{"id":496,"date":"2015-10-13T09:52:34","date_gmt":"2015-10-13T06:52:34","guid":{"rendered":"http:\/\/beta.teise.org\/?p=496"},"modified":"2023-02-10T17:30:32","modified_gmt":"2023-02-10T17:30:32","slug":"kuo-ilgesnis-ikalinimas-tuo-sunkesne-ikalintu-asmenu-socialine-integracija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/teise.org\/en\/kuo-ilgesnis-ikalinimas-tuo-sunkesne-ikalintu-asmenu-socialine-integracija\/","title":{"rendered":"Kuo ilgesnis \u012fkalinimas, tuo sunkesn\u0117 \u012fkalint\u0173 asmen\u0173 socialin\u0117 integracija"},"content":{"rendered":"<p>[:lt]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012ekalint\u0173 asmen\u0173 socialin\u0117 integracija tampa sunkesn\u0117, jei taikomos didesn\u0117s laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s. Tokie tyrim\u0173 rezultatai pristatyti tarptautin\u0117je mokslin\u0117je-praktin\u0117je konferencijoje \u201c\u012ekalint\u0173 asmen\u0173 socialin\u0117 integracija: moksliniai tyrimai ir j\u0173 praktinis pritaikomumas\u201c, kuri Vilniuje vyksta spalio 12-13 dienomis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Konferencijos dalyvius sveikin\u0119s Teisingumo ministras Juozas Bernatonis min\u0117jo, jog \u0161iuo metu Lietuvoje ypatingas d\u0117mesys skiriamas nuteist\u0173j\u0173 resocializacijos sistemos reformai. Anot ministro, dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 buvo i\u0161 esm\u0117s reformuota probacijos sistema, siekiant sukurti priemones efektyviai i\u0161 \u012fkalinimo \u012fstaig\u0173 i\u0161\u0117jusi\u0173 asmen\u0173 integracijai \u012f visuomen\u0119 ir j\u0173 elgesio korekcijai, kad pastarieji ateityje nebedaryt\u0173 nauj\u0173 nusikaltim\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J. Bernatonis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad \u0161ios reformos metu buvo \u012fgyvendintos priemon\u0117s, skatinan\u010dios alternatyvi\u0173 sankcij\u0173 taikym\u0105, \u012f nuteist\u0173j\u0173 resocializacijos vykdym\u0105 \u012ftraukti visuomen\u0117s atstovai \u2013 asociacijos ir savanoriai, \u012fteisintas asmen\u0173 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, socialinio tyrimo i\u0161vad\u0173 rengimas, probacijoje prad\u0117tos naudoti elektroninio steb\u0117jimo priemon\u0117s (elektroninis monitoringas). \u0160ie darbai pama\u017eu duoda savo rezultatus: asmen\u0173, i\u0161\u0117jusi\u0173 i\u0161 \u012fkalinimo \u012fstaig\u0173 ir v\u0117l \u012f jas sugr\u012f\u017eusi\u0173 kasmet, sistemingai ma\u017e\u0117ja, o \u012fkalinimo \u012fstaigose nuo 2012 m. laikom\u0173 asmen\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo keliais t\u016bkstan\u010diais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tuo tarpu Europos kriminolog\u0173 asociacijos pirmininkas, Vokietijos Greifsvaldo universiteto prof. dr. Frieder D\u00fcnkel pateik\u0117 duomenis, pagal kuriuos Lietuva pagal kalini\u0173 skai\u010di\u0173 pirmauja tarp ES \u0161ali\u0173. 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje tenka 315 \u012fkalint\u0173j\u0173. M\u016bs\u0173 \u0161al\u012f Europoje lenkia tik Rusija (467 \u012fkalint\u0173j\u0173) ir Baltarusija (335 \u012fkalintieji). Vokietijoje \u0161is skai\u010dius siekia tik 76, nors registruoto nusikalstamumo strukt\u016bra abejose \u0161alyse labai pana\u0161i.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Anot profesoriaus, kuris analizavo baud\u017eiamosios politikos vaidmen\u012f ir baudimo praktik\u0105 Europoje, Lietuvoje problema yra ilgalaik\u0117s laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s. Mokslininkas min\u0117jo, jog 70 proc. vis\u0173 Vokietijoje skiriam\u0173 bausmi\u0173 yra pinigin\u0117s baudos, realus laisv\u0117s at\u0117mimas sudaro tik 6 proc., tuo tarpu Lietuvoje apie 50 proc. vis\u0173 bausmi\u0173 yra realios laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s. Ilgalaikis \u012fkalinimas (vir\u0161 5 met\u0173) Lietuvoje sudaro 45 proc., o Vokietijoje \u2013 tik 12 proc. i\u0161 vis\u0173 atliekam\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausmi\u0173, nes bausmi\u0173 veiksmingumo tyrimai rodo, kad n\u0117ra jokios prasm\u0117s \u012fkalinti nusikaltusius asmenis ilgam laikui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eTyrimai rodo, kad vie\u0161ieji darbai, kurie pakei\u010dia trump\u0105 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119, yra efektyvesn\u0117 bausm\u0117 nei reali laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117\u201c, &#8211; sak\u0117 prof. Dr. F. D\u00fcnkel.