[:lt]<\/p>\n
Vos 7 proc. moksleivi\u0173, kurie pripa\u017eino kada nors per savo gyvenim\u0105 padar\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, nurod\u0117 tur\u0117j\u0119 kontakt\u0173 su policija. Tod\u0117l mokslininkai daro prielaid\u0105, jog statistiniuose duomenyse reali nepilname\u010di\u0173 padarom\u0173 nusikaltim\u0173 situacija neatspindima.<\/p>\n
Tokie duomenys pateikiami Lietuvos teis\u0117s instituto i\u0161leistoje monografijoje \u201eJaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilname\u010di\u0173 justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai\u201c. Joje pristatomi 2013-2015 metais pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 projekt\u0105 „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija” atlikti du dideli empiriniai tyrimai.<\/p>\n
Delinkvencinis jaunimo elgesys yra normalios visuomen\u0117s rei\u0161kinys, ta\u010diau i\u0161 kitos pus\u0117s tai yra ir yra tam tikr\u0173 socialini\u0173 problem\u0173 visuomen\u0117je i\u0161rai\u0161ka, tod\u0117l \u0161io rei\u0161kinio tyrimui turi b\u016bti skiriamas didelis d\u0117mesys. Rinkti ir analizuoti informacij\u0105 apie nepilname\u010di\u0173 padaromus pa\u017eeidimus yra svarbu siekiant steb\u0117ti tokio elgesio paplitim\u0105, strukt\u016br\u0105 ir poky\u010dius.<\/p>\n
Monografijos autori\u0173 kolektyvas siek\u0117 ne tik i\u0161ai\u0161kinti jaunimo delinkvencinio elgesio ir viktimizacijos paplitimo tendencijas, formas, patikrinti skirting\u0173 kriminologijos teorij\u0173 prielaidas, bet lygiagre\u010diai \u012fvertinti vykdom\u0105 nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105 Lietuvoje, atsakyti \u012f klausim\u0105, kiek ji nukreipta \u012f jaunimo delinkvencinio elgesio problem\u0173 sprendim\u0105, su kokiomis problemomis susiduriama.<\/p>\n
Vienas i\u0161 i\u0161skirtiniu atlikto tyrimo bruo\u017e\u0173 yra tai, kad jame buvo siekiama nustatyti, kiek paplit\u0119s nepilname\u010di\u0173 nusikalstamas elgesys remiantis ne statistiniais duomenimis ar policijos \u012fvyki\u0173 suvestin\u0117mis, o taikant prane\u0161imo apie save (angl. – self-report) metodik\u0105, t.y. kai klausiama pa\u010di\u0173 nepilname\u010di\u0173, ar jie yra padar\u0119 nusikalstamas veikas, kokio pob\u016bd\u017eio, kiek kart\u0173 per tam tikr\u0105 laikotarp\u012f. \u0160i kiekybinio tyrimo dalis buvo vykdoma tarptautinio ISRD-3 tyrimo (International Self-Report Study of Delinquency) r\u0117muose. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 met\u0173 am\u017eiaus moksleiviai i\u0161 penki\u0173 Lietuvos miest\u0173 (Vilniaus, \u0160iauli\u0173, Kretingos, Plung\u0117s bei Tel\u0161i\u0173). \u0160io tyrimo rezultatai buvo lyginami ir su 2006 m. tyrimu, kuris buvo vykdomas pagal t\u0105 pa\u010di\u0105 metodik\u0105.<\/p>\n
Tyrimo duomenys parod\u0117, kad 12-15 met\u0173 moksleivi\u0173 nusikalstamo elgesio paplitimo rodikliai nedid\u0117ja, j\u0173 daromi pa\u017eeidimai n\u0117ra link\u0119 sunk\u0117ti, o pa\u017eeid\u0117j\u0173 am\u017eius taip pat nejaun\u0117ja. Muzikos ar film\u0173 parsisiuntimas i\u0161 interneto \u2013 labiausiai paplit\u0119s delinkvencinis elgesys tarp moksleivi\u0173. Neteis\u0117tai muzikos ar film\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105 ir per paskutinius metus yra parsisiunt\u0119 apie pus\u0117 moksleivi\u0173. Ta\u010diau tokia tendencija stebinti netur\u0117t\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f interneto vartojimo mastus \u0161iuolaikiniame globaliame pasaulyje. \u012edomu, kad \u012f klausim\u0105 \u201ekaip manai, ar blogai yra, jeigu Tavo am\u017eiaus \u017emon\u0117s neteis\u0117tai parsisiun\u010dia film\u0173 ar muzikos i\u0161 interneto\u201c 46,9 proc. moksleivi\u0173 atsak\u0117, kad tai n\u0117ra blogai.<\/p>\n
