[:lt]<\/p>\n
Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0173 atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 12-15 met\u0173 moksleivi\u0173 nusikalstamo elgesio paplitimo rodikliai nedid\u0117ja, j\u0173 daromi pa\u017eeidimai n\u0117ra link\u0119 sunk\u0117ti<\/strong>, o pa\u017eeid\u0117j\u0173 am\u017eius taip pat nejaun\u0117ja<\/strong>. Nors tyrime dalyvav\u0119 ekspertai Lietuvoje vykdomas jaunimo nusikaltim\u0173 prevencijos programas vertina kriti\u0161kai.<\/p>\n Lietuvos teis\u0117s instituto mokslininkai 2013-2015 metais vykd\u0117 Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 projekt\u0105 „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija”, kurio metu buvo atlikti du dideli empiriniai tyrimai.<\/p>\n Vienas i\u0161 tyrimo tiksl\u0173 buvo nustatyti, kiek paplit\u0119s nepilname\u010di\u0173 nusikalstamas elgesys remiantis ne statistiniais duomenimis ar policijos \u012fvyki\u0173 suvestin\u0117mis, o taikant prane\u0161imo apie save (angl. – self-report) metodik\u0105, t.y. kai klausiama pa\u010di\u0173 nepilname\u010di\u0173, ar jie yra padar\u0119 nusikalstamas veikas, kokio pob\u016bd\u017eio, kiek kart\u0173 per tam tikr\u0105 laikotarp\u012f. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 met\u0173 am\u017eiaus moksleiviai i\u0161 penki\u0173 Lietuvos miest\u0173 (Vilniaus, \u0160iauli\u0173, Kretingos, Plung\u0117s bei Tel\u0161i\u0173). \u0160io tyrimo rezultatai buvo lyginami ir su 2006 m. tyrimu, kuris buvo vykdomas pagal t\u0105 pa\u010di\u0105 metodik\u0105.<\/p>\n Taip pat buvo siekiama \u012fvertinti Lietuvoje vykdoma nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105. \u010cia tyr\u0117jams buvo svarbi nepilname\u010di\u0173 justicijos srityje dirban\u010di\u0173 profesional\u0173 nuomon\u0117 tiek t\u0173, kurie formuoja nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105, tiek praktik\u0173, kuriems tenka j\u0105 \u012fgyvendinti. Tod\u0117l buvo atliktas kokybinis tyrimas \u2013 29 interviu su \u0161ios srities specialistais (teis\u0117saugos, vaiko teisi\u0173 apsaugos institucij\u0173 atstov\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173, psicholog\u0173 ir kt.).<\/p>\n Mokslin\u0117je konferencijoje „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilname\u010di\u0173 justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai” tyrim\u0105 pristatin\u0117dama tyrimo vadov\u0117, Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 dr. Svetlana Justickaja sak\u0117, kad beveik 60 proc. apklaust\u0173 moksleivi\u0173 nurod\u0117, jog bent vien\u0105 kart\u0105 gyvenime yra padar\u0119 nusikalstamo pob\u016bd\u017eio veik\u0105. Labiausiai paplit\u0119s nusikalstamas elgesys tarp moksleivi\u0173 \u2013 neteis\u0117tas muzikos ar film\u0173 parsisiuntimas. Neteis\u0117tai muzikos ar film\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105 ir per paskutinius metus yra parsisiunt\u0119 apie pus\u0117 moksleivi\u0173. Tokia tendencija stebinti netur\u0117t\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f interneto vartojimo mastus \u0161iuolaikiniame globaliame pasaulyje. Ta\u010diau \u201erimti\u201c teis\u0117s pa\u017eeidimai tarp moksleivi\u0173 n\u0117ra pla\u010diai paplit\u0119. Tik ketvirtadalis moksleivi\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo padar\u0119 rimtesnio pob\u016bd\u017eio nusikalstamas veikas. I\u0161 j\u0173 10 proc. moksleivi\u0173 nurod\u0117, jog pie\u0161\u0117 grafiti, dar ma\u017eiau vog\u0117 i\u0161 parduotuvi\u0173, dalyvavo grupin\u0117se mu\u0161tyn\u0117se, padar\u0117 k\u016bno su\u017ealojim\u0105 ar \u012fvykd\u0117 kitus pa\u017eeidimus.