[:lt]<\/p>\n
Dienos \u0161vies\u0105 i\u0161vydo naujas Lietuvos teis\u0117s instituto leid\u017eiamo mokslo \u017eurnalo \u201eTeis\u0117s problemos\u201c<\/strong> numeris, kuriame nagrin\u0117jamos keturios skirtingos temos.<\/p>\n Dr. Gintautas Sakalauskas savo moksliniame straipsnyje \u201eKalinimo s\u0105lygos ir kalini\u0173 resocializacijos prielaidos\u201c<\/strong> teigia, kad laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s vykdymas turi \u017evelgti \u012f kalinamo \u017emogaus perspektyv\u0105 ir visuomen\u0117s interesus. \u012ekalinimas yra pats blogiausias b\u016bdas ir forma siekti asmens integracijos, ta\u010diau, laisv\u0117s at\u0117mimo bausmei esant sud\u0117tine bausmi\u0173 sistemos dalimi, jos kuriama integracijai nepalanki realyb\u0117 turi b\u016bti i\u0161naudojama pozityviems poky\u010diams, kad netapt\u0173 itin \u017ealinga. Publikacijoje daroma i\u0161vada, kad Lietuvos \u012fkalinimo sistema kol kas nu\u0117jo dar tik labai trump\u0105 keli\u0105 nuo totalitarin\u0117s sistemos sien\u0173. Jai b\u016btini tolesni ir kardinal\u016bs poky\u010diai, nes ilgainiui atotr\u016bkis nuo Europos standartus atitinkan\u010dio \u012fkalinimo gali tik dar labiau did\u0117ti.<\/p>\n Dr. Skirmantas Bikelis leidinyje nagrin\u0117ja neteis\u0117to praturt\u0117jimo tem\u0105. Jo publikacijoje \u201eBaud\u017eiamosios ir mokes\u010di\u0173 teis\u0117s sankirta\u201c atsakomyb\u0117 u\u017e neteis\u0117t\u0105 praturt\u0117jim\u0105 ir Non bis in dem<\/em> principas\u201c<\/strong> daroma i\u0161vada, kad mokestini\u0173 reikalavim\u0173 pa\u017eeidimas ir neteis\u0117to praturt\u0117jimo nusikalstama veika n\u0117ra tapa\u010dios veikos. Anot publikacijos, principo non bis in idem pa\u017eeidimo faktas nelaikytinas absoliu\u010diu pagrindu nutraukti baud\u017eiam\u0105j\u012f proces\u0105, jeigu laikomasi tam tikr\u0173 reikalavim\u0173. Po\u017ei\u016bris, kuriuo non bis in idem principas suabsoliutinamas, per ma\u017eai reik\u0161m\u0117s teikia reikalavimams bylas i\u0161spr\u0119sti teisingai (taikyti proporcingas sankcijas) ir i\u0161 to i\u0161plaukian\u010dioms neigiamoms pasekm\u0117ms valstybei ir asmen\u0173 ekonomin\u0117ms, socialin\u0117ms ir kitoms teis\u0117ms.<\/p>\n Dr. Ingos Dauk\u0161ait\u0117s mokslinis straipsnis \u201ePerdavimas vairuoti transporto priemon\u0119 neblaiviam asmeniui: atsakomyb\u0117 ir jos taikymas Lietuvos teism\u0173 praktikoje\u201c<\/strong> skirtas atsakomyb\u0117s u\u017e vieno i\u0161 teis\u0117s aktuose numatyt\u0173 draudim\u0173 \u2013 duoti transporto priemon\u0119 vairuoti neblaiviems asmenims \u2013 nepaisym\u0105 analizei. Straipsnyje, pasitelkiant, be kita ko, Lietuvos teism\u0173 praktikos analiz\u0119, pla\u010diau nagrin\u0117jami kai kurie Lietuvos Respublikos administracini\u0173 teis\u0117s pa\u017eeidim\u0173 kodekso 126 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio teis\u0117s pa\u017eeidimo sud\u0117ties po\u017eymiai (veika, kalt\u0117, specialaus subjekto po\u017eymiai). Straipsnyje taip pat keliamas klausimas, ar u\u017e \u0161\u012f administracin\u012f teis\u0117s pa\u017eeidim\u0105 \u012fstatyme numatyta administracin\u0117 nuobauda yra proporcinga \u0161io pa\u017eeidimo pavojingumui.