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prof. dr. Ineke Pruin i\u0161 Berno universiteto (\u0160veicarija) savo prane\u0161ime kalb\u0117jo apie tai, kaip \u0161iuo metu Europos \u0161alyse veikia \u012fvairios \u012fkalint\u0173 asmen\u0173 integracijos sistemos. Anot jos, siekiant s\u0117kmingesn\u0117s kalini\u0173 integracijos \u012f visuomen\u0119, reikia geriau prognozuoti kalini\u0173 paleidimo laik\u0105 ir u\u017etikrinti geresnius ry\u0161ius tarp institucij\u0173, kurios u\u017etikrina nusikaltusio asmens integracij\u0105 po bausm\u0117s atlikimo. Veiksmingiausiai \u0161ios sistemos veikia tose \u0161alyse, kuriose kalini\u0173 integracija vyksta nuosekliai, da\u017enai suteikiant trumpalaikes i\u0161vykas, \u012fdarbinant nuteistuosius ir skatinant j\u0173 socialin\u0119 kompetencij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vilniaus universiteto prof. dr. Gintaras \u0160vedas, vienas i\u0161 bausmi\u0173 sistemos Lietuvoje reformatori\u0173, pristat\u0117 baud\u017eiamosios ir bausmi\u0173 vykdymo politikos istorin\u0119 ap\u017evalg\u0105. Jis primin\u0117, jog daugiausia reali\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausmi\u0173 Lietuvoje buvo skiriama 1990-1998 metais, kuomet m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 i\u0161gyveno pereinam\u0105j\u012f laikotarp\u012f. Anot G.\u0160vedo, tuo metu per kelis metus registruot\u0173 nusikaltim\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo nuo 30 t\u016bkst. iki 50 t\u016bkst. nusikaltim\u0173 ir tai buv\u0119s tikras nusikalstamumo i\u0161\u0161\u016bkis Lietuvos valstybei. Tolesn\u0117 bausmi\u0173 sistemos raida leid\u017eia palaipsniui ma\u017einti nuteist\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173, ta\u010diau, anot G. \u0160vedo, Lietuvoje probacijos priemon\u0117s taikomos vis re\u010diau, o \u0161iai praktikai nepasikeitus nema\u017e\u0117s ir kalini\u0173 skai\u010dius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Konferencijoje prane\u0161imus taip pat skait\u0117 Lietuvos teis\u0117s instituto, Vilniaus universiteto Teis\u0117s ir Filosofijos fakultet\u0173, Vytauto Did\u017eiojo universiteto mokslininkai, Kal\u0117jim\u0173 departamento atstovai, \u012fkalinimo sistem\u0173 tyr\u0117jai i\u0161 Vokietijos ir Danijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012ekalint\u0173 asmen\u0173 socialin\u0117 integracija yra vienintelis konstitucin\u012f pagrind\u0105 turintis laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s vykdymo tikslas. Mokslininkai k\u0117l\u0117 kertin\u012f klausim\u0105, ar Lietuvoje toks da\u017enas ir itin ilgam terminui laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s taikymas nepadaro visuomen\u0117s nesaugesne, ar ilgas \u012fkalinimas palieka galimybi\u0173 asmens integruotam gyvenimui visuomen\u0117je? Tyrimai rodo, kad dauguma buvusi\u0173 kalini\u0173, nepaisant itin nepalankios socialin\u0117s pad\u0117ties, toliau gali gyventi nenusikalsdami, ta\u010diau tam b\u016btina sukurti atitinkamas s\u0105lygas. Jos itin nepalankios, jei \u012fkalinimas yra ilgas, orientuotas \u012f paprast\u0105 \u201eats\u0117d\u0117jim\u0105\u201c, neturint darbo ir trumpalaiki\u0173 i\u0161vyk\u0173 galimybi\u0173, nutraukus ry\u0161ius su artimaisiais bei matant tik itin miglotas lygtinio paleidimo perspektyvas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Konferencija, kuri\u0105 organizavo Lietuvos teis\u0117s institutas, Teisingumo ministerija bei Kal\u0117jim\u0173 departamentas ir i\u0161 dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, skiriama 15-os met\u0173 bausmi\u0173 vykdymo Teisingumo ministerijos sistemoje sukak\u010diai pamin\u0117ti. Prie\u0161 15 met\u0173 bausmi\u0173 vykdymo funkcij\u0173 per\u0117mimas i\u0161 vidaus reikal\u0173 sistemos buvo svarbus \u017eingsnis link tampresn\u0117s bausmi\u0173 vykdymo proceso s\u0105sajos su teisingumo vykdymo sistema.