[:lt]

Atliktas mokslo tyrimas, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose interpretuojama demokratijos samprata, o tam tikri reikalavimai priskiriami demokratijos principui ar apskritai demokratijai.

Dr. Petras Ragauskas pabaigė ir publikavo mokslo darbą „Demokratijos sampratos atspindžiai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“. Darbe atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos pasirinkta geopolitinė orientacija, grindžiama naryste NATO ir Europos Sąjungoje, reiškiasi tam tikrų vertybių bendrumu. Tarp šių vertybių viena esminių yra pagarba demokratijai.

Tačiau mokslininkas atkreipia dėmesį, kad nepaisant tam tikro su demokratijos standartais susijusio spaudimo, skirtingai yra interpretuojami netgi kai kurie esminiai demokratijos bruožai. Bene ryškiausias pavyzdys gali būti apsisprendimas, ar svarbiausius politinės bendruomenės gyvenimą liečiančius klausimus derėtų spręsti tiesiogiai patiems piliečiams, ar tik politinės bendruomenės elitui? Taigi, vienas dalykas yra vyraujantis sutarimas ir netgi spaudimas bent jau dėl „demokratinės retorikos“ privalomumo, ir visai kas kita – konkretus demokratijos sampratos turinys.

Šių skirtumų fone autorius koncentruojasi į tai, kaip tam tikri reikalavimai arba atributai demokratijos principui ar apskritai demokratijai priskiriami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose. Mokslo darbe autorius imasi nuosekliai susisteminti ir struktūruoti Konstitucinio Teismo baigiamuosiuose aktuose minimus ir jo daugiau ar mažiau apibūdinamus su demokratija susijusius aspektus (principinė demokratijos samprata, konstitucinė demokratija, parlamentinė demokratija, dalyvaujamoji demokratija, pliuralistinė demokratija, tiesioginė demokratija, atstovaujamoji demokratija etc.).

Visą darbo tekstą galima rasti Lietuvos teisės instituto svetainėje.

[:]