[:lt]<\/p>\n
Art\u0117jant Tarptautinei mokytoj\u0173 dienai, pasigirsta daugiau kalb\u0173 apie mokytoj\u0173 ir mokini\u0173 santykius bei mokytoj\u0173 galimybes ar galias \u0161i\u0173 dien\u0173 mokykloje. Mokytojai neretai skund\u017eiasi d\u0117l mokini\u0173 elgesio, nepaklusnumo, moksleiviai kalba apie nesibaigian\u010dias paty\u010dias mokyklose. Visus \u0161iuos klausimus paliet\u0117 ir Lietuvos instituto mokslinink\u0117s savo moksliniame straipsnyje \u201eAtkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 taikymas mokyklose\u201c.<\/p>\n
Lietuvos teis\u0117s instituto Kriminologini\u0173 tyrim\u0173 skyriaus mokslinink\u0117s Renata Giedryt\u0117-Ma\u010diulien\u0117 ir Judita Venckevi\u010dien\u0117 moksliniame straipsnyje siek\u0117 parodyti, kaip, naudojantis atkuriamojo teisingumo modeliu, ypa\u010d vienu i\u0161 jo modeli\u0173 \u2013 aukos ir kaltininko mediacija, \u2013 galima efektyviai spr\u0119sti konfliktinio elgesio problemas mokyklose.<\/p>\n
Konfliktams mokyklose spr\u0119sti vaikai da\u017enai pasirenka nekonstruktyvius sprendimo b\u016bdus, pavyzd\u017eiui, agresij\u0105, smurt\u0105, paty\u010dias. Tai destruktyviai veikia ne tik konflikto dalyvius, bet ir kelia nesaugumo ar baim\u0117s jausm\u0105 mokyklose. Da\u017eniausias atsakas \u012f tokias problemas yra konflikto iniciatoriaus nubaudimas, ta\u010diau baudimo priemon\u0117s neretai skatina tik dar didesn\u012f pasiprie\u0161inim\u0105 mokyklos sistemai, neragina suvokti konflikt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ir ie\u0161koti j\u0173 sprendimo, o atvirk\u0161\u010diai \u2013 tik dar labiau skatina nuolatin\u012f elgesio taisykli\u0173 pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n
Atkuriamasis teisingumas \u2013 tai procesas, kuriame susitinka visos \u0161alys, susijusios su konkre\u010diu pa\u017eeidimu, kad kartu i\u0161spr\u0119st\u0173, kaip \u012fveikti pa\u017eeidimo padarinius. Atkuriamojo teisingumo taikymas \u2013 tai siekis atkurti pa\u017eeidimu sutrikdyt\u0105 pusiausvyr\u0105 tiek aukos, tiek visuomen\u0117s, tiek paties pa\u017eeid\u0117jo at\u017evilgiu. Tod\u0117l \u012f konflikto sprendimo proces\u0105 yra \u012ftraukiami visi, kuriems konfliktas tur\u0117jo \u012ftakos: auka, pa\u017eeid\u0117jas ir bendruomen\u0117. Daugelyje valstybi\u0173 atkuriamasis teisingumas atsirado kaip alternatyva tradiciniam baud\u017eiamajam atsakui nepilname\u010di\u0173 bylose, o ilgainiui atkuriamojo teisingumo id\u0117jos buvo pritaikytos ir kitose srityse, pavyzd\u017eiui, mokyklose sprend\u017eiant vaik\u0173 elgesio problemas.<\/p>\n
\u012evairiose valstyb\u0117se atliekami tyrimai rodo, kad atkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 taikymas mokyklose, nors nei\u0161sprend\u017eia vis\u0173 mokykloje kylan\u010di\u0173 konflikt\u0173 ir problem\u0173, ta\u010diau prisideda prie kontrol\u0117s ir baudimo priemoni\u0173 ma\u017e\u0117jimo, netinkamo elgesio mokyklose ma\u017e\u0117jimo, pasitik\u0117jimo ir saugumo jausmo mokyklose k\u016brimo.<\/p>\n
Mokslinink\u0117s savo publikacijoje daro i\u0161vad\u0105, kad \u012fvair\u016bs atlikti smurto prie\u0161 vaikus, saugumo jausmo, paty\u010di\u0173 Lietuvos mokyklose tyrimai, taip pat ir savi\u017eudybi\u0173 rodikliai rodo, kad Lietuvos mokyklose der\u0117t\u0173 imtis alternatyv\u0173 esamoms prevencijos programoms. Smurto prevencijos program\u0173 ir atkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 derinimas, tik\u0117tina, gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie efektyvesnio problem\u0173 mokyklose sprendimo, teigia mokslinink\u0117s savo publikacijoje.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Visas mokslininki\u0173 publikacijos tekstas.<\/u><\/p>\n
Daugiau informacijos:
Lietuvos teis\u0117s institutas
Ineta Stravinskait\u0117 \u2013 Janavi\u010dien\u0117
tel. 8 699 04294<\/p>\n