<\/p>\n Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad vos 7 proc. moksleivi\u0173, kurie kada nors per savo gyvenim\u0105 padar\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, nurod\u0117 tur\u0117j\u0119 kontakt\u0173 su policija. Tod\u0117l mokslininkai daro prielaid\u0105, jog statistiniuose duomenyse reali nepilname\u010di\u0173 padarom\u0173 nusikaltim\u0173 situacija neatspindima.<\/p>\n Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 dr. Jolanta Aleknevi\u010dien\u0117 pristat\u0117 Lietuvos nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105 formuojan\u010di\u0173 ir vykdan\u010di\u0173 institucij\u0173 ekspert\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105. \u0160iuo tyrimu buvo siekiama i\u0161siai\u0161kinti nepilname\u010di\u0173 justicijos politikos problematik\u0105 ir jos vertinim\u0105, o taip pat atsakyti \u012f klausimus, kiek ji prisideda prie nepilname\u010di\u0173 nusikalstamo elgesio problem\u0173 sprendimo bei su kokiomis problemomis buvo susiduriama \u012fgyvendinant Nepilname\u010di\u0173 justicijos program\u0105 ir jose numatytas priemones. Anot mokslinink\u0117s, vyrauja labiau neigiami nei teigiami vertinimai, ypatingai praktik\u0173 komentaruose yra u\u017ekoduotas bej\u0117gi\u0161kumas ir nepasitik\u0117jimas sistema. \u201ePrakti\u0161kai Nepilname\u010di\u0173 justicijos programa eina savo keliu, o darbas su nepilname\u010diais \u2013 savo keliu\u201c, sak\u0117 J.Aleknevi\u010dien\u0117. Apklaust\u0173 ekspert\u0173 nuomon\u0119 tr\u016bksta politin\u0117s valios ir nuoseklaus kompleksinio veikimo, kad nepilname\u010di\u0173 nusikalstamo elgesio problemos b\u016bt\u0173 sprend\u017eiamos efektyviai.<\/p>\n [:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [:lt] Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0173 atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 12-15 met\u0173 moksleivi\u0173 nusikalstamo elgesio paplitimo rodikliai nedid\u0117ja, j\u0173 daromi pa\u017eeidimai n\u0117ra link\u0119 sunk\u0117ti, o pa\u017eeid\u0117j\u0173 am\u017eius taip pat nejaun\u0117ja. Nors tyrime dalyvav\u0119 ekspertai Lietuvoje vykdomas jaunimo nusikaltim\u0173 prevencijos programas vertina kriti\u0161kai. Lietuvos teis\u0117s instituto mokslininkai 2013-2015 metais vykd\u0117 Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 projekt\u0105 „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija”, kurio metu buvo atlikti du dideli empiriniai tyrimai. Vienas i\u0161 tyrimo tiksl\u0173 buvo nustatyti, kiek paplit\u0119s nepilname\u010di\u0173 nusikalstamas elgesys remiantis ne statistiniais duomenimis ar policijos \u012fvyki\u0173 suvestin\u0117mis, o taikant prane\u0161imo apie save (angl. – self-report) metodik\u0105, t.y. kai klausiama pa\u010di\u0173 nepilname\u010di\u0173, ar jie yra padar\u0119 nusikalstamas veikas, kokio pob\u016bd\u017eio, kiek kart\u0173 per tam tikr\u0105 laikotarp\u012f. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 met\u0173 am\u017eiaus moksleiviai i\u0161 penki\u0173 Lietuvos miest\u0173 (Vilniaus, \u0160iauli\u0173, Kretingos, Plung\u0117s bei Tel\u0161i\u0173). \u0160io tyrimo rezultatai buvo lyginami ir su 2006 m. tyrimu, kuris buvo vykdomas pagal t\u0105 pa\u010di\u0105 metodik\u0105. Taip pat buvo siekiama \u012fvertinti Lietuvoje vykdoma nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105. \u010cia tyr\u0117jams buvo svarbi nepilname\u010di\u0173 justicijos srityje dirban\u010di\u0173 profesional\u0173 nuomon\u0117 tiek t\u0173, kurie formuoja nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105, tiek praktik\u0173, kuriems tenka j\u0105 \u012fgyvendinti. Tod\u0117l buvo atliktas kokybinis tyrimas \u2013 29 interviu su \u0161ios srities specialistais (teis\u0117saugos, vaiko teisi\u0173 apsaugos institucij\u0173 atstov\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173, psicholog\u0173 ir