{"id":3446,"date":"2019-07-10T14:23:56","date_gmt":"2019-07-10T11:23:56","guid":{"rendered":"http:\/\/teise.org\/?p=3446"},"modified":"2023-02-10T17:17:43","modified_gmt":"2023-02-10T17:17:43","slug":"kysis-ar-dovana","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/teise.org\/en\/kysis-ar-dovana\/","title":{"rendered":"Ky\u0161is ar dovana?"},"content":{"rendered":"<p>[:lt]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kada dovana gali b\u016bti pateisinama, o kada jau tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma ky\u0161iu? Kaip ma\u017einti smulkiosios korupcijos paplitim\u0105? \u0160ie ir kiti klausimai nagrin\u0117jami Lietuvos teis\u0117s instituto darbuotojos dr. Egl\u0117s Kavoli\u016bnait\u0117s-Ragauskien\u0117s paskelbtoje mokslo studijoje \u201eDovanos ir ky\u0161io santykis: antropologin\u0117s implikacijos teis\u0117s sistemai\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslo studijoje analizuojami argumentai, paai\u0161kinantys neformali\u0173 main\u0173, prie\u0161taraujan\u010di\u0173 teis\u0117s normoms, prigijim\u0105 visuomen\u0117je. Mokslinink\u0117 taip pat pateikia \u012f\u017evalgas bei si\u016blo kriterijus, pagal kuriuos b\u016bt\u0173 galima atskirti ky\u0161\u012f nuo pateisinamos dovanos, koki\u0173 veiksm\u0173 reik\u0117t\u0173 imtis norint ma\u017einti smulkiosios korupcijos paplitim\u0105. Mokslo studijoje analizuojami tik tie smulkiosios korupcijos atvejai, kurie susij\u0119 su dovanojimu ar atsilyginimu, t.\u00a0y. nuo\u0161alyje paliekami tradiciniai, \u012fprastiniai korupcijos atvejai, kai pagrindinis neteis\u0117to santykio elementas yra tiesioginis naudos siekimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslinink\u0117 savo studijoje teigia, kad socialin\u0117s normos, turin\u010dios ilgamet\u0119 istorij\u0105, yra sunkiai paveikiamos teis\u0117s norm\u0173, ypa\u010d tais atvejais, kai j\u0173 poreikis ir taikymo tikslas yra ai\u0161kiai suprantamas. Kalbant apie dovan\u0173 ir ky\u0161io skirtumus, teisin\u0117s ir socialin\u0117s taisykl\u0117s ne visuomet sutampa. E.\u00a0Kavoli\u016bnait\u0117-Ragauskien\u0117 daro i\u0161vad\u0105, kad neformali\u0173 santyki\u0173 teis\u0117tumo ir neteis\u0117tumo riba yra sunkiai paai\u0161kinama. Ry\u0161ys u\u017emezgamas ir palaikomas tradicin\u0117mis dovanomis \u0161ven\u010di\u0173 proga, pavai\u0161inimu kavos puodeliu turint laisv\u0105 minut\u0119, pavai\u0161inimu savo keptu pyragu ar obuoliais i\u0161 sodo, pasisveikinimu, rankos paspaudimu \u2013 visa tai visuomen\u0117je priimta kaip neformal\u016bs mainai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bene daugiausia matomas teis\u0117s ir visuomen\u0117s gyvenimo skirtumas matyti kalbant apie dovanos samprat\u0105. Teis\u0117je dovanojimas \u012ftvirtintas kaip neatlygintinas sandoris, o visuomen\u0117je dovana i\u0161 esm\u0117s visada susijusi su abipusi\u0161kumu ir mainais. Dovanodamas asmuo tikisi, kad kada nors ir kitas asmuo jam atsilygins \u2013 k\u0105 nors padovanos, bus prielankesnis ir pan. Dovanojimas susij\u0119s su veiksmais ne d\u0117l kit\u0173, bet d\u0117l sav\u0119s. Apdovanotasis jau\u010diasi nejaukiai, jei