[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[:lt] Art\u0117jant Tarptautinei mokytoj\u0173 dienai, pasigirsta daugiau kalb\u0173 apie mokytoj\u0173 ir mokini\u0173 santykius bei mokytoj\u0173 galimybes ar galias \u0161i\u0173 dien\u0173 mokykloje. Mokytojai neretai skund\u017eiasi d\u0117l mokini\u0173 elgesio, nepaklusnumo, moksleiviai kalba apie nesibaigian\u010dias paty\u010dias mokyklose. Visus \u0161iuos klausimus paliet\u0117 ir Lietuvos instituto mokslinink\u0117s savo moksliniame straipsnyje \u201eAtkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 taikymas mokyklose\u201c. Lietuvos teis\u0117s instituto Kriminologini\u0173 tyrim\u0173 skyriaus mokslinink\u0117s Renata Giedryt\u0117-Ma\u010diulien\u0117 ir Judita Venckevi\u010dien\u0117 moksliniame straipsnyje siek\u0117 parodyti, kaip, naudojantis atkuriamojo teisingumo modeliu, ypa\u010d vienu i\u0161 jo modeli\u0173 \u2013 aukos ir kaltininko mediacija, \u2013 galima efektyviai spr\u0119sti konfliktinio elgesio problemas mokyklose. Konfliktams mokyklose spr\u0119sti vaikai da\u017enai pasirenka nekonstruktyvius sprendimo b\u016bdus, pavyzd\u017eiui, agresij\u0105, smurt\u0105, paty\u010dias. Tai destruktyviai veikia ne tik konflikto dalyvius, bet ir kelia nesaugumo ar baim\u0117s jausm\u0105 mokyklose. Da\u017eniausias atsakas \u012f tokias problemas yra konflikto iniciatoriaus nubaudimas, ta\u010diau baudimo priemon\u0117s neretai skatina tik dar didesn\u012f pasiprie\u0161inim\u0105 mokyklos sistemai, neragina suvokti konflikt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ir ie\u0161koti j\u0173 sprendimo, o atvirk\u0161\u010diai \u2013 tik dar labiau skatina nuolatin\u012f elgesio taisykli\u0173 pa\u017eeidim\u0105. Atkuriamasis teisingumas \u2013 tai procesas, kuriame susitinka visos \u0161alys, susijusios su konkre\u010diu pa\u017eeidimu, kad kartu i\u0161spr\u0119st\u0173, kaip \u012fveikti pa\u017eeidimo padarinius. Atkuriamojo teisingumo taikymas \u2013 tai siekis atkurti pa\u017eeidimu sutrikdyt\u0105 pusiausvyr\u0105 tiek aukos, tiek visuomen\u0117s, tiek paties pa\u017eeid\u0117jo at\u017evilgiu. Tod\u0117l \u012f konflikto sprendimo proces\u0105 yra \u012ftraukiami visi, kuriems konfliktas tur\u0117jo \u012ftakos: auka, pa\u017eeid\u0117jas ir bendruomen\u0117. Daugelyje valstybi\u0173 atkuriamasis teisingumas atsirado kaip alternatyva tradiciniam baud\u017eiamajam atsakui nepilname\u010di\u0173 bylose, o ilgainiui atkuriamojo teisingumo id\u0117jos buvo pritaikytos ir kitose srityse, pavyzd\u017eiui, mokyklose sprend\u017eiant vaik\u0173 elgesio problemas. \u012evairiose valstyb\u0117se atliekami tyrimai rodo, kad atkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 taikymas mokyklose, nors nei\u0161sprend\u017eia vis\u0173 mokykloje kylan\u010di\u0173 konflikt\u0173 ir problem\u0173, ta\u010diau prisideda prie kontrol\u0117s ir baudimo priemoni\u0173 ma\u017e\u0117jimo, netinkamo elgesio mokyklose ma\u017e\u0117jimo, pasitik\u0117jimo ir saugumo jausmo mokyklose k\u016brimo. Mokslinink\u0117s savo publikacijoje daro i\u0161vad\u0105, kad \u012fvair\u016bs atlikti smurto prie\u0161 vaikus, saugumo jausmo, paty\u010di\u0173 Lietuvos mokyklose tyrimai, taip pat ir savi\u017eudybi\u0173 rodikliai rodo, kad Lietuvos mokyklose der\u0117t\u0173 imtis alternatyv\u0173 esamoms prevencijos programoms. Smurto prevencijos program\u0173 ir atkuriamojo teisingumo priemoni\u0173 derinimas, tik\u0117tina, gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie efektyvesnio problem\u0173 mokyklose sprendimo, teigia mokslinink\u0117s savo publikacijoje. \u00a0 Visas mokslininki\u0173 publikacijos tekstas. Daugiau informacijos:Lietuvos teis\u0117s institutasIneta Stravinskait\u0117 \u2013 Janavi\u010dien\u0117tel. 8 699 04294 [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,258],"tags":[],"class_list":["post-504","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-2015-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/504","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=504"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/504\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6967,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/504\/revisions\/6967"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=504"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=504"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=504"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}