kt.). Mokslin\u0117je konferencijoje „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilname\u010di\u0173 justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai” tyrim\u0105 pristatin\u0117dama tyrimo vadov\u0117, Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 dr. Svetlana Justickaja sak\u0117, kad beveik 60 proc. apklaust\u0173 moksleivi\u0173 nurod\u0117, jog bent vien\u0105 kart\u0105 gyvenime yra padar\u0119 nusikalstamo pob\u016bd\u017eio veik\u0105. Labiausiai paplit\u0119s nusikalstamas elgesys tarp moksleivi\u0173 \u2013 neteis\u0117tas muzikos ar film\u0173 parsisiuntimas. Neteis\u0117tai muzikos ar film\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105 ir per paskutinius metus yra parsisiunt\u0119 apie pus\u0117 moksleivi\u0173. Tokia tendencija stebinti netur\u0117t\u0173 atsi\u017evelgiant \u012f interneto vartojimo mastus \u0161iuolaikiniame globaliame pasaulyje. Ta\u010diau \u201erimti\u201c teis\u0117s pa\u017eeidimai tarp moksleivi\u0173 n\u0117ra pla\u010diai paplit\u0119. Tik ketvirtadalis moksleivi\u0173 per vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo padar\u0119 rimtesnio pob\u016bd\u017eio nusikalstamas veikas. I\u0161 j\u0173 10 proc. moksleivi\u0173 nurod\u0117, jog pie\u0161\u0117 grafiti, dar ma\u017eiau vog\u0117 i\u0161 parduotuvi\u0173, dalyvavo grupin\u0117se mu\u0161tyn\u0117se, padar\u0117 k\u016bno su\u017ealojim\u0105 ar \u012fvykd\u0117 kitus pa\u017eeidimus. Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad vos 7 proc. moksleivi\u0173, kurie kada nors per savo gyvenim\u0105 padar\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, nurod\u0117 tur\u0117j\u0119 kontakt\u0173 su policija. Tod\u0117l mokslininkai daro prielaid\u0105, jog statistiniuose duomenyse reali nepilname\u010di\u0173 padarom\u0173 nusikaltim\u0173 situacija neatspindima. Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 dr. Jolanta Aleknevi\u010dien\u0117 pristat\u0117 Lietuvos nepilname\u010di\u0173 justicijos politik\u0105 formuojan\u010di\u0173 ir vykdan\u010di\u0173 institucij\u0173 ekspert\u0173 nuomon\u0117s tyrim\u0105. \u0160iuo tyrimu buvo siekiama i\u0161siai\u0161kinti nepilname\u010di\u0173 justicijos politikos problematik\u0105 ir jos vertinim\u0105, o taip pat atsakyti \u012f klausimus, kiek ji prisideda prie nepilname\u010di\u0173 nusikalstamo elgesio problem\u0173 sprendimo bei su kokiomis problemomis buvo susiduriama \u012fgyvendinant Nepilname\u010di\u0173 justicijos program\u0105 ir jose numatytas priemones. Anot mokslinink\u0117s, vyrauja labiau neigiami nei teigiami vertinimai, ypatingai praktik\u0173 komentaruose yra u\u017ekoduotas bej\u0117gi\u0161kumas ir nepasitik\u0117jimas sistema. \u201ePrakti\u0161kai Nepilname\u010di\u0173 justicijos programa eina savo keliu, o darbas su nepilname\u010diais \u2013 savo keliu\u201c, sak\u0117 J.Aleknevi\u010dien\u0117. Apklaust\u0173 ekspert\u0173 nuomon\u0119 tr\u016bksta politin\u0117s valios ir nuoseklaus kompleksinio veikimo, kad nepilname\u010di\u0173 nusikalstamo elgesio problemos b\u016bt\u0173 sprend\u017eiamos efektyviai. [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,258],"tags":[],"class_list":["post-514","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-2015-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/514","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=514"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/514\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6972,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/514\/revisions\/6972"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=514"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=514"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=514"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}