Antras labiausiai paplit\u0119s delinkvencinis elgesys tarp moksleivi\u0173 \u2013 pie\u0161imas ant sien\u0173, traukini\u0173, autobus\u0173 (troleibus\u0173) ar po\u017eemin\u0117se per\u0117jose (graffiti). Graffiti teig\u0117 kada nors pie\u0161\u0119 daugiau nei de\u0161imtadalis (10,9 proc.). Tik ketvirtadalis moksleivi\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo padar\u0119 rimtesnio pob\u016bd\u017eio nusikalstamas veikas. 10 proc. moksleivi\u0173 nurod\u0117, jog pie\u0161\u0117 grafiti, dar ma\u017eiau nurod\u0117 vog\u0119 i\u0161 parduotuvi\u0173, dalyvav\u0119 grupin\u0117se mu\u0161tyn\u0117se, padar\u0119 k\u016bno su\u017ealojim\u0105 ar \u012fvykd\u0119 kitus pa\u017eeidimus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad vos 7 proc. moksleivi\u0173, kurie kada nors per savo gyvenim\u0105 padar\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, nurod\u0117 tur\u0117j\u0119 kontakt\u0173 su policija. Tod\u0117l mokslininkai daro prielaid\u0105, jog statistiniuose duomenyse reali nepilname\u010di\u0173 padarom\u0173 nusikaltim\u0173 situacija neatspindima.<\/p>\n
Taip pat buvo siekiama \u012fvertinti Lietuvoje vykdoma nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105. \u010cia tyr\u0117jams buvo svarbi nepilname\u010di\u0173 justicijos srityje dirban\u010di\u0173 profesional\u0173 nuomon\u0117 – tiek t\u0173, kurie formuoja nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105, tiek praktik\u0173, kuriems tenka j\u0105 \u012fgyvendinti. Tod\u0117l buvo atliktas kokybinis tyrimas \u2013 29 interviu su \u0161ios srities specialistais (teis\u0117saugos, vaiko teisi\u0173 apsaugos institucij\u0173 atstov\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173, psicholog\u0173 ir kt.).<\/p>\n
Tyrime dalyvav\u0119 ekspertai Lietuvoje vykdomas jaunimo nusikaltim\u0173 prevencijos programas vertina kriti\u0161kai. Nepaisant teigiam\u0173 post\u016bmi\u0173 nepilname\u010di\u0173 justicijos institucij\u0173 veiklos dar negalima vertinti kaip padedan\u010dios veiksmingai spr\u0119sti nepilname\u010di\u0173 delinkvencinio elgesio problemas. Labiausiai buvo kritikuojama d\u0117l epizodinio, o ne sisteminio po\u017ei\u016brio \u012f nepilname\u010di\u0173 problemas, nepakankamai vykdomos \u012fgyvendinam\u0173 priemoni\u0173 veiksmingumo steb\u0117senos, menko tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei nenuoseklumo.<\/p>\n
Besidomintys vis\u0105 Lietuvos teis\u0117s instituto i\u0161leistos monografijos tekst\u0105 \u201eJaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilname\u010di\u0173 justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai\u201c gali rasti \u010dia<\/u>.<\/p>\n
