{"id":5545,"date":"2022-01-05T13:56:00","date_gmt":"2022-01-05T10:56:00","guid":{"rendered":"https:\/\/teise.org\/?p=5545"},"modified":"2023-03-20T21:37:25","modified_gmt":"2023-03-20T21:37:25","slug":"20220105-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/teise.org\/en\/20220105-2\/","title":{"rendered":"Institucijos vieningos: persekiojimui turime pasakyti NE"},"content":{"rendered":"

74 proc. persekiojimo atvej\u0173 nepatenka \u012f teis\u0117saugos akirat\u012f, nors viena i\u0161 5 moter\u0173 ir vienas i\u0161 10 vyr\u0173 savo gyvenime patiria persekiojim\u0105, rodo Vakar\u0173 \u0161alyse atliekami tyrimai. \u0160\u012f vaizd\u0105 atspindi ir situacija Lietuvoje: pats patyr\u0119s persekiojim\u0105 teigia vienas i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 apklaust\u0173j\u0173, kas ketvirtas sako pa\u017e\u012fstantis persekiot\u0173 \u017emoni\u0173, o apie patirt\u0105 persekiojim\u0105 niekam neprane\u0161\u0117 net 61 proc. \u017emoni\u0173, \u2013 \u0161iuos duomenis atskleid\u017eia Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro (LSMC) Teis\u0117s instituto visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa, atlikta vykdant projekt\u0105 \u201ePersekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo \u012f j\u012f galimyb\u0117s Lietuvoje\u201c.<\/strong><\/p>\n

\u0160ios problemos, kuri\u0105 pirm\u0105kart kompleksi\u0161kai Lietuvoje \u0117m\u0117si tyrin\u0117ti mokslininkai, mastai auga, o prie to prisideda ir sparti skaitmenini\u0173 technologij\u0173 pl\u0117tra, skatinanti persekiojimo form\u0173 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n

\u201ePersekiojimo rei\u0161kinys yra \u017ealinga viktimizacijos forma, sukelianti sunkias fizines, socialines ir psichologines pasekmes aukai, ypa\u010d, kai persekiojimas vyksta artimoje aplinkoje\u201c,\u00a0\u2013 sako tyrimo vadov\u0117 Ilona Laurinaityt\u0117, Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro (LSMC) Teis\u0117s instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesor\u0117.<\/p>\n

LSMC Teis\u0117s instituto mokslinink\u0173 vykdomo projekto \u201ePersekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo \u012f j\u012f galimyb\u0117s Lietuvoje\u201c pirmojo etapo rezultatai buvo pristatyti ir aptarti vie\u0161oje atviroje diskusijoje, kurioje dalyvavo \u012fvairi\u0173 institucij\u0173\u00a0\u2013 LR\u00a0Seimo, generalin\u0117s prokurat\u016bros, policijos, Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo, Lietuvos probacijos tarnybos, Klaip\u0117dos socialin\u0117s ir psichologin\u0117s pagalbos centro\u00a0\u2013 atstovai.<\/p>\n

K\u0105 vadinti persekiojimu?<\/strong><\/p>\n

Persekiojimas yra sisteminga nusikalstama veika, vykdoma prie\u0161<\/em> ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161t\u0105 \u017emogaus vali\u0105, turinti neigiam\u0105 poveik\u012f \u017emogaus socialiniam gyvenimui ar emocinei b\u016bsenai, sutrikdanti persekiojamo asmens kasdien\u0119 veikl\u0105, pa\u017eeid\u017eianti jo privatum\u0105, suvar\u017eanti veiksm\u0173 laisv\u0119, kelianti nuolatin\u0119 \u012ftamp\u0105, kenkianti profesiniam gyvenimui, socialiniams ry\u0161iams (d\u0117l ko jis gali b\u016bti priverstas pakeisti gyvenimo, darbo ar mokymosi viet\u0105, draug\u0173 rat\u0105 ir pan.).<\/p>\n