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugiau informacijos:<br \/>Ineta Stravinskait\u0117 \u2013 Janavi\u010dien\u0117<br \/>Lietuvos teis\u0117s institutas<br \/>8 699 04294<\/p>\n<p>[:en]<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Social integration of imprisoned persons becomes difficult if you apply a custodial sentence. These research results were presented during the international scientific-practical conference \u201cSocial integration of imprisoned persons: research and its\u2019 practical application\u201d, which took place in Vilnius on October 12-13.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Conference participants were congratulated by the Justice Minister Juozas Bernatonis, he mentioned that currently, special attention is given to the reform of convicts resocialization system in Lithuania. According to the minister, only a few years ago the probation system was essentially reformed in order to develop effective measures which would facilitate integration into society for persons after leaving penal institutions and facilitate the correction of their behavior, so that they cease to commit other offences in the future.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J. Bernatonis noted that during this reform new measures have been implemented to promote alternative sanctions also society was included into the execution of convicts\u2019 resocialization &#8211; associations and volunteers, validation of repeated criminal behavior risk assessment, drawing conclusions of social research, probation started using electronic surveillance measures (electronic monitoring). These actions already gave its results: annual systematic decrease of persons released from prison and then returned to them, also number of persons held in prisons since 2012 decreased by several thousand.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Meanwhile, the chairman of the European Society of Criminology, University of Greifswald German professor dr. Frieder D\u00fcnkel presented data according to which Lithuania, by the number of prisoners, is the leader among the EU countries. Lithuania has 315 prisoners for every 100 000 of the population. Our country in Europe is surpassed only by Russia (467 prisoners) and Belarus (335 prisoners). Germany has only 76 prisoners for every 100 000 o the population, although the structure of registered crime in both countries are very similar.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">According to the professor, who analyzed the role of the criminal policy and law enforcement practice in Europe, Lithuania has the problem of long-term imprisonment. The scientist mentioned that 70 percent of imposed penalties in Germany are fines, imprisonment accounts for only 6 percent, while in Lithuania about 50 percent of all sentences are custodial sentence. In Lithuania 45 percent of custodial sentences are a long-term imprisonment (over 5 years), meanwhile in Germany &#8211; only 12 percent of all performed by custodial sentences, as punishment efficacy studies indicates that there is no sense to imprison offenders for a long time.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">&#8222;Research shows that public works, which replaces a short prison sentence, is more effective than a real punishment of imprisonment,&#8221; &#8211; said prof. Dr. F. D\u00fcnkel.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Professor dr. Ineke Pruin from the University of Bern (Switzerland) in her report talked about how the European countries have various prisoners integration system. According to her, in order to successfully integrate prisoners into society, better prediction of the prisoners release time is needed and ensuring a better contact between the institutions, which participated in the integration of the offender after sentencing. This system is most effective in countries where prisoners integration is proceeded consistently, often giving short trips, employing convicts and promoting their social competence.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vilnius University professor dr. Gintaras \u0160vedas, one of the reformers of Lithuanian penal system, introduced historical overview of Lithuanian criminal penalties and enforcement policy. He recalled that most real custodial sentences in Lithuania were applied in 1990-1998, when our country were going through a transition period. According G.