u017eiuje Daugialyp\u0117 diskriminacija apima situacijas, kai \u017emogaus pad\u0117t\u012f veikia keli persipinantys diskriminacijos pagrindai, pavyzd\u017eiui, lytis ir am\u017eius arba lytis ir negalia. Vertinant kiekvien\u0105 veiksn\u012f atskirai, dalis nelygyb\u0117s gali likti nepasteb\u0117ta. \u0160is klausimas svarbus ir Europos S\u0105jungos teis\u0117je. Darbo u\u017emokes\u010dio skaidrumo direktyvoje pripa\u017e\u012fstama, kad diskriminacija d\u0117l lyties gali persipinti su diskriminacija d\u0117l kit\u0173 po\u017eymi\u0173, pavyzd\u017eiui, am\u017eiaus, negalios, religijos ar etnin\u0117s kilm\u0117s. \u0160i tema aktuali ir Lietuvos teisiniam reguliavimui. Nuo 2027 m. \u012fsigalioja Lietuvos Respublikos lygi\u0173 galimybi\u0173 \u012fstatymo nauja redakcija, kuria \u012f nacionalin\u0119 teis\u0119 perkeliamos Darbo u\u017emokes\u010dio skaidrumo ir Lygyb\u0117s \u012fstaigoms taikom\u0173 standart\u0173 d\u0117l vienodo po\u017ei\u016brio \u012f moteris ir vyrus ir vienod\u0173 j\u0173 galimybi\u0173 u\u017eimtumo ir profesin\u0117s veiklos srityje direktyv\u0173 nuostatos. Pa\u017eym\u0117tina, kad pirm\u0105 kart\u0105 naujos redakcijos \u012fstatyme \u012ftvirtinamos ir apibr\u0117\u017eiamos s\u0105vokos \u201edaugialyp\u0117 diskriminacija\u201c, \u201es\u0105veikin\u0117 diskriminacija\u201c ir \u201esiejamoji diskriminacija\u201c. Atliktas tyrimas kelia svarb\u0173 klausim\u0105 Lietuvai ir kitoms ES \u0161alims: ar skaitmenin\u0117s komunikacijos skirtumai gali b\u016bti susij\u0119 su nevienodomis galimyb\u0117mis \u012fsidarbinti? Norint atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, reik\u0117t\u0173 i\u0161samesni\u0173 duomen\u0173 apie \u017emoni\u0173 skaitmeninius \u012fg\u016bd\u017eius, darbo paie\u0161kos patirt\u012f ir darbdavi\u0173 sprendimus. Tai pad\u0117t\u0173 nustatyti, koki\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 kyla \u017emon\u0117ms, kurie nesinaudoja \u012fprastomis skaitmenin\u0117s komunikacijos priemon\u0117mis, ir kaip tai veikia skirting\u0173 \u017emoni\u0173 grupi\u0173 galimybes darbo rinkoje. Tyrimo rezultatai paskelbti tarptautiniame recenzuojamame \u017eurnale Social Sciences straipsnyje \u201eIntersectional Discrimination in Employment in the Digital Age: Sex, Age, Email Non-Use and Unemployment in the EU\u201c. Straipsnio autor\u0117s \u2013 Raimonda Bublien\u0117, Ingrida Ma\u010dernyt\u0117 Panomariovien\u0117 ir Aurelija Burinskien\u0117. Atlikta \u012fgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 projekt\u0105 MEDALIC (\u201eDaugialyp\u0117s diskriminacijos ir darbo pajam\u0173 analiz\u0117: Europos valstybi\u0173 teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas\u201c, sutarties Nr. S-PD-24-155). https:\/\/www.mdpi.com\/2076-0760\/15\/9\/638 Pareng\u0117 dr. Raimonda Bublien\u0117, Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro Teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 sta\u017euotojaKontaktai pasiteirauti: raimonda.bubliene@lcss.lt +370 5 210 1672<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":22290,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,268],"tags":[],"class_list":["post-22287","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-268"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22287","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22287"}],"version-history":[{"count":11,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22287\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22299,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22287\/revisions\/22299"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22290"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22287"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22287"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22287"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}