{"id":2597,"date":"2017-12-08T11:08:00","date_gmt":"2017-12-08T08:08:00","guid":{"rendered":"http:\/\/teise.org\/?p=2597"},"modified":"2023-02-10T17:26:35","modified_gmt":"2023-02-10T17:26:35","slug":"narkotiku-kontrole-nuo-ikalinimo-iki-legalizavimo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/teise.org\/en\/narkotiku-kontrole-nuo-ikalinimo-iki-legalizavimo\/","title":{"rendered":"Narkotik\u0173 kontrol\u0117 \u2013 nuo \u012fkalinimo iki legalizavimo"},"content":{"rendered":"<p>[:lt]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvos teis\u0117s instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas apskritojo stalo diskusijoje \u201eAlternatyvos bausm\u0117ms \u2013 subalansuotos politikos atsakas\u201c aptar\u0117 skirtingus psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 kontrol\u0117s modelius u\u017esienio valstyb\u0117se, tokius kaip dekriminalizavimas Portugalijoje bei \u010cekijoje, \u012f sveikat\u0105 orientuota politika \u0160veicarijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Seimo Priklausomybi\u0173 prevencijos komisijos ir Narkotik\u0173, tabako ir alkoholio kontrol\u0117s departamento surengtoje diskusijoje kalb\u0117ta apie alternatyv\u0173 baud\u017eiamojo poveikio priemon\u0117ms, kurios skirtos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo, taikym\u0105, kylan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius bei gerosios praktikos patirt\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo prane\u0161ime \u201eU\u017esienio \u0161ali\u0173 teisinio reguliavimo patirtis sprend\u017eiant psichik\u0105 veikian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 kontrol\u0117s klausimus\u201c M.\u00a0Lankauskas kalb\u0117jo apie tai, kas kiekvienoje \u0161alyje nulemia narkotik\u0173 kontrol\u0117s politik\u0105. Anot jo, narkotik\u0173 kontrol\u0117s politika (tiek nacionalin\u0117, tiek ir globali) yra daugelio istorini\u0173, politini\u0173, kult\u016brini\u0173, socialini\u0173 ir kitoki\u0173 veiksni\u0173 veikiamas procesas, kurio lauke veikia specifini\u0173 interes\u0173 turin\u010dios interes\u0173 grup\u0117s (medikai, teis\u0117sauga ir kt.). Pasak mokslininko, narkotik\u0173 vartojimo mastui daugiau \u012ftakos turi ne teisin\u0117 kontrol\u0117, o kult\u016bra, socialin\u0117 politika ir socialinis kontekstas. Tiesa, narkotik\u0173 kontrol\u0117s priemon\u0117s turi daug reik\u0161m\u0117s problemini\u0173 vartotoj\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkas savo prane\u0161ime ap\u017evelg\u0117 narkotik\u0173 kontrol\u0117s teisinio reguliavimo modelius. Jie gali b\u016bti keli\u0173 tip\u0173. Tai \u201enulin\u0117 tolerancija\u201c \u2013 orientacija \u012f platintoj\u0173 ir vartotoj\u0173 baudim\u0105. Toks modelis taikomas Skandinavijos valstyb\u0117se, Pietry\u010di\u0173 Azijoje. Antrasis tipas \u2013 atsakomyb\u0117s diferencijavimas atsi\u017evelgiant \u012f narkotin\u0117s med\u017eiagos r\u016b\u0161\u012f. Tokia praktika taikoma Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tre\u010diasis modelis \u2013 depenalizavimas. \u0160iuo atveju atsisakoma \u012fkalinimo, taikomos \u0161velnesn\u0117s sankcijos. Ketvirtasis modelis \u2013 narkotik\u0173 vartojimo savo reikm\u0117ms dekriminalizavimas \u2013 grind\u017eiamas \u201e\u017ealos ma\u017einimo\u201c doktrina. Toks modelis taikomas Vakar\u0173 Europos ir Lotyn\u0173 Amerikos valstyb\u0117se. Penktasis modelis yra <em>de jure<\/em> arba <em>de facto<\/em> legalizavimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">M. Lankauskas ap\u017evelg\u0117 \u0160veicarijos, \u010cekijos, Portugalijos, Nyderland\u0173 pavyzd\u017eius, taip pat kalb\u0117jo apie kaimynin\u0117je Estijoje taikom\u0105 praktik\u0105. \u010cia narkotik\u0173 \u012fsigijimas ir laikymas asmenin\u0117ms reikm\u0117ms dekriminalizuotas nuo 2002 met\u0173, u\u017e narkotik\u0173 laikym\u0105 taikoma administracin\u0117 atsakomyb\u0117. Kas yra \u201easmenin\u0117s reikm\u0117s\u201c, sprend\u017eia teismai. Nusistov\u0117jusi praktika, kad tai nevir\u0161ija de\u0161imties vidutini\u0173 vienkartini\u0173 dozi\u0173, bet kiekvienu atveju sprend\u017eiama individualiai. Estijoje u\u017e narkotik\u0173 laikym\u0105 yra galimyb\u0117 netaikyti baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s, jei asmuo priklausomas ir sutinka gydytis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ir prane\u0161imus skait\u0117 teism\u0173, probacijos tarnyb\u0173, Respublikinio priklausomyb\u0117s lig\u0173 centro, Narkotik\u0173, tabako ir alkoholio kontrol\u0117s departamento atstovai.