{"id":2373,"date":"2017-07-26T15:46:06","date_gmt":"2017-07-26T12:46:06","guid":{"rendered":"http:\/\/teise.org\/?p=2373"},"modified":"2023-02-10T17:26:35","modified_gmt":"2023-02-10T17:26:35","slug":"delinkventinis-jaunimo-elgesys-ir-lyciu-skirtumai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/teise.org\/en\/delinkventinis-jaunimo-elgesys-ir-lyciu-skirtumai\/","title":{"rendered":"Delinkventinis jaunimo elgesys ir ly\u010di\u0173 skirtumai"},"content":{"rendered":"<p>[:lt]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vaikin\u0173 ir mergin\u0173 delinkventiniam elgesiui turi poveik\u012f skirtingi veiksniai. Vaikin\u0173 atveju reik\u0161mingesn\u0117 savikontrol\u0117, o mergin\u0173 \u2013 ry\u0161iai su t\u0117vais ir t\u0117v\u0173 prie\u017ei\u016bra.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tokias i\u0161vadas pateik\u0117 Lietuvos teis\u0117s instituto (LTI) mokslinink\u0117s Dr. Svetlana Justickaja ir\u00a0 Renata Giedryt\u0117 \u2013 Ma\u010diulien\u0117 mokslo straipsnyje \u201eDelinkvencinis elgesys ir ly\u010di\u0173 skirtumai: situacinio veiksmo teorijos tikrinimas (pagal Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostat\u0173 ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenis)\u201c, kuris publikuotas leidinyje \u201eKriminologijos studijos\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslinink\u0117s, pasitelkdamos Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostat\u0173 ir viktimizacijos tyrimo (The Third International Self-Report Delinquency Study (ISRD-3) Lietuvoje duomenis, tyr\u0117 situacinio veiksmo teorijos prielaidos lyties aspektu. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti, ar situacinio veiksmo teorijos prielaidos pasitvirtina ai\u0161kinant nepilname\u010di\u0173 delinkvencin\u012f elges\u012f Lietuvoje ir ar \u0161ios teorijos prielaidos gali vienodai paai\u0161kinti tiek vaikin\u0173, tiek mergin\u0173 delinkvencin\u012f elges\u012f. Gauti tyrimo rezultatai leid\u017eia kalb\u0117ti apie tai, kad ne visos situacinio veiksmo teorijos prielaidos buvo patvirtintos, o mergin\u0173 ir vaikin\u0173 delinkvencin\u012f elges\u012f prognozuoja kiek skirtingi veiksniai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savikontrol\u0117s, ry\u0161i\u0173 su t\u0117vais ir t\u0117v\u0173 prie\u017ei\u016bros veiksniai daro savoti\u0161k\u0105 vienas kit\u0105 \u201epapildant\u012f\u201c poveik\u012f delinkvenciniam elgesiui. Vaikin\u0173 atveju savikontrol\u0117s veiksnys turi statisti\u0161kai reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f, ry\u0161iai su t\u0117vais ir t\u0117v\u0173 prie\u017ei\u016bra neturi. Mergin\u0173 atveju prie\u0161ingai. Taigi, veikiant \u0161iems trims veiksniams vienu ir kitu atveju ry\u0161ys su delinkvenciniu elgesiu yra, bet jis atsiranda skirtingai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Situacinio veiksmo teorijos prielaid\u0173 tikrinimas ly\u010di\u0173 aspektu, remiantis Lietuvoje atlikto Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostat\u0173 ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenimis, leido i\u0161skirti kelis d\u0117sningumus. Tyrimas parod\u0117, kad bendravimo su delinkventiniais draugais ir moral\u0117s norm\u0173 veiksniai gana vienodai pasirei\u0161kia ir mergin\u0173, ir vaikin\u0173 atveju. B\u016btent \u0161ie veiksniai labiausiai prisideda formuojant porini\u0173 koreliacij\u0173 lygyje matom\u0105 tiek mergin\u0173, tiek vaikin\u0173 atitikt\u012f situacinio veiksmo teorijai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat tyrimo metu nustatyti nepasitvirtin\u0119 ry\u0161iai. \u201eNepri\u017ei\u016brima veikla su bendraam\u017eiais\u201c ir \u201ery\u0161iai su mokykla\u201c \u2013 \u0161i\u0173 veiksni\u0173 at\u017evilgiu mokslinink\u0117s nemato jokio statisti\u0161kai reik\u0161mingo ry\u0161io. \u010cia situacinio veiksmo teorija \u201eneveikia\u201c nei vaikin\u0173, nei mergin\u0173 atveju.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160is straipsnis parengtas \u012fgyvendinant Lietuvos teis\u0117s instituto ilgalaiki\u0173 institucini\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir eksperimentin\u0117s (socialin\u0117s, kult\u016brin\u0117s) pl\u0117tros program\u0105 \u201cSubalansuotos baud\u017eiamosios politikos ir efektyvios nusikaltim\u0173 prevencijos link: visuomen\u0117s saugumo stiprinimo galimybi\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos kontekste tyrimai\u201d. <span style=\"text-decoration: underline;\"><a href=\"http:\/\/teise.org\/wp-content\/uploads\/2016\/09\/SMM-ilgalaikes-programos-2015.pdf\">Daugiau apie program\u0105<\/a><\/span>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis\u0105 straipsn\u012f galima