{"id":3385,"date":"2019-04-26T09:10:51","date_gmt":"2019-04-26T06:10:51","guid":{"rendered":"http:\/\/teise.org\/?p=3385"},"modified":"2023-02-10T17:17:43","modified_gmt":"2023-02-10T17:17:43","slug":"metafora-ir-ironija-kriminologijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/teise.org\/en\/metafora-ir-ironija-kriminologijoje\/","title":{"rendered":"Metafora ir ironija kriminologijoje"},"content":{"rendered":"<p>[:lt]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvos teis\u0117s instituto (LTI) mokslinink\u0117 dr. Dalia Gedzevi\u010dien\u0117 presti\u017einiame tarptautiniame leidinyje publikavo mokslo straipsn\u012f \u201eMetafora ir ironija Lietuvos vie\u0161ajame kriminologiniame diskurse\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iame straipsnyje mokslinink\u0117 inventorizavo ir apra\u0161\u0117 2001\u20132015 m. trijuose Lietuvos interneto dienra\u0161\u010diuose (<em>delfi.lt, lrytas.lt ir kaunodiena.lt<\/em>) pavartotus metaforinius ir ironi\u0161kus pasakymus, kuri\u0173 tikslo sritis \u2013 nusikalt\u0119s asmuo, jo \u012fvykdytas nusikaltimas ir nusikalstamumas. I\u0161 metaforini\u0173 pasakym\u0173 rekonstruotos tokios vyraujan\u010dios konceptualiosios paradigmos \u2013 Nusikalt\u0119s asmuo yra Ne \u017emogus (\u017ev\u0117ris, monstras ir pan.) ir Nusikalt\u0119s asmuo yra Specifin\u0117 su gyvyb\u0117s at\u0117mimu susijusi profesija (budelis, skerdikas ir pan.). Ironi\u0161kaisiais pasakymais (erelis, gaidelis ir pan.) nagrin\u0117tuose tekstuose da\u017eniausiai \u012fvardijami keli\u0173 eismo pa\u017eeid\u0117jai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Anot mokslinink\u0117s, tirti vie\u0161ojoje erdv\u0117je da\u017enai vartojamus pasakymus svarbu d\u0117l to, kad kalba ne tik atspindi pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105, bet ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f tam tikrus dalykus priklauso nuo to, kaip mes apie juos kalbame. Taigi, nagrin\u0117jamos metaforos ir ironijos n\u0117ra vien tik vaizdingi ar \u0161maik\u0161t\u016bs posakiai. Tuo pat metu jie atlieka ir socialines funkcijas \u2013 i\u0161rei\u0161kia neigiam\u0105 emocin\u012f vertinim\u0105, teksto autorius su numanoma skaitytoj\u0173 auditorija atsiriboja nuo vadinamojo kriminalinio pasaulio ir konstatuoja nusikaltus\u012f asmen\u012f priklausant kitai ir kitokiai kategorijai nei mes. Tiek metaforiniai scenarijai, realizuoti \u0161iuose tekstuose, tiek ironi\u0161kais pasakymais kuriama pa\u0161aipos atmosfera netiesiogiai (fig\u016bratyviniu lygmeniu) da\u017eniausiai si\u016blo vienintel\u012f sprendim\u0105 \u2013 toki\u0173 ne(visai)\u017emogi\u0161k\u0173, pavojing\u0173 ir bejausmi\u0173 b\u016btybi\u0173 izoliacij\u0105 nuo \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tiriamoji straipsnio med\u017eiaga atskleid\u0117, jog Lietuvoje kriminalin\u0117s naujienos da\u017enai per\u017eengia neutralaus informacinio prane\u0161imo ribas ir priart\u0117ja prie detektyvo \u017eanro. Siekiant auditorijos d\u0117mesio, pasitelkus vaizdingas retorines priemones apra\u0161oma situacija emocingai vertinama, bauginama ir netgi metafori\u0161kai sufleruojama, kokios bausm\u0117s nusipeln\u0117 \u017ev\u0117ris, pabaisa, i\u0161gama, monstras ar budelis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vis\u0105 publikacijos tekst\u0105 galima rasti \u010dia: <span style=\"text-decoration: underline;\"><a href=\"https:\/\/journals.sagepub.com\/doi\/full\/10.1177\/0888325418796567\">https:\/\/journals.sagepub.com\/doi\/full\/10.1177\/0888325418796567<\/a><\/span><\/p>\n<p>[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[:lt] Lietuvos