<\/p>\n<p>[:en]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">During \u201cAlternatives to Penalties: A Balanced Policy Response\u201d, a round-table discussion that took place on 6 December 2017, Law Institute of Lithuania researcher Mindaugas Lankauskas discussed different models used in foreign countries for the control of psychoactive substances, such as decriminalization in Portugal and the Czech Republic and the health-oriented policy in Switzerland.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">The discussion, which was organised by the Seimas Commission for the Prevention of Drug and Alcohol Addiction and the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department, focused on the application of alternatives to punitive measures for people who are dependent on psychoactive substances, as well as the emerging challenges and best practices.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">In his presentation on \u201cExperience of Foreign Legal Regulation in Dealing with Issues Related to the Control of Psychoactive Substances\u201d, Mr Lankauskas spoke about what determines the drug control policy in each country. He asserted that the drug control policy (both national and global) is a process that is influenced by many historical, political, cultural, social and other factors, with special interest groups (such as law enforcement and medical specialists) operating in the field. According to the researcher, the extent of drug use is more affected not by legal control, but by culture, social policy and the social context. Nevertheless, drug control measures have considerable significance in terms of problematic users.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Representatives from the courts, probation services, the Lithuanian Centre for Addictive Disorders and the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department participated in the round table discussion and delivered presentations.<\/p>\n<p>[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[:lt] Lietuvos teis\u0117s instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas apskritojo stalo diskusijoje \u201eAlternatyvos bausm\u0117ms \u2013 subalansuotos politikos atsakas\u201c aptar\u0117 skirtingus psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 kontrol\u0117s modelius u\u017esienio valstyb\u0117se, tokius kaip dekriminalizavimas Portugalijoje bei \u010cekijoje, \u012f sveikat\u0105 orientuota politika \u0160veicarijoje. Seimo Priklausomybi\u0173 prevencijos komisijos ir Narkotik\u0173, tabako ir alkoholio kontrol\u0117s departamento surengtoje diskusijoje kalb\u0117ta apie alternatyv\u0173 baud\u017eiamojo poveikio priemon\u0117ms, kurios skirtos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo, taikym\u0105, kylan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius bei gerosios praktikos patirt\u012f. Savo prane\u0161ime \u201eU\u017esienio \u0161ali\u0173 teisinio reguliavimo patirtis sprend\u017eiant psichik\u0105 veikian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 kontrol\u0117s klausimus\u201c M.\u00a0Lankauskas kalb\u0117jo apie tai, kas kiekvienoje \u0161alyje nulemia narkotik\u0173 kontrol\u0117s politik\u0105. Anot jo, narkotik\u0173 kontrol\u0117s politika (tiek nacionalin\u0117, tiek ir globali) yra daugelio istorini\u0173, politini\u0173, kult\u016brini\u0173, socialini\u0173 ir kitoki\u0173 veiksni\u0173 veikiamas procesas, kurio lauke veikia specifini\u0173 interes\u0173 turin\u010dios interes\u0173 grup\u0117s (medikai, teis\u0117sauga ir kt.). Pasak mokslininko, narkotik\u0173 vartojimo mastui daugiau \u012ftakos turi ne teisin\u0117 kontrol\u0117, o kult\u016bra, socialin\u0117 politika ir socialinis kontekstas. Tiesa, narkotik\u0173 kontrol\u0117s priemon\u0117s turi daug reik\u0161m\u0117s problemini\u0173 vartotoj\u0173 at\u017evilgiu. Mokslininkas savo prane\u0161ime ap\u017evelg\u0117 narkotik\u0173 kontrol\u0117s teisinio reguliavimo modelius. Jie gali b\u016bti keli\u0173 tip\u0173. Tai \u201enulin\u0117 tolerancija\u201c \u2013 orientacija \u012f platintoj\u0173 ir vartotoj\u0173 