niekaip neatsilygina u\u017e dovan\u0105 \u2013 ar materialiu atlygiu, ar moraliniu. Net ir altruistiniai ar filantropiniai veiksmai yra abipusiai \u2013 taip \u012ftvirtinamas geradario statusas, pa\u017eymima, kad jis u\u017eima auk\u0161tesn\u0119 socialin\u0119 pad\u0117t\u012f. Tai, kad kiti t\u0105 pripa\u017e\u012fsta \u2013 jau yra atlygis. Tikrasis altruizmas yra tada, kai aukojama neatskleid\u017eiant savo vardo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Studijoje i\u0161analizavus socialines nuostatas, susijusias su dovanomis ir ky\u0161iais, i\u0161skiriami tokie dovan\u0173 ir ky\u0161i\u0173 skirtumai: pirma \u2013 laukiamo elgesio konkretumas (ky\u0161io atveju laukiama greito rezultato, dovanos atveju \u2013 neapibr\u0117\u017eto), antra \u2013 socialinis neteisingumas (kai \u201edovan\u0173\u201c praktika formuoja tvark\u0105, kuri \u012fgalina vienus turt\u0117ti kit\u0173 s\u0105skaita ir tuo yra i\u0161kreipiamas socialinis teisingumas); \u017eala arba mainams naudojamo g\u0117rio nuosavyb\u0117 (tais atvejais, kai ant main\u0173 svarstykli\u0173 l\u0117k\u0161tut\u0117s dedama ne sau, o kitiems priklausantis g\u0117ris mainais u\u017e g\u0117r\u012f sau, tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012f\u017evelgiamas ky\u0161is, o ne dovana), galiausiai papildomas kriterijus \u2013 jei neformal\u016bs mainai yra pateisinami visuomen\u0117je ir vykdomi atvirai, juos galima laikyti dovanojimu, ta\u010diau jei jie yra smerkiami ir nepateisinami, tai \u2013 grei\u010diausiai ky\u0161is.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remdamasi galiojan\u010diais teis\u0117s aktais, mokslinink\u0117 rekomenduoja atsi\u017evelgti \u012f kelis aspektus, jei norima, kad dovana neb\u016bt\u0173 laikoma ky\u0161iu. Pirma, turi b\u016bti atskirta, ar dovanojama d\u0117l asmeninio, ar tarnybinio santykio. Antra, turi b\u016bti \u012fvertinta, ar d\u0117l tarnautojo u\u017eimam\u0173 pareig\u0173 teikiama dovana dovanojama pagal tradicij\u0105, ar i\u0161 savanaudi\u0161k\u0173 paskat\u0173. Kaip matyti, teism\u0173 praktikoje pagrindinis kriterijus, atribojant ky\u0161\u012f nuo dovanos, yra asmens motyvai, t.\u00a0y. svarstoma, ar asmenis sieja tarnybinis, ar asmeninis ry\u0161ys, tuo tarpu rekomendacinis teis\u0117saugos institucij\u0173 \u0161i\u0173 nuostat\u0173 ai\u0161kinimas yra siaurinamasis \u2013 laikomasi nuomon\u0117s, kad jei asmuo u\u017eima tam tikras pareigas valstybin\u0117je tarnyboje, asmeninis ry\u0161ys n\u0117ra svarbus, ir nuo dovanojimo reik\u0117t\u0173 susilaikyti bet kuriuo atveju. Vie\u0161\u0173j\u0173 ir priva\u010di\u0173 interes\u0173 derinimo valstybin\u0117je tarnyboje \u012fstatyme vartojama \u201etradicijos\u201c s\u0105voka nei institucij\u0173, nei teism\u0173 praktikoje n\u0117ra i\u0161pl\u0117tota ir i\u0161 esm\u0117s neveikia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pla\u010diau susipa\u017einti su studijoje nagrin\u0117jamomis temomis galima \u010dia: <span style=\"text-decoration: underline;\"><a href=\"http:\/\/teise.org\/lt\/lti-veikla\/publikacijos\/\">http:\/\/teise.org\/lt\/lti-veikla\/publikacijos\/<\/a>\u00a0<\/span><\/p>\n<p>[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[:lt] Kada