Nuo persekiojimo kent\u0117ti gali kiekvienas, ta\u010diau tyrimo duomenys rodo, jog 63\u00a0proc. j\u012f patyrusi\u0173 Lietuvoje\u00a0\u2013 moterys. Da\u017enu atveju persekiotoju tampa buv\u0119s sutuoktinis ar partneris. Neretai klaidingai manoma, kad jei nutraukus santykius paliktoji pus\u0117 tokiu b\u016bdu siekia d\u0117mesio, vadinasi, nori i\u0161saugoti santykius ir tai yra geras \u017eenklas, ta\u010diau svarbu pamin\u0117ti, kad persekiojimas su romantika neturi nieko bendra. Tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad persekiojimas yra psichologinis smurtas, sukeliantis neigiamas pasekmes: persekiojamas \u017emogus i\u0161gyvena nerim\u0105, baim\u0119, bej\u0117gi\u0161kumo, nesaugumo ar kalt\u0117s jausmus, stres\u0105, atsiranda ir fizin\u0117s sveikatos problem\u0173, toki\u0173 kaip nemiga, galvos skausmai ir pan. Tai da\u017ena \u012f\u017eanga \u012f fizinius smurtinius veiksmus. Vis d\u0117lto, tokios veiklos \u012frodymai ir nagrin\u0117jimai yra sud\u0117tingi.<\/p>\n

Lietuviai link\u0119 problemas spr\u0119sti patys<\/strong><\/p>\n

Mokslininkai siek\u0117 i\u0161tirti persekiojimo samprat\u0105 ir paplitim\u0105 tarp Lietuvos gyventoj\u0173, esamas reagavimo \u012f asmens persekiojim\u0105 artimoje aplinkoje priemones bei numatyti j\u0173 tobulinimo kryptis.<\/p>\n

Tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausta per 1\u00a0500\u00a0\u017emoni\u0173, ketvirtadalis i\u0161 j\u0173 tvirtino pa\u017e\u012fstantys \u017emoni\u0173, patyrusi\u0173 persekiojim\u0105, 17,5\u00a0proc. teig\u0117 patys patyr\u0119 persekiojim\u0105. Persekiotojas da\u017enai b\u016bna pa\u017e\u012fstamas asmuo (29,8\u00a0proc.) arba intymus partneris (38,5\u00a0proc.). Persekioti gali ir nepa\u017e\u012fstami asmenys (12,8\u00a0proc.), 9,4\u00a0proc. apklaust\u0173j\u0173 tvirtino, kad juos persekiojo asmuo i\u0161 interneto.<\/p>\n

Net 76\u00a0proc. patyrusi\u0173 persekiojim\u0105 tyrimo dalyvi\u0173 patvirtina jaut\u0119 poveik\u012f psichikos sveikatai, pus\u0117\u00a0\u2013 poveik\u012f gyvenimo b\u016bdui (pavyzd\u017eiui, keit\u0117 mar\u0161rut\u0105 \u012f darb\u0105, telefono numer\u012f, socialini\u0173 tinkl\u0173 paskyras), ta\u010diau net 61\u00a0proc. i\u0161 j\u0173 niekur nesikreip\u0117 pagalbos.<\/p>\n

Tyrimas atskleid\u0117 visuomen\u0117s norm\u0173 \u012ftak\u0105 persekiojimo rei\u0161kinio suvokimui ir susiformavusias svarbias tendencijas i\u0161 aukos perspektyvos. Pamin\u0117tina, kad tik 14\u00a0proc. asmen\u0173 kreip\u0117si \u012f policij\u0105. Da\u017eniausios nesikreipimo \u012f policij\u0105 prie\u017eastys buvo abejojimas, kad jam ar jai nutikusi\u0105 situacij\u0105 policija laikys pa\u017eeidimu<\/em> (46,9\u00a0proc.), kad \u201esprend\u0117 situacij\u0105 pats\u00a0\/\u00a0pati\u201c<\/em> (45,2\u00a0proc.), kad \u201esituacija buvo nereik\u0161minga, tod\u0117l neverta policijos tuo apkrauti\u201c<\/em> (28,1\u00a0proc.) bei manymas, kad \u201epolicija manimi nepatik\u0117s\u201c<\/em> (20,2\u00a0proc.).<\/p>\n