\u0160vedas, at the time during a period of a few years number of registered crimes increased from 30 thousand up to 50 thousand it was a real crime challenge for Lithuania. Further evolution of penal system allowed to progressively reduce the number of convicts, but, according to Mr \u0160vedas, Lithuanian probation measures are used less and less, and if this practice will not change it will not decrease the number of prisoners.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">The other conference speakers were from the Law Institute of Lithuania, Law and Philosophy faculties of Vilnius University, Vytautas Magnus University, representatives of the Department of Prisons, prison systems, researchers from Germany and Denmark.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Social integration of imprisoned persons is the only constitutionally based goal of imprisonment sentence. Scientists have raised fundamental questions, whether in Lithuania quite common and very long-term imprisonment penalty does not make society insecure, or does a long prison sentence leaves any room for personal integrated life in society? Studies reveal that the majority of former prisoners, despite a very unfavorable social situation, may continue to live without committing offences, but it is necessary to create the appropriate conditions for this. The conditions are extremely unfavorable, if a prison sentence is long, oriented to a simple &#8222;sitting in prison\u201d, without any occupation and opportunities for temporary trips, without any contacts with relatives and seeing only a very hazy parole possibilities.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">The conference, organized by the Law Institute of Lithuanian, the Ministry of Justice and the Prison Department and partly financed by the Research Council of Lithuania, was dedicated to the 15th anniversary of the sentences enforcement system in the Ministry of Justice. 15 years ago, the interception of sentences enforcement functions from interior system was an important step towards a more resilient interface of penal execution process with the justice system.<\/p>\n<p>[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[:lt] \u012ekalint\u0173 asmen\u0173 socialin\u0117 integracija tampa sunkesn\u0117, jei taikomos didesn\u0117s laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s. Tokie tyrim\u0173 rezultatai pristatyti tarptautin\u0117je mokslin\u0117je-praktin\u0117je konferencijoje \u201c\u012ekalint\u0173 asmen\u0173 socialin\u0117 integracija: moksliniai tyrimai ir j\u0173 praktinis pritaikomumas\u201c, kuri Vilniuje vyksta spalio 12-13 dienomis. Konferencijos dalyvius sveikin\u0119s Teisingumo ministras Juozas Bernatonis min\u0117jo, jog \u0161iuo metu Lietuvoje ypatingas d\u0117mesys skiriamas nuteist\u0173j\u0173 resocializacijos sistemos reformai. Anot ministro, dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 buvo i\u0161 esm\u0117s reformuota probacijos sistema, siekiant sukurti priemones efektyviai i\u0161 \u012fkalinimo \u012fstaig\u0173 i\u0161\u0117jusi\u0173 asmen\u0173 integracijai \u012f visuomen\u0119 ir j\u0173 elgesio korekcijai, kad pastarieji ateityje nebedaryt\u0173 nauj\u0173 nusikaltim\u0173. J. Bernatonis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad \u0161ios reformos metu buvo \u012fgyvendintos priemon\u0117s, skatinan\u010dios alternatyvi\u0173 sankcij\u0173 taikym\u0105, \u012f nuteist\u0173j\u0173 resocializacijos vykdym\u0105 \u012ftraukti visuomen\u0117s atstovai \u2013 asociacijos ir savanoriai, \u012fteisintas asmen\u0173 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, socialinio tyrimo i\u0161vad\u0173 rengimas, probacijoje prad\u0117tos naudoti elektroninio steb\u0117jimo priemon\u0117s (elektroninis monitoringas). \u0160ie darbai pama\u017eu duoda savo rezultatus: asmen\u0173, i\u0161\u0117jusi\u0173 i\u0161 \u012fkalinimo \u012fstaig\u0173 ir v\u0117l \u012f jas sugr\u012f\u017eusi\u0173 kasmet, sistemingai ma\u017e\u0117ja, o \u012fkalinimo \u012fstaigose nuo 2012 m. laikom\u0173 asmen\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo keliais t\u016bkstan\u010diais. Tuo tarpu Europos kriminolog\u0173 asociacijos pirmininkas, Vokietijos Greifsvaldo universiteto prof. dr. Frieder D\u00fcnkel pateik\u0117 duomenis, pagal kuriuos Lietuva pagal kalini\u0173 skai\u010di\u0173 pirmauja tarp ES \u0161ali\u0173. 