<\/p>\n Lietuvos teis\u0117s instituto Kriminologini\u0173 tyrim\u0173 mokslinink\u0117s Renata Giedryt\u0117 – Ma\u010diulien\u0117 ir Judita Venckevi\u010dien\u0117 straipsnyje\u00a0\u201eAtkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 taikymas mokyklose\u201c<\/strong> ra\u0161o, jog mokykla yra vieta, kurioje da\u017enai kyla \u012fvairi\u0173 konflikt\u0173 ir kurioje konfliktams spr\u0119sti gali b\u016bti pasirenkami nekonstruktyv\u016bs sprendimo b\u016bdai: agresija, smurtas, paty\u010dios. Da\u017eniausias atsakas \u012f tokias problemas yra konflikto iniciatoriaus nubaudimas. Ta\u010diau baudimas n\u0117ra efektyvi reakcija \u012f konfliktines situacijas. Ji da\u017eniausiai neskatina suvokti tokio elgesio prie\u017eas\u010di\u0173 ir ie\u0161koti konflikto sprendimo. Straipsniu siekiama parodyti, kaip, naudojantis atkuriamojo teisingumo priemon\u0117mis, ypa\u010d vienu i\u0161 atkuriamojo teisingumo modeli\u0173 \u2013 mediacija, galima efektyviai spr\u0119sti konfliktinio elgesio problemas mokyklose ir kod\u0117l atkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 taikymas b\u016bt\u0173 svarbus ir Lietuvos mokyklose.<\/p>\n [:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [:lt] Dienos \u0161vies\u0105 i\u0161vydo naujas Lietuvos teis\u0117s instituto leid\u017eiamo mokslo \u017eurnalo \u201eTeis\u0117s problemos\u201c numeris, kuriame nagrin\u0117jamos keturios skirtingos temos. Dr. Gintautas Sakalauskas savo moksliniame straipsnyje \u201eKalinimo s\u0105lygos ir kalini\u0173 resocializacijos prielaidos\u201c teigia, kad laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s vykdymas turi \u017evelgti \u012f kalinamo \u017emogaus perspektyv\u0105 ir visuomen\u0117s interesus. \u012ekalinimas yra pats blogiausias b\u016bdas ir forma siekti asmens integracijos, ta\u010diau, laisv\u0117s at\u0117mimo bausmei esant sud\u0117tine bausmi\u0173 sistemos dalimi, jos kuriama integracijai nepalanki realyb\u0117 turi b\u016bti i\u0161naudojama pozityviems poky\u010diams, kad netapt\u0173 itin \u017ealinga. Publikacijoje daroma i\u0161vada, kad Lietuvos \u012fkalinimo sistema kol kas nu\u0117jo dar tik labai trump\u0105 keli\u0105 nuo totalitarin\u0117s sistemos sien\u0173. Jai b\u016btini tolesni ir kardinal\u016bs poky\u010diai, nes ilgainiui atotr\u016bkis nuo Europos standartus atitinkan\u010dio \u012fkalinimo gali tik dar labiau did\u0117ti. Dr. Skirmantas Bikelis leidinyje nagrin\u0117ja neteis\u0117to praturt\u0117jimo tem\u0105. Jo publikacijoje \u201eBaud\u017eiamosios ir mokes\u010di\u0173 teis\u0117s sankirta\u201c atsakomyb\u0117 u\u017e neteis\u0117t\u0105 praturt\u0117jim\u0105 ir Non bis in dem principas\u201c daroma i\u0161vada, kad mokestini\u0173 reikalavim\u0173 pa\u017eeidimas ir neteis\u0117to praturt\u0117jimo nusikalstama veika n\u0117ra tapa\u010dios veikos. Anot publikacijos, principo non bis in idem pa\u017eeidimo faktas nelaikytinas absoliu\u010diu pagrindu nutraukti baud\u017eiam\u0105j\u012f proces\u0105, jeigu laikomasi tam tikr\u0173 reikalavim\u0173. Po\u017ei\u016bris, kuriuo