Suvokimas ir patyrimas, kai kalbame apie persekiojim\u0105, sutampa tik i\u0161 dalies. Vis\u0173 respondent\u0173, nepriklausomai nuo j\u0173 patirties, paklausus apie tai, kokius daugkartinius veiksmus laikyt\u0173 nepageidautinais ar bauginan\u010diais, i\u0161 ilgo persekiojimo elgesio pavyzd\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161o jie da\u017eniausiai nurod\u0117 \u0161nipin\u0117jim\u0105 ir sekiojim\u0105 i\u0161 paskos<\/em>. Tuo tarpu persekiojim\u0105 realiai patyr\u0119 asmenys, \u0161alia jau pamin\u0117t\u0173 veiksm\u0173 \u017eym\u0117dami savo patirtis, nurod\u0117, kad da\u017enai susid\u016br\u0117 ir su nepageidaujamais skambu\u010diais, aktyvumo socialiniuose tinkluose ir internete sekimu, daugkartiniu \u017einu\u010di\u0173, lai\u0161k\u0173 siuntimu, nepaisant to, kad persekiotojas buvo informuotas, jog tai nepageidaujama<\/em>.<\/p>\n

Nutarta: persekiojim\u0105 apibr\u0117\u0161 atskiras baud\u017eiamojo kodekso straipsnis<\/strong><\/p>\n

Iki 2021\u00a0m. rudens viena i\u0161 galimybi\u0173 nubausti asmen\u012f u\u017e persekiojim\u0105 buvo pagal Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo kodekso (BK) 145\u00a0straipsn\u012f, numatant\u012f atsakomyb\u0119 u\u017e grasinim\u0105 nu\u017eudyti ar sunkiai sutrikdyti \u017emogaus sveikat\u0105 arba \u017emogaus terorizavim\u0105. Visgi, \u0161is straipsnis apima tik itin agresyvias ir pa\u010dias pavojingiausias persekiojimo, bauginimo formas, pagalbos kreipiantis b\u016btinas grasinim\u0173 realumo po\u017eymis, kuris turi b\u016bti \u012frodytas.<\/p>\n

Praktikoje matyti, kad da\u017enai persekiojimas pasirei\u0161kia ne tik tiesioginiais grasinimais nu\u017eudyti, pakenkti sveikatai ar turtui, bet ir veiksmais, kuri\u0173 BK\u00a0145\u00a0straipsnis neapima, pavyzd\u017eiui, nepageidaujamu nuolatiniu kontakto ie\u0161kojimu, skambin\u0117jimais ir ry\u0161i\u0173 ie\u0161kojimu per kitus asmenis, darboviet\u0119, vaik\u0173 ugdymo \u012fstaig\u0173 ar b\u016breli\u0173 vietas, buvimu vietose, kur yra auka<\/em> ar pan. Ne visoms persekiojimo formoms patenkant tarp draud\u017eiam\u0173 veik\u0173, viena vertus, sukuriamos s\u0105lygos rastis sud\u0117tingesn\u0117ms smurto formoms, kita vertus, did\u017eiul\u0117 auk\u0173 patiriama psichosocialin\u0117 \u017eala lieka \u012fstatymo u\u017eribyje ir pagalbos galimyb\u0117s tokiais atvejais yra labai ribotos.<\/p>\n

LSMC projekto \u012fgyvendinimo metu, 2021\u00a0m. spal\u012f LR\u00a0Seimas papild\u0117 Baud\u017eiam\u0105j\u012f kodeks\u0105 1481<\/sup> straipsniu \u201eNeteis\u0117tas \u017emogaus persekiojimas\u201c, kuriuo numatyta baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 u\u017e persekiojimo veiksmus. Nepaisant to, kad prie\u0161 priimant \u012fstatymo patais\u0105 Seime vyko suinteresuot\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 klausymai, po sprendimo pri\u0117mimo kilo nema\u017eai diskusij\u0173, ypa\u010d d\u0117l tinkamo reagavimo \u012f persekiojimo atvejus, byl\u0173 tyrimo, pagalbos tiek nukent\u0117jusiesiems, tiek ir patiems persekiotojams organizavimo ir pan.<\/p>\n

Vienas lauke\u00a0\u2013 ne karys: svarbu dirbti kartu<\/strong><\/p>\n

Institucijos pripa\u017e\u012fsta, kad BK papildymas \u0161iuo metu n\u0117ra tobulas, ta\u010diau tai visgi svarbus \u017eingsnis smurto Lietuvoje ma\u017einimo ir tinkamesn\u0117s nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 apsaugos link.<\/p>\n

