{"id":2379,"date":"2017-08-03T09:15:17","date_gmt":"2017-08-03T06:15:17","guid":{"rendered":"http:\/\/teise.org\/?p=2379"},"modified":"2023-02-10T17:26:35","modified_gmt":"2023-02-10T17:26:35","slug":"pasirode-naujas-teises-problemu-numeris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/teise.org\/en\/pasirode-naujas-teises-problemu-numeris\/","title":{"rendered":"Pasirod\u0117 naujas \u201eTeis\u0117s problem\u0173\u201c numeris"},"content":{"rendered":"<p>[:lt]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span lang=\"lt-LT\">Vasarai \u012fpus\u0117jus dienos \u0161vies\u0105 i\u0161vydo naujas Lietuvos teis\u0117s instituto (LTI) leidinio \u201eTeis\u0117s problemos\u201c numeris. <\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span lang=\"lt-LT\">Viena i\u0161 keturi\u0173 naujai paskelbt\u0173 publikacij\u0173 \u2013 LTI mokslinink\u0117s dr. Au\u0161ros Rauli\u010dkyt\u0117s ir VU TSPMI docent\u0117s dr. Ingos Vinogradnait\u0117s straipsnis \u201eTeisinio sektoriaus reformos i\u0161\u0161\u016bkiai Moldovoje\u201c. Straipsnyje analizuojami teisinio sektoriaus reformos Moldovoje i\u0161\u0161\u016bkiai ir nes\u0117kmi\u0173 prie\u017eastys. Darbo prad\u017eioje aptariama, kod\u0117l pagr\u012fsta tvirtinti, kad teisinio sektoriaus reforma Moldovoje n\u0117ra s\u0117kminga ir kokios to prie\u017eastys.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span lang=\"lt-LT\">Moldovos atvejo analiz\u0117 mokslinink\u0117ms leido i\u0161ry\u0161kinti nerezultatyvi\u0173 reform\u0173 mechanizm\u0105, kuris padeda geriau suprasti europeizacijos literat\u016broje minim\u0105 ai\u0161kinim\u0105, kad poky\u010diai nevyksta, jei poky\u010di\u0173 ka\u0161tai sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jams yra didesni nei laukiama nauda. Pripa\u017e\u012fstant, kad veik\u0117jai yra instrumenti\u0161kai racional\u016bs, ai\u0161kintasi, kokios aplinkyb\u0117s lemia tai, kad reformatoriams galiausiai tampa racionalu nepabaigti reform\u0173.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span lang=\"lt-LT\">Kaip rodo straipsnyje pateikiami argumentai, Moldovoje labiausiai strigo <\/span><span lang=\"lt-LT\"><i>de facto<\/i><\/span><span lang=\"lt-LT\"> teisin\u0117s valstyb\u0117s tiek, kiek tai susij\u0119 su teisinio sektoriaus veik\u0117j\u0173 ir politini\u0173 institucij\u0173 elgesio poky\u010diais, b\u016btinais ne\u0161ali\u0161kam ir beasmeniam teis\u0117s taikymui, \u012ftvirtinimas, kitaip sakant, pakeistos formalios taisykl\u0117s nerei\u0161kia elgesio poky\u010di\u0173. Svarbu tai, kad elgesio nekei\u010dia net ir reform\u0105 remiantys veik\u0117jai. Tok\u012f \u201epokyt\u012f\u201c galima vadinti absorbavimu. Elgesio pokytis reikalauja \u012ftvirtinti tokias institucijas, kurios u\u017etikrint\u0173, kad veik\u0117jams elgtis naujuoju b\u016bdu yra racionaliau (labiau apsimoka) nei elgtis senuoju b\u016bdu. Teisinio sektoriaus reformos kontekste tokios institucijos yra \u012fvairios atskaitomyb\u0117s institucijos. Reforma nebus s\u0117kminga, jei reformatoriams pritr\u016bks valios veiksming\u0173 atskaitomyb\u0117s institucij\u0173 steigimui.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span lang=\"lt-LT\">Kaip rodo straipsnyje pateikiami argumentai, tiek vidaus, tiek i\u0161or\u0117s veiksniai paai\u0161kina, kod\u0117l tokios veiksmingos atskaitomyb\u0117s institucijos nebuvo \u012fsteigtos. Politinis nestabilumas silpnina administracinius geb\u0117jimus, kurie gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti nuosekl\u0173 suplanuotos reformos \u012fgyvendinim\u0105, o prisidedant ir visuomen\u0117s nepasitenkinimui politikai i\u0161naudoja reform\u0105 kaip elektorato pritraukimo \u012frank\u012f, \u017ead\u0117dami greitus rezultatus ir savo pa\u017eadus sutvirtindami \u012fvairiomis naujomis iniciatyvomis d\u0117l reformos kryp\u010di\u0173 ir priemoni\u0173. Donor\u0173 orientacija \u012f kiekybinius rezultatus, reformos \u201eskubinimas\u201c ir atlaidus po\u017ei\u016brius \u012f \u012fvairius smulkius prodemokrati\u0161ko elito \u201enusi\u017eengimus\u201c taip pat nemotyvuoja siekti nuoseklaus reformos \u012fgyvendinimo. <\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span lang=\"lt-LT\">Tik\u0117tina, kad \u0161iame straipsnyje identifikuotas mechanizmas gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti ir kitose Ryt\u0173 partneryst\u0117s \u0161alyse vykdom\u0173 reform\u0173 nes\u0117kmes, ta\u010diau mokslinink\u0117s teigia, kad tokiai hipotezei patikrinti reik\u0117t\u0173 atlikti naujus tyrimus. <\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span lang=\"lt-LT\">Vis\u0105 publikacijos tekst\u0105 galima rasti \u010dia: <span style=\"text-decoration: underline;\"><a