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje tenka 315 \u012fkalint\u0173j\u0173. M\u016bs\u0173 \u0161al\u012f Europoje lenkia tik Rusija (467 \u012fkalint\u0173j\u0173) ir Baltarusija (335 \u012fkalintieji). Vokietijoje \u0161is skai\u010dius siekia tik 76, nors registruoto nusikalstamumo strukt\u016bra abejose \u0161alyse labai pana\u0161i. Anot profesoriaus, kuris analizavo baud\u017eiamosios politikos vaidmen\u012f ir baudimo praktik\u0105 Europoje, Lietuvoje problema yra ilgalaik\u0117s laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s. Mokslininkas min\u0117jo, jog 70 proc. vis\u0173 Vokietijoje skiriam\u0173 bausmi\u0173 yra pinigin\u0117s baudos, realus laisv\u0117s at\u0117mimas sudaro tik 6 proc., tuo tarpu Lietuvoje apie 50 proc. vis\u0173 bausmi\u0173 yra realios laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s. Ilgalaikis \u012fkalinimas (vir\u0161 5 met\u0173) Lietuvoje sudaro 45 proc., o Vokietijoje \u2013 tik 12 proc. i\u0161 vis\u0173 atliekam\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausmi\u0173, nes bausmi\u0173 veiksmingumo tyrimai rodo, kad n\u0117ra jokios prasm\u0117s \u012fkalinti nusikaltusius asmenis ilgam laikui. \u201eTyrimai rodo, kad vie\u0161ieji darbai, kurie pakei\u010dia trump\u0105 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119, yra efektyvesn\u0117 bausm\u0117 nei reali laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117\u201c, &#8211; sak\u0117 prof. Dr. F. D\u00fcnkel. Prof. dr. Ineke Pruin i\u0161 Berno universiteto (\u0160veicarija) savo prane\u0161ime kalb\u0117jo apie tai, kaip \u0161iuo metu Europos \u0161alyse veikia \u012fvairios \u012fkalint\u0173 asmen\u0173 integracijos sistemos. Anot jos, siekiant s\u0117kmingesn\u0117s kalini\u0173 integracijos \u012f visuomen\u0119, reikia geriau prognozuoti kalini\u0173 paleidimo laik\u0105 ir u\u017etikrinti geresnius ry\u0161ius tarp institucij\u0173, kurios u\u017etikrina nusikaltusio asmens integracij\u0105 po bausm\u0117s atlikimo. Veiksmingiausiai \u0161ios sistemos veikia tose \u0161alyse, kuriose kalini\u0173 integracija vyksta nuosekliai, da\u017enai suteikiant trumpalaikes i\u0161vykas, \u012fdarbinant nuteistuosius ir skatinant j\u0173 socialin\u0119 kompetencij\u0105. Vilniaus universiteto prof. dr. Gintaras \u0160vedas, vienas i\u0161 bausmi\u0173 sistemos Lietuvoje reformatori\u0173, pristat\u0117 baud\u017eiamosios ir bausmi\u0173 vykdymo politikos istorin\u0119 ap\u017evalg\u0105. Jis primin\u0117, jog daugiausia reali\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausmi\u0173 Lietuvoje buvo skiriama 1990-1998 metais, kuomet m\u016bs\u0173 valstyb\u0117 i\u0161gyveno pereinam\u0105j\u012f laikotarp\u012f. Anot G.\u0160vedo, tuo metu per kelis metus registruot\u0173 nusikaltim\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo nuo 30 t\u016bkst. iki 50 t\u016bkst. nusikaltim\u0173 ir tai buv\u0119s tikras nusikalstamumo i\u0161\u0161\u016bkis Lietuvos valstybei. Tolesn\u0117 bausmi\u0173 sistemos raida leid\u017eia palaipsniui ma\u017einti nuteist\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173, ta\u010diau, anot G. \u0160vedo, Lietuvoje probacijos priemon\u0117s taikomos vis re\u010diau, o \u0161iai praktikai nepasikeitus nema\u017e\u0117s ir kalini\u0173 skai\u010dius. Konferencijoje prane\u0161imus taip pat skait\u0117 Lietuvos teis\u0117s instituto, Vilniaus universiteto Teis\u0117s ir Filosofijos fakultet\u0173, Vytauto Did\u017eiojo universiteto mokslininkai, Kal\u0117jim\u0173 departamento atstovai, \u012fkalinimo sistem\u0173 tyr\u0117jai i\u0161 Vokietijos ir Danijos. \u012ekalint\u0173 asmen\u0173 socialin\u0117 integracija yra vienintelis konstitucin\u012f pagrind\u0105 turintis laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s vykdymo tikslas. Mokslininkai k\u0117l\u0117 kertin\u012f klausim\u0105, ar Lietuvoje toks da\u017enas ir itin ilgam terminui laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s