LR\u00a0Seimo pirminink\u0117 Viktorija \u010cmilyt\u0117-Nielsen, dalyvaudama vie\u0161oje diskusijoje, kurios metu \u012fvairi\u0173 institucij\u0173 atstovai aptar\u0117 Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus, pabr\u0117\u017e\u0117, kad iki 2021\u00a0m. rudens m\u016bs\u0173 \u0161alis buvo viena i\u0161 nedaugelio ES valstybi\u0173 nari\u0173, neturin\u010di\u0173 atskiro persekiojimui u\u017ekardyti skirto \u012fstatymo.<\/p>\n

I\u0161tr\u016bkusios i\u0161 smurtini\u0173 santyki\u0173 moterys (da\u017eniausios persekiojimo aukos) patiria did\u017eiul\u012f psichologin\u012f spaudim\u0105, nuolatines pastangas kontaktuoti prie\u0161 ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161t\u0105 j\u0173 vali\u0105. Teisminiai procesai n\u0117ra pradedami, kol nesulaukiama reali\u0173 padarini\u0173 \u017emogaus sveikatai ar psichosocialinei b\u016bklei, o toks delsimas neprisideda prie auk\u0173 apsaugos, sak\u0117 Seimo pirminink\u0117, pabr\u0117\u017edama, jog problemos realum\u0105 patyr\u0117 dirbdama Seimo \u017emogaus teisi\u0173 komitete. Pasak jos, persekiojim\u0105 patiriantys asmenys m\u016bs\u0173 \u0161alyje vis dar n\u0117ra tinkamai apsaugoti ir neretai paliekami su \u0161ia problema tvarkytis patys.<\/p>\n

\u201eEsu \u012fsitikinusi, kad naujas teisinis reguliavimas sudarys visas s\u0105lygas teis\u0117saugos institucijoms aktyviai reaguoti \u012f nukent\u0117jusi\u0173 nuo persekiojimo prane\u0161imus ir principingai vertinti persekiojimo veiksmus\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 Seimo Pirminink\u0117.<\/p>\n

Prof.\u00a0I.\u00a0Laurinaityt\u0117s pasteb\u0117jimu, tolesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas dirbant su persekiojimo atvejais\u00a0\u2013 privalomas. Suprantama, visuomen\u0117s d\u0117mesys \u0161iai problemai taip pat labai svarbus.<\/p>\n

Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105 projekt\u0105 \u201eStalking and Its Relation to Domestic Violence: Perception, Prevalence and Response in Lithuania<\/a><\/span>\u201c, Nr. S-GEV-21-4, \u012fgyvendina Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro (LSMC) Teis\u0117s instituto mokslininkai.<\/em><\/p>\n

Iliustracijos autor\u0117<\/strong> Anna Shvets i\u0161 \u201ePexels\u201c.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

