[:lt]<\/p>\n
Mokslininkai teigia, jog problemos ir gin\u010dai d\u0117l vaik\u0173 prie\u017ei\u016bros Norvegijoje kyla d\u0117l to, kad n\u0117ra pasira\u0161yta dvi\u0161ali\u0173 sutar\u010di\u0173 tarp Lietuvos ir \u0161ios \u0161alies. Taip pat atkreipiamas d\u0117mesys, kad Lietuva d\u0117l elgesio su vaikais i\u0161 Lietuvos gali kelti klausim\u0105 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 komitete ar naudoti kitas proced\u016bras siekiant u\u017emegzti bendradarbiavim\u0105 vaiko teisi\u0173 apsaugos bylose.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 pateik\u0117 Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117s Kristina Miliauskait\u0117 ir Egl\u0117 Kavoli\u016bnait\u0117 \u2013 Ragauskien\u0117, i\u0161analizavusios esamus teis\u0117s aktus.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Teis\u0117s normas t\u0117v\u0173 pareig\u0173 ir vaik\u0173 apsaugos priemoni\u0173 aspektu analizuoti paskatino daug atgarsi\u0173 susilaukusi Gabrieliaus B. byla. Lietuvoje \u0161is atvejis susilauk\u0117 ypatingo d\u0117mesio d\u0117l to, kad Norvegijos institucijos atsisako bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Anot situacij\u0105 analizavusi\u0173 mokslininki\u0173, tokia situacija susidar\u0117 d\u0117l to, kad n\u0117ra pasira\u0161yt\u0173 dvi\u0161ali\u0173 sutar\u010di\u0173 tarp Lietuvos ir Norvegijos, kurios leist\u0173 \u0161iuos klausimus spr\u0119sti bendrai ar numatyt\u0173 tam tikras bendradarbiavimo proced\u016bras.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Norvegija taip pat n\u0117ra ratifikavusi 1996 met\u0173 Hagos konvencijos d\u0117l jurisdikcijos, taikytinos teis\u0117s, pripa\u017einimo, vykdymo ir bendradarbiavimo t\u0117v\u0173 pareig\u0173 ir vaik\u0173 apsaugos priemoni\u0173 srityje taikymo. Pagal \u0161i\u0105 Konvencij\u0105 vykdydamos savo jurisdikcij\u0105, Susitarian\u010di\u0173j\u0173 Valstybi\u0173 institucijos taiko savo teis\u0119. Ta\u010diau jei vaiko asmens ar turto apsaugai to reikia, jos gali i\u0161imties tvarka taikyti ar atsi\u017evelgti \u012f kitos valstyb\u0117s, su kuria pad\u0117tis yra artimai susijusi, teis\u0119.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Mokslinink\u0117 E. Kavoli\u016bnait\u0117-Ragauskien\u0117 pa\u017eymi, kad Norvegija savo teritorijoje taiko savo teis\u0117s aktus visiems asmenims, neatsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 pilietyb\u0119, ir neturi mechanizmo, kaip kitos \u0161alies pilie\u010dius perduoti \u012f j\u0173 valstybes u\u017e Norvegijoje padarytus pa\u017eeidimus svarstomoje (pvz., vaiko teisi\u0173 apsaugos) srityje. \u0160iuo atveju tampa nesvarbu, ar pagal Norvegijos teis\u0119 padarytas pa\u017eeidimas yra laikomas pa\u017eeidimu kitoje valstyb\u0117je.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Taigi, teisini\u0173 mechanizm\u0173 bei galimyb\u0117s perimti paimto Lietuvos pilie\u010dio vaiko globos nustatymo ir glob\u0117jo parinkimo jurisdikcij\u0105 Lietuvos teismams \u0161iuo metu n\u0117ra.<\/p>\n
Ta\u010diau mokslinink\u0117 taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Gabrieliaus B. byla i\u0161nagrin\u0117ta ir sprendimas priimtas Norvegijos Mior\u0117s ir Rumsdal\u0117s apskrities komisijoje. Tai – ne teismin\u0117 institucija, kurios sprendim\u0105 galima sk\u0173sti auk\u0161tesn\u0117ms instancijoms. \u017diniasklaidoje minima, kad motinyst\u0117s teisi\u0173 at\u0117mimas jau apsk\u0173stas teismui. Teismas, skirtingai nei administracinio pob\u016bd\u017eio komisijos, privalo bylas i\u0161tirti remiantis visais nacionaliniais ir \u0161alyje galiojan\u010diais teis\u0117s aktais. Taigi, teismas prival\u0117s atsi\u017evelgti ir \u012f Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 konvencijos 8 straipsnio nuostatas d\u0117l \u0161eimos gyvenimo bei Jungtini\u0173 Taut\u0173 vaiko teisi\u0173 konvencij\u0105 (abi \u0161ias Konvencijas Norvegija yra ratifikavusi).<\/p>\n
Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 konvencija ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiria vaiko tapatyb\u0117s i\u0161saugojimui. 8 straipsnis \u012fpareigoja valstybes gerbti vaiko teis\u0119 i\u0161saugoti savo tapatyb\u0119, \u012fskaitant pilietyb\u0119, vard\u0105 ir \u0161eimos ry\u0161ius, o jei vaikui neteis\u0117tai atimama dalis ar visi jo tapatyb\u0117s elementai, valstyb\u0117s turi suteikti jam param\u0105 ir apsaug\u0105, reikaling\u0105 jo tapatybei kuo skubiau atstatyti. Konvencijoje draud\u017eiama diskriminacija, numatoma vaiko teis\u0117 \u012f kult\u016br\u0105, religij\u0105 ir kalb\u0105. Konvencijoje taip pat nurodoma, kad vaik\u0173, netekusi\u0173 galimyb\u0117s gyventi savo \u0161eimoje, jei tik \u012fmanoma, aukl\u0117jimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti t\u0119siamas, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f etninius, kult\u016brinius ir kalbinius j\u0173 kilm\u0117s aspektus. Straipsnis taip pat skelbia, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netek\u0119s savo \u0161eimos aplinkos arba kuris d\u0117l savo interes\u0173 negali toje aplinkoje b\u016bti, turi teis\u0119 \u012f ypating\u0105 valstyb\u0117s teikiam\u0105 apsaug\u0105 ar param\u0105. Valstyb\u0117s dalyv\u0117s turi pasir\u016bpinti tokio vaiko prie\u017ei\u016bros pakeitimu, pageidautina, atsi\u017evelgiant \u012f vaiko aukl\u0117jimo paveld\u0117jim\u0105, jo etnin\u0119 kilm\u0119, religin\u0119 ir kult\u016brin\u0119 priklausomyb\u0119 ir gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105. B\u016btent \u0161i norma siejasi su vaiko teise \u017einoti savo t\u0117vus, jo tapatyb\u0117s i\u0161saugojimu ir vaiko aukl\u0117jimo t\u0119stinumo u\u017etikrinimu.<\/p>\n
Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublika, remiantis Konstitucija, ne tik turi teis\u0119, bet ir privalo pad\u0117ti savo pilie\u010diams. Lietuvos Konstitucija \u012fpareigoja Lietuvos valstyb\u0119 ginti ir globoti savo pilie\u010dius, taip pat ir vaikus, u\u017esienyje (13 straipsnis. Lietuvos valstyb\u0117 globoja savo pilie\u010dius u\u017esienyje).<\/p>\n
\u0160ioje situacijoje Lietuva tur\u0117t\u0173 pagal galimybes pad\u0117ti rasti advokatus, konsultuoti d\u0117l t\u0117v\u0173 teisi\u0173, informuoti, kaip elgtis ir kur kreiptis, kai kompetentingos u\u017esienio valstybi\u0173 institucijos tiria galimus vaiko teisi\u0173 pa\u017eeidimus.<\/p>\n
Galima svarstyti galimybes apginti pilie\u010di\u0173 teises ne tik individualiai, bet ir tarpvalstybiniu lygmeniu. Remiantis galiojan\u010diais susitarimais, platesniame nei vaiko teisi\u0173 apsaugos proced\u016br\u0173 sprendimas kontekste Lietuva gali kelti \u0161\u012f klausim\u0105 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 komitete ar naudoti kitas proced\u016bras siekiant u\u017emegzti bendradarbiavim\u0105 vaiko teisi\u0173 apsaugos bylose. \u0160iuo metu \u0161is klausimas Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 komitete gali b\u016bti keliamas tik politiniame lygmenyje.<\/p>\n