taikymas nepadaro visuomen\u0117s nesaugesne, ar ilgas \u012fkalinimas palieka galimybi\u0173 asmens integruotam gyvenimui visuomen\u0117je? Tyrimai rodo, kad dauguma buvusi\u0173 kalini\u0173, nepaisant itin nepalankios socialin\u0117s pad\u0117ties, toliau gali gyventi nenusikalsdami, ta\u010diau tam b\u016btina sukurti atitinkamas s\u0105lygas. Jos itin nepalankios, jei \u012fkalinimas yra ilgas, orientuotas \u012f paprast\u0105 \u201eats\u0117d\u0117jim\u0105\u201c, neturint darbo ir trumpalaiki\u0173 i\u0161vyk\u0173 galimybi\u0173, nutraukus ry\u0161ius su artimaisiais bei matant tik itin miglotas lygtinio paleidimo perspektyvas. Konferencija, kuri\u0105 organizavo Lietuvos teis\u0117s institutas, Teisingumo ministerija bei Kal\u0117jim\u0173 departamentas ir i\u0161 dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, skiriama 15-os met\u0173 bausmi\u0173 vykdymo Teisingumo ministerijos sistemoje sukak\u010diai pamin\u0117ti. Prie\u0161 15 met\u0173 bausmi\u0173 vykdymo funkcij\u0173 per\u0117mimas i\u0161 vidaus reikal\u0173 sistemos buvo svarbus \u017eingsnis link tampresn\u0117s bausmi\u0173 vykdymo proceso s\u0105sajos su teisingumo vykdymo sistema. \u00a0 Daugiau informacijos:Ineta Stravinskait\u0117 \u2013 Janavi\u010dien\u0117Lietuvos teis\u0117s institutas8 699 04294 [:en] Social integration of imprisoned persons becomes difficult if you apply a custodial sentence. These research results were presented during the international scientific-practical conference \u201cSocial integration of imprisoned persons: research and its\u2019 practical application\u201d, which took place in Vilnius on October 12-13. Conference participants were congratulated by the Justice Minister Juozas Bernatonis, he mentioned that currently, special attention is given to the reform of convicts resocialization system in Lithuania. According to the minister, only a few years ago the probation system was essentially reformed in order to develop effective measures which would facilitate integration into society for persons after leaving penal institutions and facilitate the correction of their behavior, so that they cease to commit other offences in the future. J. Bernatonis noted that during this reform new measures have been implemented to promote alternative sanctions also society was included into the execution of convicts\u2019 resocialization &#8211; associations and volunteers, validation of repeated criminal behavior risk assessment, drawing conclusions of social research, probation started using electronic surveillance measures (electronic monitoring). These actions already gave its results: annual systematic decrease of persons released from prison and then returned to them, also number of persons held in prisons since 2012 decreased by several thousand. Meanwhile, the chairman of the European Society of Criminology, University of Greifswald German professor dr. Frieder D\u00fcnkel presented data according to which Lithuania, by the number of prisoners, is the leader among the EU countries. Lithuania has 315 prisoners for every 100 000 of the population. Our country in Europe is surpassed only by Russia (467 prisoners) and Belarus (335 prisoners). Germany has only 76 prisoners for every 100 000 o the population, although the structure of registered crime in both countries are very similar. According to the professor, who analyzed the role of the criminal policy and law enforcement practice in Europe, Lithuania has the problem of long-term imprisonment. The scientist mentioned that 70<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,258],"tags":[],"class_list":["post-496","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-2015-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/496","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=496"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/496\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6963,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/496\/revisions\/6963"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=496"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=496"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=496"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}