rasti \u010dia: <span style=\"text-decoration: underline;\"><a href=\"http:\/\/www.zurnalai.vu.lt\/kriminologijos-studijos\/article\/view\/10730\">http:\/\/www.zurnalai.vu.lt\/kriminologijos-studijos\/article\/view\/10730<\/a><\/span><\/p>\n<p>[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[:lt] Vaikin\u0173 ir mergin\u0173 delinkventiniam elgesiui turi poveik\u012f skirtingi veiksniai. Vaikin\u0173 atveju reik\u0161mingesn\u0117 savikontrol\u0117, o mergin\u0173 \u2013 ry\u0161iai su t\u0117vais ir t\u0117v\u0173 prie\u017ei\u016bra. Tokias i\u0161vadas pateik\u0117 Lietuvos teis\u0117s instituto (LTI) mokslinink\u0117s Dr. Svetlana Justickaja ir\u00a0 Renata Giedryt\u0117 \u2013 Ma\u010diulien\u0117 mokslo straipsnyje \u201eDelinkvencinis elgesys ir ly\u010di\u0173 skirtumai: situacinio veiksmo teorijos tikrinimas (pagal Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostat\u0173 ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenis)\u201c, kuris publikuotas leidinyje \u201eKriminologijos studijos\u201c. Mokslinink\u0117s, pasitelkdamos Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostat\u0173 ir viktimizacijos tyrimo (The Third International Self-Report Delinquency Study (ISRD-3) Lietuvoje duomenis, tyr\u0117 situacinio veiksmo teorijos prielaidos lyties aspektu. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti, ar situacinio veiksmo teorijos prielaidos pasitvirtina ai\u0161kinant nepilname\u010di\u0173 delinkvencin\u012f elges\u012f Lietuvoje ir ar \u0161ios teorijos prielaidos gali vienodai paai\u0161kinti tiek vaikin\u0173, tiek mergin\u0173 delinkvencin\u012f elges\u012f. Gauti tyrimo rezultatai leid\u017eia kalb\u0117ti apie tai, kad ne visos situacinio veiksmo teorijos prielaidos buvo patvirtintos, o mergin\u0173 ir vaikin\u0173 delinkvencin\u012f elges\u012f prognozuoja kiek skirtingi veiksniai. Savikontrol\u0117s, ry\u0161i\u0173 su t\u0117vais ir t\u0117v\u0173 prie\u017ei\u016bros veiksniai daro savoti\u0161k\u0105 vienas kit\u0105 \u201epapildant\u012f\u201c poveik\u012f delinkvenciniam elgesiui. Vaikin\u0173 atveju savikontrol\u0117s veiksnys turi statisti\u0161kai reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f, ry\u0161iai su t\u0117vais ir t\u0117v\u0173 prie\u017ei\u016bra neturi. Mergin\u0173 atveju prie\u0161ingai. Taigi, veikiant \u0161iems trims veiksniams vienu ir kitu atveju ry\u0161ys su delinkvenciniu elgesiu yra, bet jis atsiranda skirtingai. Situacinio veiksmo teorijos prielaid\u0173 tikrinimas ly\u010di\u0173 aspektu, remiantis Lietuvoje atlikto Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostat\u0173 ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenimis, leido i\u0161skirti kelis d\u0117sningumus. Tyrimas parod\u0117, kad bendravimo su delinkventiniais draugais ir moral\u0117s norm\u0173 veiksniai gana vienodai pasirei\u0161kia ir mergin\u0173, ir vaikin\u0173 atveju. B\u016btent \u0161ie veiksniai labiausiai prisideda formuojant porini\u0173 koreliacij\u0173 lygyje matom\u0105 tiek mergin\u0173, tiek vaikin\u0173 atitikt\u012f situacinio veiksmo teorijai. Taip pat tyrimo metu nustatyti nepasitvirtin\u0119 ry\u0161iai. \u201eNepri\u017ei\u016brima veikla su bendraam\u017eiais\u201c ir \u201ery\u0161iai su mokykla\u201c \u2013 \u0161i\u0173 veiksni\u0173 at\u017evilgiu mokslinink\u0117s nemato jokio statisti\u0161kai reik\u0161mingo ry\u0161io. \u010cia situacinio veiksmo teorija \u201eneveikia\u201c nei vaikin\u0173, nei mergin\u0173 atveju. \u0160is straipsnis parengtas \u012fgyvendinant Lietuvos teis\u0117s instituto ilgalaiki\u0173 institucini\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir eksperimentin\u0117s (socialin\u0117s, kult\u016brin\u0117s) pl\u0117tros program\u0105 \u201cSubalansuotos baud\u017eiamosios politikos ir efektyvios nusikaltim\u0173 prevencijos link: visuomen\u0117s saugumo stiprinimo galimybi\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos kontekste tyrimai\u201d. Daugiau apie program\u0105. Vis\u0105 straipsn\u012f galima rasti \u010dia: http:\/\/www.zurnalai.vu.lt\/kriminologijos-studijos\/article\/view\/10730 [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2375,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,260],"tags":[],"class_list":["post-2373","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-2017-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2373","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2373"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2373\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6866,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2373\/revisions\/6866"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2375"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}