74 proc. persekiojimo atvej\u0173 nepatenka \u012f teis\u0117saugos akirat\u012f, nors viena i\u0161 5 moter\u0173 ir vienas i\u0161 10 vyr\u0173 savo gyvenime patiria persekiojim\u0105, rodo Vakar\u0173 \u0161alyse atliekami tyrimai. \u0160\u012f vaizd\u0105 atspindi ir situacija Lietuvoje: pats patyr\u0119s persekiojim\u0105 teigia vienas i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 apklaust\u0173j\u0173, kas ketvirtas sako pa\u017e\u012fstantis persekiot\u0173 \u017emoni\u0173, o apie patirt\u0105 persekiojim\u0105 niekam neprane\u0161\u0117 net 61 proc. \u017emoni\u0173, \u2013 \u0161iuos duomenis atskleid\u017eia Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro (LSMC) Teis\u0117s instituto visuomen\u0117s nuomon\u0117s apklausa, atlikta vykdant projekt\u0105 \u201ePersekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo \u012f j\u012f galimyb\u0117s Lietuvoje\u201c. \u0160ios problemos, kuri\u0105 pirm\u0105kart kompleksi\u0161kai Lietuvoje \u0117m\u0117si tyrin\u0117ti mokslininkai, mastai auga, o prie to prisideda ir sparti skaitmenini\u0173 technologij\u0173 pl\u0117tra, skatinanti persekiojimo form\u0173 \u012fvairov\u0119. \u201ePersekiojimo rei\u0161kinys yra \u017ealinga viktimizacijos forma, sukelianti sunkias fizines, socialines ir psichologines pasekmes aukai, ypa\u010d, kai persekiojimas vyksta artimoje aplinkoje\u201c,\u00a0\u2013 sako tyrimo vadov\u0117 Ilona Laurinaityt\u0117, Lietuvos socialini\u0173 moksl\u0173 centro (LSMC) Teis\u0117s instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesor\u0117. LSMC Teis\u0117s instituto mokslinink\u0173 vykdomo projekto \u201ePersekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo \u012f j\u012f galimyb\u0117s Lietuvoje\u201c pirmojo etapo rezultatai buvo pristatyti ir aptarti vie\u0161oje atviroje diskusijoje, kurioje dalyvavo \u012fvairi\u0173 institucij\u0173\u00a0\u2013 LR\u00a0Seimo, generalin\u0117s prokurat\u016bros, policijos, Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo, Lietuvos probacijos tarnybos, Klaip\u0117dos socialin\u0117s ir psichologin\u0117s pagalbos centro\u00a0\u2013 atstovai. K\u0105 vadinti persekiojimu? Persekiojimas yra sisteminga nusikalstama veika, vykdoma prie\u0161 ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161t\u0105 \u017emogaus vali\u0105, turinti neigiam\u0105 poveik\u012f \u017emogaus socialiniam gyvenimui ar emocinei b\u016bsenai, sutrikdanti persekiojamo asmens kasdien\u0119 veikl\u0105, pa\u017eeid\u017eianti jo privatum\u0105, suvar\u017eanti veiksm\u0173 laisv\u0119, kelianti nuolatin\u0119 \u012ftamp\u0105, kenkianti profesiniam gyvenimui, socialiniams ry\u0161iams (d\u0117l ko jis gali b\u016bti priverstas pakeisti gyvenimo, darbo ar mokymosi viet\u0105, draug\u0173 rat\u0105 ir pan.). Nuo persekiojimo kent\u0117ti gali kiekvienas, ta\u010diau tyrimo duomenys rodo, jog 63\u00a0proc. j\u012f patyrusi\u0173 Lietuvoje\u00a0\u2013 moterys. Da\u017enu atveju persekiotoju tampa buv\u0119s sutuoktinis ar partneris. Neretai klaidingai manoma, kad jei nutraukus santykius paliktoji pus\u0117 tokiu b\u016bdu siekia d\u0117mesio, vadinasi, nori i\u0161saugoti santykius ir tai yra geras \u017eenklas, ta\u010diau svarbu pamin\u0117ti, kad persekiojimas su romantika neturi nieko bendra. Tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad persekiojimas yra psichologinis smurtas, sukeliantis neigiamas pasekmes: persekiojamas \u017emogus i\u0161gyvena nerim\u0105, baim\u0119, bej\u0117gi\u0161kumo, nesaugumo ar kalt\u0117s jausmus, stres\u0105, atsiranda ir fizin\u0117s sveikatos problem\u0173, toki\u0173 kaip nemiga, galvos skausmai ir pan. Tai da\u017ena \u012f\u017eanga \u012f fizinius smurtinius veiksmus. Vis d\u0117lto, tokios veiklos \u012frodymai ir nagrin\u0117jimai yra sud\u0117tingi. Lietuviai link\u0119 problemas spr\u0119sti patys Mokslininkai siek\u0117 i\u0161tirti persekiojimo samprat\u0105 ir paplitim\u0105 tarp Lietuvos gyventoj\u0173, esamas