baudim\u0105. Toks modelis taikomas Skandinavijos valstyb\u0117se, Pietry\u010di\u0173 Azijoje. Antrasis tipas \u2013 atsakomyb\u0117s diferencijavimas atsi\u017evelgiant \u012f narkotin\u0117s med\u017eiagos r\u016b\u0161\u012f. Tokia praktika taikoma Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je. Tre\u010diasis modelis \u2013 depenalizavimas. \u0160iuo atveju atsisakoma \u012fkalinimo, taikomos \u0161velnesn\u0117s sankcijos. Ketvirtasis modelis \u2013 narkotik\u0173 vartojimo savo reikm\u0117ms dekriminalizavimas \u2013 grind\u017eiamas \u201e\u017ealos ma\u017einimo\u201c doktrina. Toks modelis taikomas Vakar\u0173 Europos ir Lotyn\u0173 Amerikos valstyb\u0117se. Penktasis modelis yra de jure arba de facto legalizavimas. M. Lankauskas ap\u017evelg\u0117 \u0160veicarijos, \u010cekijos, Portugalijos, Nyderland\u0173 pavyzd\u017eius, taip pat kalb\u0117jo apie kaimynin\u0117je Estijoje taikom\u0105 praktik\u0105. \u010cia narkotik\u0173 \u012fsigijimas ir laikymas asmenin\u0117ms reikm\u0117ms dekriminalizuotas nuo 2002 met\u0173, u\u017e narkotik\u0173 laikym\u0105 taikoma administracin\u0117 atsakomyb\u0117. Kas yra \u201easmenin\u0117s reikm\u0117s\u201c, sprend\u017eia teismai. Nusistov\u0117jusi praktika, kad tai nevir\u0161ija de\u0161imties vidutini\u0173 vienkartini\u0173 dozi\u0173, bet kiekvienu atveju sprend\u017eiama individualiai. Estijoje u\u017e narkotik\u0173 laikym\u0105 yra galimyb\u0117 netaikyti baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s, jei asmuo priklausomas ir sutinka gydytis. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ir prane\u0161imus skait\u0117 teism\u0173, probacijos tarnyb\u0173, Respublikinio priklausomyb\u0117s lig\u0173 centro, Narkotik\u0173, tabako ir alkoholio kontrol\u0117s departamento atstovai. [:en] During \u201cAlternatives to Penalties: A Balanced Policy Response\u201d, a round-table discussion that took place on 6 December 2017, Law Institute of Lithuania researcher Mindaugas Lankauskas discussed different models used in foreign countries for the control of psychoactive substances, such as decriminalization in Portugal and the Czech Republic and the health-oriented policy in Switzerland. The discussion, which was organised by the Seimas Commission for the Prevention of Drug and Alcohol Addiction and the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department, focused on the application of alternatives to punitive measures for people who are dependent on psychoactive substances, as well as the emerging challenges and best practices. In his presentation on \u201cExperience of Foreign Legal Regulation in Dealing with Issues Related to the Control of Psychoactive Substances\u201d, Mr Lankauskas spoke about what determines the drug control policy in each country. He asserted that the drug control policy (both national and global) is a process that is influenced by many historical, political, cultural, social and other factors, with special interest groups (such as law enforcement and medical specialists) operating in the field. According to the researcher, the extent of drug use is more affected not by legal control, but by culture, social policy and the social context. Nevertheless, drug control measures have considerable significance in terms of problematic users. Representatives from the courts, probation services, the Lithuanian Centre for Addictive Disorders and the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department participated in the round table discussion and delivered presentations. [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2598,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,260],"tags":[],"class_list":["post-2597","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-2017-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2597","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2597"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2597\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6835,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2597\/revisions\/6835"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2598"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2597"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2597"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2597"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}