Ta\u010diau svarbu tai, kad vyksta bandymai sugrie\u017etinti valstybi\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 pagal Vaiko teisi\u0173 konvencij\u0105 vykdymo kontrol\u0119: nuo 2014 m. pavasario \u012fsigaliojo nauja Vaiko teisi\u0173 konvencijos \u012fgyvendinimo prie\u017ei\u016bros tvarka. J\u0105 sudaro individualios peticijos, teikiamos asmen\u0173 d\u0117l konkre\u010di\u0173 pa\u017eeidim\u0173, tarpvalstybiniai skundai (vienos valstyb\u0117s skund\u017eia kitas valstybes d\u0117l netinkamo nuostat\u0173 \u012fgyvendinimo) bei patikrinimai, kuriuos atlieka Komitetas valstyb\u0117je, gav\u0119s speciali\u0173 \u017eini\u0173 apie netinkam\u0105 Konvencijos \u012fgyvendinim\u0105. Vaiko teisi\u0173 komitetas dar neprad\u0117jo \u012fgyvendinti \u0161ios prie\u017ei\u016bros formos, nes dar n\u0117ra \u012fsigalioj\u0119s tai reguliuojantis fakultatyvinis protokolas (jo taip pat dar n\u0117ra pasira\u0161iusi nei Norvegijos Karalyst\u0117, nei Lietuvos Respublika).<\/p>\n
Remdamasi min\u0117tomis Vaiko teisi\u0173 konvencijos nuostatomis Lietuva, kaip ir kitos valstyb\u0117s, turi teis\u0119 raginti kitas valstybes, su kuriomis dvi\u0161aliai susitarimai n\u0117ra sudaryti, juos inicijuoti, kad Lietuvos vaik\u0173 globos jurisdikcija priklausyt\u0173 Lietuvos teismams, tokiu b\u016bdu siekiant i\u0161saugoti lietuvi\u0161k\u0105 Lietuvos vaik\u0173 u\u017esienyje tapatyb\u0119.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Daugiau informacijos:
Ineta Stravinskait\u0117 \u2013 Janavi\u010dien\u0117
Lietuvos teis\u0117s institutas
8 699 04294<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n
[:]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[:lt] Mokslininkai teigia, jog problemos ir gin\u010dai d\u0117l vaik\u0173 prie\u017ei\u016bros Norvegijoje kyla d\u0117l to, kad n\u0117ra pasira\u0161yta dvi\u0161ali\u0173 sutar\u010di\u0173 tarp Lietuvos ir \u0161ios \u0161alies. Taip pat atkreipiamas d\u0117mesys, kad Lietuva d\u0117l elgesio su vaikais i\u0161 Lietuvos gali kelti klausim\u0105 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 komitete ar naudoti kitas proced\u016bras siekiant u\u017emegzti bendradarbiavim\u0105 vaiko teisi\u0173 apsaugos bylose. \u00a0 Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 pateik\u0117 Lietuvos teis\u0117s instituto mokslinink\u0117s Kristina Miliauskait\u0117 ir Egl\u0117 Kavoli\u016bnait\u0117 \u2013 Ragauskien\u0117, i\u0161analizavusios esamus teis\u0117s aktus. \u00a0 Teis\u0117s normas t\u0117v\u0173 pareig\u0173 ir vaik\u0173 apsaugos priemoni\u0173 aspektu analizuoti paskatino daug atgarsi\u0173 susilaukusi Gabrieliaus B. byla. Lietuvoje \u0161is atvejis susilauk\u0117 ypatingo d\u0117mesio d\u0117l to, kad Norvegijos institucijos atsisako bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis. \u00a0 Anot situacij\u0105 analizavusi\u0173 mokslininki\u0173, tokia situacija susidar\u0117 d\u0117l to, kad n\u0117ra pasira\u0161yt\u0173 dvi\u0161ali\u0173 sutar\u010di\u0173 tarp Lietuvos ir Norvegijos, kurios leist\u0173 \u0161iuos klausimus spr\u0119sti bendrai ar numatyt\u0173 tam tikras bendradarbiavimo proced\u016bras. \u00a0 Norvegija taip pat n\u0117ra ratifikavusi 1996 met\u0173 Hagos konvencijos d\u0117l jurisdikcijos, taikytinos teis\u0117s, pripa\u017einimo, vykdymo ir bendradarbiavimo t\u0117v\u0173 pareig\u0173 ir vaik\u0173 apsaugos priemoni\u0173 srityje taikymo. Pagal \u0161i\u0105 Konvencij\u0105 vykdydamos savo jurisdikcij\u0105, Susitarian\u010di\u0173j\u0173 Valstybi\u0173 institucijos taiko savo teis\u0119. Ta\u010diau jei vaiko asmens ar turto apsaugai to reikia, jos