[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[:lt] Vos 7 proc. moksleivi\u0173, kurie pripa\u017eino kada nors per savo gyvenim\u0105 padar\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, nurod\u0117 tur\u0117j\u0119 kontakt\u0173 su policija. Tod\u0117l mokslininkai daro prielaid\u0105, jog statistiniuose duomenyse reali nepilname\u010di\u0173 padarom\u0173 nusikaltim\u0173 situacija neatspindima. Tokie duomenys pateikiami Lietuvos teis\u0117s instituto i\u0161leistoje monografijoje \u201eJaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilname\u010di\u0173 justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai\u201c. Joje pristatomi 2013-2015 metais pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 projekt\u0105 „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija” atlikti du dideli empiriniai tyrimai. Delinkvencinis jaunimo elgesys yra normalios visuomen\u0117s rei\u0161kinys, ta\u010diau i\u0161 kitos pus\u0117s tai yra ir yra tam tikr\u0173 socialini\u0173 problem\u0173 visuomen\u0117je i\u0161rai\u0161ka, tod\u0117l \u0161io rei\u0161kinio tyrimui turi b\u016bti skiriamas didelis d\u0117mesys. Rinkti ir analizuoti informacij\u0105 apie nepilname\u010di\u0173 padaromus pa\u017eeidimus yra svarbu siekiant steb\u0117ti tokio elgesio paplitim\u0105, strukt\u016br\u0105 ir poky\u010dius. Monografijos autori\u0173 kolektyvas siek\u0117 ne tik i\u0161ai\u0161kinti jaunimo delinkvencinio elgesio ir viktimizacijos paplitimo tendencijas, formas, patikrinti skirting\u0173 kriminologijos teorij\u0173 prielaidas, bet lygiagre\u010diai \u012fvertinti vykdom\u0105 nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105 Lietuvoje, atsakyti \u012f klausim\u0105, kiek ji nukreipta \u012f jaunimo delinkvencinio elgesio problem\u0173 sprendim\u0105, su kokiomis problemomis susiduriama. Vienas i\u0161 i\u0161skirtiniu atlikto tyrimo bruo\u017e\u0173 yra tai, kad jame buvo siekiama nustatyti, kiek paplit\u0119s nepilname\u010di\u0173 nusikalstamas elgesys remiantis ne statistiniais duomenimis ar policijos \u012fvyki\u0173 suvestin\u0117mis, o taikant prane\u0161imo apie save (angl. – self-report) metodik\u0105, t.y. kai klausiama pa\u010di\u0173 nepilname\u010di\u0173, ar jie yra padar\u0119 nusikalstamas veikas, kokio pob\u016bd\u017eio, kiek kart\u0173 per tam tikr\u0105 laikotarp\u012f. \u0160i kiekybinio tyrimo dalis buvo vykdoma tarptautinio ISRD-3 tyrimo (International Self-Report Study of Delinquency) r\u0117muose. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 met\u0173 am\u017eiaus moksleiviai i\u0161 penki\u0173 Lietuvos miest\u0173 (Vilniaus, \u0160iauli\u0173, Kretingos, Plung\u0117s bei Tel\u0161i\u0173). \u0160io tyrimo rezultatai buvo lyginami ir su 2006 m. tyrimu, kuris buvo vykdomas pagal t\u0105 pa\u010di\u0105 metodik\u0105. Tyrimo duomenys parod\u0117, kad 12-15 met\u0173 moksleivi\u0173 nusikalstamo elgesio paplitimo rodikliai nedid\u0117ja, j\u0173 daromi pa\u017eeidimai n\u0117ra link\u0119 sunk\u0117ti, o pa\u017eeid\u0117j\u0173 am\u017eius taip pat nejaun\u0117ja. Muzikos ar film\u0173 parsisiuntimas i\u0161 interneto \u2013 labiausiai paplit\u0119s delinkvencinis elgesys tarp moksleivi\u0173. Neteis\u0117tai muzikos ar film\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105 ir per paskutinius metus yra parsisiunt\u0119 apie pus\u0117 moksleivi\u0173. Ta\u010diau tokia tendencija stebinti netur\u0117t\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f interneto vartojimo mastus \u0161iuolaikiniame globaliame pasaulyje. \u012edomu, kad \u012f klausim\u0105 \u201ekaip manai, ar blogai yra, jeigu Tavo am\u017eiaus \u017emon\u0117s neteis\u0117tai parsisiun\u010dia film\u0173 ar muzikos i\u0161 interneto\u201c 46,9 proc. moksleivi\u0173 atsak\u0117, kad tai n\u0117ra blogai. Antras labiausiai paplit\u0119s delinkvencinis elgesys tarp moksleivi\u0173 \u2013 pie\u0161imas ant sien\u0173, traukini\u0173, autobus\u0173 (troleibus\u0173) ar po\u017eemin\u0117se per\u0117jose (graffiti). Graffiti teig\u0117 kada nors pie\u0161\u0119 daugiau nei de\u0161imtadalis (10,9 proc.). Tik ketvirtadalis moksleivi\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo padar\u0119 rimtesnio pob\u016bd\u017eio nusikalstamas veikas. 