dovana gali b\u016bti pateisinama, o kada jau tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma ky\u0161iu? Kaip ma\u017einti smulkiosios korupcijos paplitim\u0105? \u0160ie ir kiti klausimai nagrin\u0117jami Lietuvos teis\u0117s instituto darbuotojos dr. Egl\u0117s Kavoli\u016bnait\u0117s-Ragauskien\u0117s paskelbtoje mokslo studijoje \u201eDovanos ir ky\u0161io santykis: antropologin\u0117s implikacijos teis\u0117s sistemai\u201c. Mokslo studijoje analizuojami argumentai, paai\u0161kinantys neformali\u0173 main\u0173, prie\u0161taraujan\u010di\u0173 teis\u0117s normoms, prigijim\u0105 visuomen\u0117je. Mokslinink\u0117 taip pat pateikia \u012f\u017evalgas bei si\u016blo kriterijus, pagal kuriuos b\u016bt\u0173 galima atskirti ky\u0161\u012f nuo pateisinamos dovanos, koki\u0173 veiksm\u0173 reik\u0117t\u0173 imtis norint ma\u017einti smulkiosios korupcijos paplitim\u0105. Mokslo studijoje analizuojami tik tie smulkiosios korupcijos atvejai, kurie susij\u0119 su dovanojimu ar atsilyginimu, t.\u00a0y. nuo\u0161alyje paliekami tradiciniai, \u012fprastiniai korupcijos atvejai, kai pagrindinis neteis\u0117to santykio elementas yra tiesioginis naudos siekimas. Mokslinink\u0117 savo studijoje teigia, kad socialin\u0117s normos, turin\u010dios ilgamet\u0119 istorij\u0105, yra sunkiai paveikiamos teis\u0117s norm\u0173, ypa\u010d tais atvejais, kai j\u0173 poreikis ir taikymo tikslas yra ai\u0161kiai suprantamas. Kalbant apie dovan\u0173 ir ky\u0161io skirtumus, teisin\u0117s ir socialin\u0117s taisykl\u0117s ne visuomet sutampa. E.\u00a0Kavoli\u016bnait\u0117-Ragauskien\u0117 daro i\u0161vad\u0105, kad neformali\u0173 santyki\u0173 teis\u0117tumo ir neteis\u0117tumo riba yra sunkiai paai\u0161kinama. Ry\u0161ys u\u017emezgamas ir palaikomas tradicin\u0117mis dovanomis \u0161ven\u010di\u0173 proga, pavai\u0161inimu kavos puodeliu turint laisv\u0105 minut\u0119, pavai\u0161inimu savo keptu pyragu ar obuoliais i\u0161 sodo, pasisveikinimu, rankos paspaudimu \u2013 visa tai visuomen\u0117je priimta kaip neformal\u016bs mainai. Bene daugiausia matomas teis\u0117s ir visuomen\u0117s gyvenimo skirtumas matyti kalbant apie dovanos samprat\u0105. Teis\u0117je dovanojimas \u012ftvirtintas kaip neatlygintinas sandoris, o visuomen\u0117je dovana i\u0161 esm\u0117s visada susijusi su abipusi\u0161kumu ir mainais. Dovanodamas asmuo tikisi, kad kada nors ir kitas asmuo jam atsilygins \u2013 k\u0105 nors padovanos, bus prielankesnis ir pan. Dovanojimas susij\u0119s su veiksmais ne d\u0117l kit\u0173, bet d\u0117l sav\u0119s. Apdovanotasis jau\u010diasi nejaukiai, jei niekaip neatsilygina u\u017e dovan\u0105 \u2013 ar materialiu atlygiu, ar moraliniu. Net ir altruistiniai ar filantropiniai veiksmai yra abipusiai \u2013 taip \u012ftvirtinamas geradario statusas, pa\u017eymima, kad jis u\u017eima auk\u0161tesn\u0119 socialin\u0119 pad\u0117t\u012f. Tai, kad kiti t\u0105 pripa\u017e\u012fsta \u2013 jau yra atlygis. Tikrasis altruizmas yra tada, kai aukojama neatskleid\u017eiant savo vardo. Studijoje i\u0161analizavus socialines nuostatas, susijusias su dovanomis ir ky\u0161iais, i\u0161skiriami