[:lt]<\/p>\n
Lietuva pagal aplinkos demokratijos indeks\u0105 tarp 70 pasaulio valstybi\u0173 u\u017eima 1-\u0105j\u0105 viet\u0105. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 kartu su partneriais atlik\u0119 tyrimus padar\u0117 JAV nevyriausybin\u0117 organizacija \u201ePasaulini\u0173 i\u0161tekli\u0173 institutas\u201c (\u201eWorld Resources Institute\u201c).<\/p>\n
Aplinkos demokratijos indeksas (Environmental Democracy Index<\/a>) rodo, kiek valstyb\u0117s imasi priemoni\u0173 nacionaliniais teis\u0117s aktais skatinti skaidrum\u0105, atskaitingum\u0105 ir pilie\u010di\u0173 \u012fsitraukim\u0105 \u012f sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105. Naudojant \u0161\u012f indeks\u0105 buvo vertinama demokratija priimant sprendimus d\u0117l aplinkos 70-yje valstybi\u0173. Indeksas skai\u010diuojamas remiantis 75 teisiniais ir 24 praktiniais rodikliais, parengtais remiantis pripa\u017eintais tarptautiniais standartais.<\/p>\n Pirmasis valstybi\u0173 de\u0161imtukas pagal aplinkos demokratijos indeks\u0105 atrodo taip: 1 \u2013 Lietuva, 2 – Latvija, 3 – Rusija, 4 \u2013 JAV, 5 \u2013 Piet\u0173 Afrikos Respublika, 6 \u2013 Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, 7 \u2013 Vengrija, 8 \u2013 Bulgarija, 9 \u2013 Panama, 10 – Kolumbija. Auk\u0161\u010diausias reitingas rodo geriausi\u0105 situacij\u0105 aplinkos demokratijos srityje.<\/p>\n Vertinant Lietuvos aplinkos demokratijos indeks\u0105 kaip ekspertai buvo pasitelkti Lietuvos teis\u0117s instituto bei Vilniaus universiteto mokslininkai, taip pat kiti ekspertai. I\u0161 viso tyrime dalyvavo 140 mokslinink\u0173 ir ekspert\u0173 i\u0161 viso pasaulio.<\/p>\n Tyrime dalyvavusi Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 Egl\u0117 Kavoli\u016bnait\u0117 – Ragauskien\u0117 sako, jog auk\u0161tas Lietuvos reitingas grei\u010diausiai gali b\u016bti susij\u0119s su nedideliu pramon\u0117s i\u0161sivystymu m\u016bs\u0173 \u0161alyje.<\/p>\n JAV nevyriausybin\u0117s organizacijos \u201ePasaulini\u0173 i\u0161tekli\u0173 institutas\u201c generalinis direktorius Mark Robinson sako, jog pirm\u0105 kart\u0105 pasaulyje siekiama bendro tikslo \u2013 vieningo pasaulio \u0161ali\u0173 indekso, kuris leist\u0173 tinkamai \u012fvertinti aplinkos demokratijos b\u016bkl\u0119 viso pasaulio valstyb\u0117se.<\/p>\n \u201eAtsi\u017evelgiant \u012f kelis su aplinka ir tvaria pl\u0117tra susijusius kritinius momentus 2015 metais, aplinkos apsaug\u0105 reglamentuojantys teis\u0117s aktai \u012fgauna ypating\u0105 svarb\u0105. \u0160is indeksas yra svarbus siekiant skaidrumo aplinkos apsaugos srityje ir daugiau galimybi\u0173 paprastiems pilie\u010diams apginti savo teises\u201c, – teigia \u201ePasaulini\u0173 i\u0161tekli\u0173 instituto\u201c vadovas Mark Robinson. Daugiau informacijos apie \u0161i\u0105 nevyriausybin\u0119 organizacij\u0105 galima rasti \u010dia: http:\/\/wri.org\/<\/a><\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n [:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [:lt] Lietuva pagal aplinkos demokratijos indeks\u0105 tarp 70 pasaulio valstybi\u0173 u\u017eima 1-\u0105j\u0105 viet\u0105. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 kartu su partneriais atlik\u0119 tyrimus padar\u0117 JAV nevyriausybin\u0117 organizacija \u201ePasaulini\u0173 i\u0161tekli\u0173 institutas\u201c (\u201eWorld Resources Institute\u201c). Aplinkos demokratijos indeksas (Environmental Democracy Index) rodo, kiek valstyb\u0117s imasi priemoni\u0173 nacionaliniais teis\u0117s aktais skatinti skaidrum\u0105, atskaitingum\u0105 ir pilie\u010di\u0173 \u012fsitraukim\u0105 \u012f sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105. Naudojant \u0161\u012f indeks\u0105 buvo vertinama demokratija priimant sprendimus d\u0117l aplinkos 70-yje valstybi\u0173. Indeksas skai\u010diuojamas remiantis 75 teisiniais ir 24 praktiniais rodikliais, parengtais remiantis pripa\u017eintais tarptautiniais standartais. Pirmasis valstybi\u0173 de\u0161imtukas pagal aplinkos demokratijos indeks\u0105 atrodo taip: 1 \u2013 Lietuva, 2 – Latvija, 3 – Rusija, 4 \u2013 JAV, 5 \u2013 Piet\u0173 Afrikos Respublika, 6 \u2013 Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, 7 \u2013 Vengrija, 8 \u2013 Bulgarija, 9 \u2013 Panama, 10 – Kolumbija. Auk\u0161\u010diausias reitingas rodo geriausi\u0105 situacij\u0105 aplinkos demokratijos srityje. Vertinant Lietuvos aplinkos demokratijos indeks\u0105 kaip ekspertai buvo pasitelkti Lietuvos teis\u0117s instituto bei Vilniaus universiteto mokslininkai, taip pat kiti ekspertai. I\u0161 viso tyrime dalyvavo 140 mokslinink\u0173 ir ekspert\u0173 i\u0161 viso pasaulio. Tyrime dalyvavusi Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117 Egl\u0117 Kavoli\u016bnait\u0117 – Ragauskien\u0117 sako, jog auk\u0161tas Lietuvos reitingas grei\u010diausiai gali b\u016bti susij\u0119s su nedideliu pramon\u0117s i\u0161sivystymu m\u016bs\u0173 \u0161alyje. JAV nevyriausybin\u0117s organizacijos \u201ePasaulini\u0173 i\u0161tekli\u0173 institutas\u201c generalinis direktorius Mark Robinson sako, jog pirm\u0105 kart\u0105 pasaulyje siekiama bendro tikslo \u2013 vieningo pasaulio \u0161ali\u0173 indekso, kuris leist\u0173 tinkamai \u012fvertinti aplinkos demokratijos b\u016bkl\u0119 viso pasaulio valstyb\u0117se. \u201eAtsi\u017evelgiant \u012f kelis su aplinka ir tvaria pl\u0117tra susijusius kritinius momentus 2015 metais, aplinkos apsaug\u0105 reglamentuojantys teis\u0117s aktai \u012fgauna ypating\u0105 svarb\u0105. \u0160is indeksas yra svarbus siekiant skaidrumo aplinkos apsaugos srityje ir daugiau galimybi\u0173 paprastiems pilie\u010diams apginti savo teises\u201c, – teigia \u201ePasaulini\u0173 i\u0161tekli\u0173 instituto\u201c vadovas Mark Robinson. Daugiau informacijos apie \u0161i\u0105 nevyriausybin\u0119 organizacij\u0105 galima rasti \u010dia: http:\/\/wri.org\/ \u00a0 \u00a0 [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,258],"tags":[],"class_list":["post-526","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-2015-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/526","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=526"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/526\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6978,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/526\/revisions\/6978"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=526"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=526"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=526"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}