reagavimo \u012f asmens persekiojim\u0105 artimoje aplinkoje priemones bei numatyti j\u0173 tobulinimo kryptis. Tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausta per 1\u00a0500\u00a0\u017emoni\u0173, ketvirtadalis i\u0161 j\u0173 tvirtino pa\u017e\u012fstantys \u017emoni\u0173, patyrusi\u0173 persekiojim\u0105, 17,5\u00a0proc. teig\u0117 patys patyr\u0119 persekiojim\u0105. Persekiotojas da\u017enai b\u016bna pa\u017e\u012fstamas asmuo (29,8\u00a0proc.) arba intymus partneris (38,5\u00a0proc.). Persekioti gali ir nepa\u017e\u012fstami asmenys (12,8\u00a0proc.), 9,4\u00a0proc. apklaust\u0173j\u0173 tvirtino, kad juos persekiojo asmuo i\u0161 interneto. Net 76\u00a0proc. patyrusi\u0173 persekiojim\u0105 tyrimo dalyvi\u0173 patvirtina jaut\u0119 poveik\u012f psichikos sveikatai, pus\u0117\u00a0\u2013 poveik\u012f gyvenimo b\u016bdui (pavyzd\u017eiui, keit\u0117 mar\u0161rut\u0105 \u012f darb\u0105, telefono numer\u012f, socialini\u0173 tinkl\u0173 paskyras), ta\u010diau net 61\u00a0proc. i\u0161 j\u0173 niekur nesikreip\u0117 pagalbos. Tyrimas atskleid\u0117 visuomen\u0117s norm\u0173 \u012ftak\u0105 persekiojimo rei\u0161kinio suvokimui ir susiformavusias svarbias tendencijas i\u0161 aukos perspektyvos. Pamin\u0117tina, kad tik 14\u00a0proc. asmen\u0173 kreip\u0117si \u012f policij\u0105. Da\u017eniausios nesikreipimo \u012f policij\u0105 prie\u017eastys buvo abejojimas, kad jam ar jai nutikusi\u0105 situacij\u0105 policija laikys pa\u017eeidimu (46,9\u00a0proc.), kad \u201esprend\u0117 situacij\u0105 pats\u00a0\/\u00a0pati\u201c (45,2\u00a0proc.), kad \u201esituacija buvo nereik\u0161minga, tod\u0117l neverta policijos tuo apkrauti\u201c (28,1\u00a0proc.) bei manymas, kad \u201epolicija manimi nepatik\u0117s\u201c (20,2\u00a0proc.). Suvokimas ir patyrimas, kai kalbame apie persekiojim\u0105, sutampa tik i\u0161 dalies. Vis\u0173 respondent\u0173, nepriklausomai nuo j\u0173 patirties, paklausus apie tai, kokius daugkartinius veiksmus laikyt\u0173 nepageidautinais ar bauginan\u010diais, i\u0161 ilgo persekiojimo elgesio pavyzd\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161o jie da\u017eniausiai nurod\u0117 \u0161nipin\u0117jim\u0105 ir sekiojim\u0105 i\u0161 paskos. Tuo tarpu persekiojim\u0105 realiai patyr\u0119 asmenys, \u0161alia jau pamin\u0117t\u0173 veiksm\u0173 \u017eym\u0117dami savo patirtis, nurod\u0117, kad da\u017enai susid\u016br\u0117 ir su nepageidaujamais skambu\u010diais, aktyvumo socialiniuose tinkluose ir internete sekimu, daugkartiniu \u017einu\u010di\u0173, lai\u0161k\u0173 siuntimu, nepaisant to, kad persekiotojas buvo informuotas, jog tai nepageidaujama. Nutarta: persekiojim\u0105 apibr\u0117\u0161 atskiras baud\u017eiamojo kodekso straipsnis Iki 2021\u00a0m. rudens viena i\u0161 galimybi\u0173 nubausti asmen\u012f u\u017e persekiojim\u0105 buvo pagal Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo kodekso (BK) 145\u00a0straipsn\u012f, numatant\u012f atsakomyb\u0119 u\u017e grasinim\u0105 nu\u017eudyti ar sunkiai sutrikdyti \u017emogaus sveikat\u0105 arba \u017emogaus terorizavim\u0105. Visgi, \u0161is straipsnis apima tik itin agresyvias ir pa\u010dias pavojingiausias persekiojimo, bauginimo formas, pagalbos kreipiantis b\u016btinas grasinim\u0173 realumo po\u017eymis, kuris turi b\u016bti \u012frodytas. Praktikoje matyti, kad da\u017enai persekiojimas pasirei\u0161kia ne tik tiesioginiais grasinimais nu\u017eudyti, pakenkti sveikatai ar turtui, bet ir veiksmais, kuri\u0173 BK\u00a0145\u00a0straipsnis neapima, pavyzd\u017eiui, nepageidaujamu nuolatiniu kontakto ie\u0161kojimu, skambin\u0117jimais ir ry\u0161i\u0173 ie\u0161kojimu per kitus asmenis, darboviet\u0119, vaik\u0173 ugdymo \u012fstaig\u0173 ar b\u016breli\u0173 vietas, buvimu vietose, kur yra auka ar pan. Ne visoms persekiojimo formoms patenkant tarp draud\u017eiam\u0173 veik\u0173, viena vertus, sukuriamos s\u0105lygos rastis sud\u0117tingesn\u0117ms smurto formoms, kita