tokie dovan\u0173 ir ky\u0161i\u0173 skirtumai: pirma \u2013 laukiamo elgesio konkretumas (ky\u0161io atveju laukiama greito rezultato, dovanos atveju \u2013 neapibr\u0117\u017eto), antra \u2013 socialinis neteisingumas (kai \u201edovan\u0173\u201c praktika formuoja tvark\u0105, kuri \u012fgalina vienus turt\u0117ti kit\u0173 s\u0105skaita ir tuo yra i\u0161kreipiamas socialinis teisingumas); \u017eala arba mainams naudojamo g\u0117rio nuosavyb\u0117 (tais atvejais, kai ant main\u0173 svarstykli\u0173 l\u0117k\u0161tut\u0117s dedama ne sau, o kitiems priklausantis g\u0117ris mainais u\u017e g\u0117r\u012f sau, tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012f\u017evelgiamas ky\u0161is, o ne dovana), galiausiai papildomas kriterijus \u2013 jei neformal\u016bs mainai yra pateisinami visuomen\u0117je ir vykdomi atvirai, juos galima laikyti dovanojimu, ta\u010diau jei jie yra smerkiami ir nepateisinami, tai \u2013 grei\u010diausiai ky\u0161is. Remdamasi galiojan\u010diais teis\u0117s aktais, mokslinink\u0117 rekomenduoja atsi\u017evelgti \u012f kelis aspektus, jei norima, kad dovana neb\u016bt\u0173 laikoma ky\u0161iu. Pirma, turi b\u016bti atskirta, ar dovanojama d\u0117l asmeninio, ar tarnybinio santykio. Antra, turi b\u016bti \u012fvertinta, ar d\u0117l tarnautojo u\u017eimam\u0173 pareig\u0173 teikiama dovana dovanojama pagal tradicij\u0105, ar i\u0161 savanaudi\u0161k\u0173 paskat\u0173. Kaip matyti, teism\u0173 praktikoje pagrindinis kriterijus, atribojant ky\u0161\u012f nuo dovanos, yra asmens motyvai, t.\u00a0y. svarstoma, ar asmenis sieja tarnybinis, ar asmeninis ry\u0161ys, tuo tarpu rekomendacinis teis\u0117saugos institucij\u0173 \u0161i\u0173 nuostat\u0173 ai\u0161kinimas yra siaurinamasis \u2013 laikomasi nuomon\u0117s, kad jei asmuo u\u017eima tam tikras pareigas valstybin\u0117je tarnyboje, asmeninis ry\u0161ys n\u0117ra svarbus, ir nuo dovanojimo reik\u0117t\u0173 susilaikyti bet kuriuo atveju. Vie\u0161\u0173j\u0173 ir priva\u010di\u0173 interes\u0173 derinimo valstybin\u0117je tarnyboje \u012fstatyme vartojama \u201etradicijos\u201c s\u0105voka nei institucij\u0173, nei teism\u0173 praktikoje n\u0117ra i\u0161pl\u0117tota ir i\u0161 esm\u0117s neveikia. Pla\u010diau susipa\u017einti su studijoje nagrin\u0117jamomis temomis galima \u010dia: http:\/\/teise.org\/lt\/lti-veikla\/publikacijos\/\u00a0 [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2446,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,262],"tags":[],"class_list":["post-3446","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-2019-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3446","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3446"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3446\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6742,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3446\/revisions\/6742"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2446"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3446"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3446"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3446"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}