non bis in idem principas suabsoliutinamas, per ma\u017eai reik\u0161m\u0117s teikia reikalavimams bylas i\u0161spr\u0119sti teisingai (taikyti proporcingas sankcijas) ir i\u0161 to i\u0161plaukian\u010dioms neigiamoms pasekm\u0117ms valstybei ir asmen\u0173 ekonomin\u0117ms, socialin\u0117ms ir kitoms teis\u0117ms. Dr. Ingos Dauk\u0161ait\u0117s mokslinis straipsnis \u201ePerdavimas vairuoti transporto priemon\u0119 neblaiviam asmeniui: atsakomyb\u0117 ir jos taikymas Lietuvos teism\u0173 praktikoje\u201c skirtas atsakomyb\u0117s u\u017e vieno i\u0161 teis\u0117s aktuose numatyt\u0173 draudim\u0173 \u2013 duoti transporto priemon\u0119 vairuoti neblaiviems asmenims \u2013 nepaisym\u0105 analizei. Straipsnyje, pasitelkiant, be kita ko, Lietuvos teism\u0173 praktikos analiz\u0119, pla\u010diau nagrin\u0117jami kai kurie Lietuvos Respublikos administracini\u0173 teis\u0117s pa\u017eeidim\u0173 kodekso 126 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio teis\u0117s pa\u017eeidimo sud\u0117ties po\u017eymiai (veika, kalt\u0117, specialaus subjekto po\u017eymiai). Straipsnyje taip pat keliamas klausimas, ar u\u017e \u0161\u012f administracin\u012f teis\u0117s pa\u017eeidim\u0105 \u012fstatyme numatyta administracin\u0117 nuobauda yra proporcinga \u0161io pa\u017eeidimo pavojingumui. Lietuvos teis\u0117s instituto Kriminologini\u0173 tyrim\u0173 mokslinink\u0117s Renata Giedryt\u0117 – Ma\u010diulien\u0117 ir Judita Venckevi\u010dien\u0117 straipsnyje\u00a0\u201eAtkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 taikymas mokyklose\u201c ra\u0161o, jog mokykla yra vieta, kurioje da\u017enai kyla \u012fvairi\u0173 konflikt\u0173 ir kurioje konfliktams spr\u0119sti gali b\u016bti pasirenkami nekonstruktyv\u016bs sprendimo b\u016bdai: agresija, smurtas, paty\u010dios. Da\u017eniausias atsakas \u012f tokias problemas yra konflikto iniciatoriaus nubaudimas. Ta\u010diau baudimas n\u0117ra efektyvi reakcija \u012f konfliktines situacijas. Ji da\u017eniausiai neskatina suvokti tokio elgesio prie\u017eas\u010di\u0173 ir ie\u0161koti konflikto sprendimo. Straipsniu siekiama parodyti, kaip, naudojantis atkuriamojo teisingumo priemon\u0117mis, ypa\u010d vienu i\u0161 atkuriamojo teisingumo modeli\u0173 \u2013 mediacija, galima efektyviai spr\u0119sti konfliktinio elgesio problemas mokyklose ir kod\u0117l atkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 taikymas b\u016bt\u0173 svarbus ir Lietuvos mokyklose. [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,258],"tags":[],"class_list":["post-500","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-2015-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/500","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=500"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/500\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6965,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/500\/revisions\/6965"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=500"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=500"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=500"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}