href=\"http:\/\/teise.org\/wp-content\/uploads\/2017\/07\/Raulickyte-Vinogradnaite-2017-1.pdf\">http:\/\/teise.org\/wp-content\/uploads\/2017\/07\/Raulickyte-Vinogradnaite-2017-1.pdf<\/a><\/span><\/span><\/p>\n<p>[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[:lt] Vasarai \u012fpus\u0117jus dienos \u0161vies\u0105 i\u0161vydo naujas Lietuvos teis\u0117s instituto (LTI) leidinio \u201eTeis\u0117s problemos\u201c numeris. Viena i\u0161 keturi\u0173 naujai paskelbt\u0173 publikacij\u0173 \u2013 LTI mokslinink\u0117s dr. Au\u0161ros Rauli\u010dkyt\u0117s ir VU TSPMI docent\u0117s dr. Ingos Vinogradnait\u0117s straipsnis \u201eTeisinio sektoriaus reformos i\u0161\u0161\u016bkiai Moldovoje\u201c. Straipsnyje analizuojami teisinio sektoriaus reformos Moldovoje i\u0161\u0161\u016bkiai ir nes\u0117kmi\u0173 prie\u017eastys. Darbo prad\u017eioje aptariama, kod\u0117l pagr\u012fsta tvirtinti, kad teisinio sektoriaus reforma Moldovoje n\u0117ra s\u0117kminga ir kokios to prie\u017eastys. Moldovos atvejo analiz\u0117 mokslinink\u0117ms leido i\u0161ry\u0161kinti nerezultatyvi\u0173 reform\u0173 mechanizm\u0105, kuris padeda geriau suprasti europeizacijos literat\u016broje minim\u0105 ai\u0161kinim\u0105, kad poky\u010diai nevyksta, jei poky\u010di\u0173 ka\u0161tai sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jams yra didesni nei laukiama nauda. Pripa\u017e\u012fstant, kad veik\u0117jai yra instrumenti\u0161kai racional\u016bs, ai\u0161kintasi, kokios aplinkyb\u0117s lemia tai, kad reformatoriams galiausiai tampa racionalu nepabaigti reform\u0173. Kaip rodo straipsnyje pateikiami argumentai, Moldovoje labiausiai strigo de facto teisin\u0117s valstyb\u0117s tiek, kiek tai susij\u0119 su teisinio sektoriaus veik\u0117j\u0173 ir politini\u0173 institucij\u0173 elgesio poky\u010diais, b\u016btinais ne\u0161ali\u0161kam ir beasmeniam teis\u0117s taikymui, \u012ftvirtinimas, kitaip sakant, pakeistos formalios taisykl\u0117s nerei\u0161kia elgesio poky\u010di\u0173. Svarbu tai, kad elgesio nekei\u010dia net ir reform\u0105 remiantys veik\u0117jai. Tok\u012f \u201epokyt\u012f\u201c galima vadinti absorbavimu. Elgesio pokytis reikalauja \u012ftvirtinti tokias institucijas, kurios u\u017etikrint\u0173, kad veik\u0117jams elgtis naujuoju b\u016bdu yra racionaliau (labiau apsimoka) nei elgtis senuoju b\u016bdu. Teisinio sektoriaus reformos kontekste tokios institucijos yra \u012fvairios atskaitomyb\u0117s institucijos. Reforma nebus s\u0117kminga, jei reformatoriams pritr\u016bks valios veiksming\u0173 atskaitomyb\u0117s institucij\u0173 steigimui. Kaip rodo straipsnyje pateikiami argumentai, tiek vidaus, tiek i\u0161or\u0117s veiksniai paai\u0161kina, kod\u0117l tokios veiksmingos atskaitomyb\u0117s institucijos nebuvo \u012fsteigtos. Politinis nestabilumas silpnina administracinius geb\u0117jimus, kurie gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti nuosekl\u0173 suplanuotos reformos \u012fgyvendinim\u0105, o prisidedant ir visuomen\u0117s nepasitenkinimui politikai i\u0161naudoja reform\u0105 kaip elektorato pritraukimo \u012frank\u012f, \u017ead\u0117dami greitus rezultatus ir savo pa\u017eadus sutvirtindami \u012fvairiomis naujomis iniciatyvomis d\u0117l reformos kryp\u010di\u0173 ir priemoni\u0173. Donor\u0173 orientacija \u012f kiekybinius rezultatus, reformos \u201eskubinimas\u201c ir atlaidus po\u017ei\u016brius \u012f \u012fvairius smulkius prodemokrati\u0161ko elito \u201enusi\u017eengimus\u201c taip pat nemotyvuoja siekti nuoseklaus reformos \u012fgyvendinimo. Tik\u0117tina, kad \u0161iame straipsnyje identifikuotas mechanizmas gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti ir kitose Ryt\u0173 partneryst\u0117s \u0161alyse vykdom\u0173 reform\u0173 nes\u0117kmes, ta\u010diau mokslinink\u0117s teigia, kad tokiai hipotezei patikrinti reik\u0117t\u0173 atlikti naujus tyrimus. Vis\u0105 publikacijos tekst\u0105 galima rasti \u010dia: http:\/\/teise.org\/wp-content\/uploads\/2017\/07\/Raulickyte-Vinogradnaite-2017-1.pdf [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2380,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,260],"tags":[],"class_list":["post-2379","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-2017-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2379","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2379"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2379\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6864,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2379\/revisions\/6864"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2380"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2379"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2379"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2379"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}