teis\u0117s instituto (LTI) mokslinink\u0117 dr. Dalia Gedzevi\u010dien\u0117 presti\u017einiame tarptautiniame leidinyje publikavo mokslo straipsn\u012f \u201eMetafora ir ironija Lietuvos vie\u0161ajame kriminologiniame diskurse\u201c. \u0160iame straipsnyje mokslinink\u0117 inventorizavo ir apra\u0161\u0117 2001\u20132015 m. trijuose Lietuvos interneto dienra\u0161\u010diuose (delfi.lt, lrytas.lt ir kaunodiena.lt) pavartotus metaforinius ir ironi\u0161kus pasakymus, kuri\u0173 tikslo sritis \u2013 nusikalt\u0119s asmuo, jo \u012fvykdytas nusikaltimas ir nusikalstamumas. I\u0161 metaforini\u0173 pasakym\u0173 rekonstruotos tokios vyraujan\u010dios konceptualiosios paradigmos \u2013 Nusikalt\u0119s asmuo yra Ne \u017emogus (\u017ev\u0117ris, monstras ir pan.) ir Nusikalt\u0119s asmuo yra Specifin\u0117 su gyvyb\u0117s at\u0117mimu susijusi profesija (budelis, skerdikas ir pan.). Ironi\u0161kaisiais pasakymais (erelis, gaidelis ir pan.) nagrin\u0117tuose tekstuose da\u017eniausiai \u012fvardijami keli\u0173 eismo pa\u017eeid\u0117jai. Anot mokslinink\u0117s, tirti vie\u0161ojoje erdv\u0117je da\u017enai vartojamus pasakymus svarbu d\u0117l to, kad kalba ne tik atspindi pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105, bet ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f tam tikrus dalykus priklauso nuo to, kaip mes apie juos kalbame. Taigi, nagrin\u0117jamos metaforos ir ironijos n\u0117ra vien tik vaizdingi ar \u0161maik\u0161t\u016bs posakiai. Tuo pat metu jie atlieka ir socialines funkcijas \u2013 i\u0161rei\u0161kia neigiam\u0105 emocin\u012f vertinim\u0105, teksto autorius su numanoma skaitytoj\u0173 auditorija atsiriboja nuo vadinamojo kriminalinio pasaulio ir konstatuoja nusikaltus\u012f asmen\u012f priklausant kitai ir kitokiai kategorijai nei mes. Tiek metaforiniai scenarijai, realizuoti \u0161iuose tekstuose, tiek ironi\u0161kais pasakymais kuriama pa\u0161aipos atmosfera netiesiogiai (fig\u016bratyviniu lygmeniu) da\u017eniausiai si\u016blo vienintel\u012f sprendim\u0105 \u2013 toki\u0173 ne(visai)\u017emogi\u0161k\u0173, pavojing\u0173 ir bejausmi\u0173 b\u016btybi\u0173 izoliacij\u0105 nuo \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117s. Tiriamoji straipsnio med\u017eiaga atskleid\u0117, jog Lietuvoje kriminalin\u0117s naujienos da\u017enai per\u017eengia neutralaus informacinio prane\u0161imo ribas ir priart\u0117ja prie detektyvo \u017eanro. Siekiant auditorijos d\u0117mesio, pasitelkus vaizdingas retorines priemones apra\u0161oma situacija emocingai vertinama, bauginama ir netgi metafori\u0161kai sufleruojama, kokios bausm\u0117s nusipeln\u0117 \u017ev\u0117ris, pabaisa, i\u0161gama, monstras ar budelis. Vis\u0105 publikacijos tekst\u0105 galima rasti \u010dia: https:\/\/journals.sagepub.com\/doi\/full\/10.1177\/0888325418796567 [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3386,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,262],"tags":[],"class_list":["post-3385","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-2019-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3385","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3385"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3385\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6753,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3385\/revisions\/6753"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3386"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3385"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3385"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3385"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}