10 proc. moksleivi\u0173 nurod\u0117, jog pie\u0161\u0117 grafiti, dar ma\u017eiau nurod\u0117 vog\u0119 i\u0161 parduotuvi\u0173, dalyvav\u0119 grupin\u0117se mu\u0161tyn\u0117se, padar\u0119 k\u016bno su\u017ealojim\u0105 ar \u012fvykd\u0119 kitus pa\u017eeidimus. Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad vos 7 proc. moksleivi\u0173, kurie kada nors per savo gyvenim\u0105 padar\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, nurod\u0117 tur\u0117j\u0119 kontakt\u0173 su policija. Tod\u0117l mokslininkai daro prielaid\u0105, jog statistiniuose duomenyse reali nepilname\u010di\u0173 padarom\u0173 nusikaltim\u0173 situacija neatspindima. Taip pat buvo siekiama \u012fvertinti Lietuvoje vykdoma nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105. \u010cia tyr\u0117jams buvo svarbi nepilname\u010di\u0173 justicijos srityje dirban\u010di\u0173 profesional\u0173 nuomon\u0117 – tiek t\u0173, kurie formuoja nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105, tiek praktik\u0173, kuriems tenka j\u0105 \u012fgyvendinti. Tod\u0117l buvo atliktas kokybinis tyrimas \u2013 29 interviu su \u0161ios srities specialistais (teis\u0117saugos, vaiko teisi\u0173 apsaugos institucij\u0173 atstov\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173, psicholog\u0173 ir kt.). Tyrime dalyvav\u0119 ekspertai Lietuvoje vykdomas jaunimo nusikaltim\u0173 prevencijos programas vertina kriti\u0161kai. Nepaisant teigiam\u0173 post\u016bmi\u0173 nepilname\u010di\u0173 justicijos institucij\u0173 veiklos dar negalima vertinti kaip padedan\u010dios veiksmingai spr\u0119sti nepilname\u010di\u0173 delinkvencinio elgesio problemas. Labiausiai buvo kritikuojama d\u0117l epizodinio, o ne sisteminio po\u017ei\u016brio \u012f nepilname\u010di\u0173 problemas, nepakankamai vykdomos \u012fgyvendinam\u0173 priemoni\u0173 veiksmingumo steb\u0117senos, menko tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei nenuoseklumo. Besidomintys vis\u0105 Lietuvos teis\u0117s instituto i\u0161leistos monografijos tekst\u0105 \u201eJaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilname\u010di\u0173 justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai\u201c gali rasti \u010dia. [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,259],"tags":[],"class_list":["post-461","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-2016-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/461","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=461"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/461\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6945,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/461\/revisions\/6945"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=461"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=461"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=461"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}