vertus, did\u017eiul\u0117 auk\u0173 patiriama psichosocialin\u0117 \u017eala lieka \u012fstatymo u\u017eribyje ir pagalbos galimyb\u0117s tokiais atvejais yra labai ribotos. LSMC projekto \u012fgyvendinimo metu, 2021\u00a0m. spal\u012f LR\u00a0Seimas papild\u0117 Baud\u017eiam\u0105j\u012f kodeks\u0105 1481 straipsniu \u201eNeteis\u0117tas \u017emogaus persekiojimas\u201c, kuriuo numatyta baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 u\u017e persekiojimo veiksmus. Nepaisant to, kad prie\u0161 priimant \u012fstatymo patais\u0105 Seime vyko suinteresuot\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 klausymai, po sprendimo pri\u0117mimo kilo nema\u017eai diskusij\u0173, ypa\u010d d\u0117l tinkamo reagavimo \u012f persekiojimo atvejus, byl\u0173 tyrimo, pagalbos tiek nukent\u0117jusiesiems, tiek ir patiems persekiotojams organizavimo ir pan. Vienas lauke\u00a0\u2013 ne karys: svarbu dirbti kartu Institucijos pripa\u017e\u012fsta, kad BK papildymas \u0161iuo metu n\u0117ra tobulas, ta\u010diau tai visgi svarbus \u017eingsnis smurto Lietuvoje ma\u017einimo ir tinkamesn\u0117s nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 apsaugos link. LR\u00a0Seimo pirminink\u0117 Viktorija \u010cmilyt\u0117-Nielsen, dalyvaudama vie\u0161oje diskusijoje, kurios metu \u012fvairi\u0173 institucij\u0173 atstovai aptar\u0117 Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus, pabr\u0117\u017e\u0117, kad iki 2021\u00a0m. rudens m\u016bs\u0173 \u0161alis buvo viena i\u0161 nedaugelio ES valstybi\u0173 nari\u0173, neturin\u010di\u0173 atskiro persekiojimui u\u017ekardyti skirto \u012fstatymo. I\u0161tr\u016bkusios i\u0161 smurtini\u0173 santyki\u0173 moterys (da\u017eniausios persekiojimo aukos) patiria did\u017eiul\u012f psichologin\u012f spaudim\u0105, nuolatines pastangas kontaktuoti prie\u0161 ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161t\u0105 j\u0173 vali\u0105. Teisminiai procesai n\u0117ra pradedami, kol nesulaukiama reali\u0173 padarini\u0173 \u017emogaus sveikatai ar psichosocialinei b\u016bklei, o toks delsimas neprisideda prie auk\u0173 apsaugos, sak\u0117 Seimo pirminink\u0117, pabr\u0117\u017edama, jog problemos realum\u0105 patyr\u0117 dirbdama Seimo \u017emogaus teisi\u0173 komitete. Pasak jos, persekiojim\u0105 patiriantys asmenys m\u016bs\u0173 \u0161alyje vis dar n\u0117ra tinkamai apsaugoti ir neretai paliekami su \u0161ia problema tvarkytis patys. \u201eEsu \u012fsitikinusi, kad naujas teisinis reguliavimas sudarys visas s\u0105lygas teis\u0117saugos institucijoms aktyviai reaguoti \u012f nukent\u0117jusi\u0173 nuo persekiojimo prane\u0161imus ir principingai vertinti persekiojimo veiksmus\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 Seimo Pirminink\u0117. Prof.\u00a0I.\u00a0Laurinaityt\u0117s pasteb\u0117jimu, tolesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas dirbant su persekiojimo atvejais\u00a0\u2013 privalomas. Suprantama, visuomen\u0117s d\u0117mesys \u0161iai problemai taip pat labai svarbus. Lietuvos mokslo tarybos finansuojam\u0105<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":5547,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4,265],"tags":[],"class_list":["post-5545","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-2022-naujienu-irasu-metai"],"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5545","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5545"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5545\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":16270,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5545\/revisions\/16270"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5547"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5545"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5545"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/teise.org\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5545"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}