gali i\u0161imties tvarka taikyti ar atsi\u017evelgti \u012f kitos valstyb\u0117s, su kuria pad\u0117tis yra artimai susijusi, teis\u0119. \u00a0 Mokslinink\u0117 E. Kavoli\u016bnait\u0117-Ragauskien\u0117 pa\u017eymi, kad Norvegija savo teritorijoje taiko savo teis\u0117s aktus visiems asmenims, neatsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 pilietyb\u0119, ir neturi mechanizmo, kaip kitos \u0161alies pilie\u010dius perduoti \u012f j\u0173 valstybes u\u017e Norvegijoje padarytus pa\u017eeidimus svarstomoje (pvz., vaiko teisi\u0173 apsaugos) srityje. \u0160iuo atveju tampa nesvarbu, ar pagal Norvegijos teis\u0119 padarytas pa\u017eeidimas yra laikomas pa\u017eeidimu kitoje valstyb\u0117je. \u00a0 Taigi, teisini\u0173 mechanizm\u0173 bei galimyb\u0117s perimti paimto Lietuvos pilie\u010dio vaiko globos nustatymo ir glob\u0117jo parinkimo jurisdikcij\u0105 Lietuvos teismams \u0161iuo metu n\u0117ra. Ta\u010diau mokslinink\u0117 taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Gabrieliaus B. byla i\u0161nagrin\u0117ta ir sprendimas priimtas Norvegijos Mior\u0117s ir Rumsdal\u0117s apskrities komisijoje. Tai – ne teismin\u0117 institucija, kurios sprendim\u0105 galima sk\u0173sti auk\u0161tesn\u0117ms instancijoms. \u017diniasklaidoje minima, kad motinyst\u0117s teisi\u0173 at\u0117mimas jau apsk\u0173stas teismui. Teismas, skirtingai nei administracinio pob\u016bd\u017eio komisijos, privalo bylas i\u0161tirti remiantis visais nacionaliniais ir \u0161alyje galiojan\u010diais teis\u0117s aktais. Taigi, teismas prival\u0117s atsi\u017evelgti ir \u012f Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 konvencijos 8 straipsnio nuostatas d\u0117l \u0161eimos gyvenimo bei Jungtini\u0173 Taut\u0173 vaiko teisi\u0173 konvencij\u0105 (abi \u0161ias Konvencijas Norvegija yra ratifikavusi). Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 konvencija ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiria vaiko tapatyb\u0117s i\u0161saugojimui. 8 straipsnis \u012fpareigoja valstybes gerbti vaiko teis\u0119 i\u0161saugoti savo tapatyb\u0119, \u012fskaitant pilietyb\u0119, vard\u0105 ir \u0161eimos ry\u0161ius, o jei vaikui neteis\u0117tai atimama dalis ar visi jo tapatyb\u0117s elementai, valstyb\u0117s turi suteikti jam param\u0105 ir apsaug\u0105, reikaling\u0105 jo tapatybei kuo skubiau atstatyti. Konvencijoje draud\u017eiama diskriminacija, numatoma vaiko teis\u0117 \u012f kult\u016br\u0105, religij\u0105 ir kalb\u0105. Konvencijoje taip pat nurodoma, kad vaik\u0173, netekusi\u0173 galimyb\u0117s gyventi savo \u0161eimoje, jei tik \u012fmanoma, aukl\u0117jimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti t\u0119siamas, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f etninius, kult\u016brinius ir kalbinius j\u0173 kilm\u0117s aspektus. Straipsnis taip pat skelbia, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netek\u0119s savo \u0161eimos aplinkos arba kuris d\u0117l savo interes\u0173 negali toje aplinkoje b\u016bti, turi teis\u0119 \u012f ypating\u0105 valstyb\u0117s teikiam\u0105 apsaug\u0105 ar param\u0105. Valstyb\u0117s dalyv\u0117s turi pasir\u016bpinti tokio vaiko prie\u017ei\u016bros pakeitimu, pageidautina, atsi\u017evelgiant \u012f vaiko aukl\u0117jimo paveld\u0117jim\u0105, jo etnin\u0119 kilm\u0119, religin\u0119 ir kult\u016brin\u0119 priklausomyb\u0119 ir gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105. B\u016btent \u0161i norma siejasi su vaiko teise \u017einoti savo t\u0117vus, jo tapatyb\u0117s i\u0161saugojimu ir vaiko aukl\u0117jimo t\u0119stinumo u\u017etikrinimu. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublika, remiantis Konstitucija, ne tik turi teis\u0119, bet ir privalo pad\u0117ti savo pilie\u010diams. Lietuvos Konstitucija \u012fpareigoja Lietuvos valstyb\u0119 ginti ir globoti savo pilie\u010dius, taip pat ir vaikus, u\u017esienyje (13 straipsnis. Lietuvos valstyb\u0117 globoja savo pilie\u010dius u\u017esienyje). \u0160ioje situacijoje Lietuva tur\u0117t\u0173 pagal galimybes pad\u0117ti rasti advokatus, konsultuoti d\u0117l t\u0117v\u0173 teisi\u0173, informuoti, kaip elgtis ir kur kreiptis, kai kompetentingos u\u017esienio valstybi\u0173 institucijos tiria galimus vaiko teisi\u0173 pa\u017eeidimus. Galima svarstyti galimybes apginti pilie\u010di\u0173 teises ne tik individualiai, bet ir tarpvalstybiniu lygmeniu. Remiantis galiojan\u010diais susitarimais, platesniame nei vaiko teisi\u0173 apsaugos proced\u016br\u0173 sprendimas kontekste Lietuva gali kelti \u0161\u012f klausim\u0105 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 komitete ar naudoti kitas proced\u016bras siekiant u\u017emegzti bendradarbiavim\u0105 vaiko teisi\u0173 apsaugos bylose. \u0160iuo metu \u0161is klausimas Jungtini\u0173 Taut\u0173 Vaiko teisi\u0173 komitete gali b\u016bti keliamas tik politiniame lygmenyje. Ta\u010diau svarbu tai, kad vyksta bandymai sugrie\u017etinti valstybi\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 pagal Vaiko teisi\u0173 konvencij\u0105 vykdymo kontrol\u0119: nuo 2014 m. pavasario \u012fsigaliojo nauja Vaiko teisi\u0173 konvencijos \u012fgyvendinimo prie\u017ei\u016bros tvarka. J\u0105 sudaro individualios peticijos, teikiamos asmen\u0173 d\u0117l konkre\u010di\u0173 pa\u017eeidim\u0173, tarpvalstybiniai skundai (vienos valstyb\u0117s skund\u017eia kitas valstybes d\u0117l netinkamo nuostat\u0173 \u012fgyvendinimo) bei patikrinimai, kuriuos atlieka Komitetas valstyb\u0117je, gav\u0119s speciali\u0173 \u017eini\u0173 apie netinkam\u0105 Konvencijos \u012fgyvendinim\u0105. Vaiko teisi\u0173 komitetas dar neprad\u0117jo \u012fgyvendinti \u0161ios prie\u017ei\u016bros formos, nes dar n\u0117ra \u012fsigalioj\u0119s tai reguliuojantis fakultatyvinis protokolas (jo taip pat dar n\u0117ra pasira\u0161iusi nei Norvegijos Karalyst\u0117, nei Lietuvos Respublika). Remdamasi min\u0117tomis Vaiko teisi\u0173 konvencijos nuostatomis Lietuva, kaip ir kitos valstyb\u0117s, turi teis\u0119 raginti kitas valstybes, su kuriomis dvi\u0161aliai susitarimai n\u0117ra sudaryti, juos inicijuoti, kad Lietuvos vaik\u0173 globos jurisdikcija priklausyt\u0173 Lietuvos teismams, tokiu b\u016bdu siekiant i\u0161saugoti lietuvi\u0161k\u0105 Lietuvos vaik\u0173 u\u017esienyje tapatyb\u0119. \u00a0 Daugiau informacijos:Ineta Stravinskait\u0117 \u2013 Janavi\u010dien\u0117Lietuvos teis\u0117s institutas8 699 04294 \u00a0 \u00a0 [:]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,258],"tags":[],"class_list":["post-544","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-2015-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/544","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=544"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/544\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6987,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/544\/revisions\/6987"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=544"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=544"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=544"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}