[:lt]

Lietuvos teisės instituto mokslininkės Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė ir Agnė Limantė išanalizavo ES reglamento „Briuselis IIa“ naujos redakcijos pasiūlymą ir pateikė savo išvadas mokslo studijoje „Reglamento „Briuselis IIa“ peržiūra: siūlomos naujovės ir jų įtaka Lietuvos teisinei sistemai“.

Kaip žinoma, 2016 m. birželio 30 d. Europos Komisija pateikė Pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (reglamento „Briuselis IIa“ nauja redakcija, toliau vadinama – Pasiūlymas). Jei Pasiūlymas būtų priimtas, jis pakeistų galiojantį reglamentą „Briuselis IIa“.

Dviejų mokslininkių mokslo studijoje analizuojamos naujovės, numatytos Europos Komisijos Pasiūlyme. Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas Europos Komisijos siūlomų pakeitimų argumentavimas, lyginamas galiojantis Reglamento „Briuselis II a“ tekstas su pateiktais pasiūlymais bei svarstomas siūlomų nuostatų galimas poveikis Lietuvos teisinei sistemai.

Studijoje vertinamos Pasiūlyme pateiktos nuostatos dėl vaiko grąžinimo procedūrų, vaiko įkurdinimo kitoje valstybėje narėje, egzekvatūros panaikinimo, taip pat pasiūlymai dėl vaiko išklausymo reikalavimų pakeitimo, vykdymo procedūros derinimo iniciatyvos bei pakeitimai centrinių institucijų veiklos srityje.  

Mokslininkės pateikė išvadas, kad lyginant su galiojančia Reglamento „Briuselis II a“ redakcija, Pasiūlyme numatoma keletas esminių pakeitimų, kurie suformuluoti siekiant užtikrinti veiksmingesnį pagrobto vaiko grąžinimą ir spręsti kitas praktikoje identifikuotas problemas, susijusias su vaiko grąžinimo procedūrų sudėtingumu. Pasiūlymo pakeitimai iš esmės vertinami teigiamai ir kartu pažymima, kad didelė dalis Pasiūlymo nuostatų nereikalaus papildomų Lietuvos teisės aktų pakeitimų.

Pasiūlyme visų pirma siūloma sutelkti nacionalinių teismų jurisdikciją vaikų grobimo bylose tik tam tikruose teismuose, siekiant, kad su vaikų grobimo bylomis nuolat susidurtų tie patys teisėjai, kurie įgytų daugiau patirties, turėtų galimybę specializuotis, detaliau įsigilinti į vaikų grąžinimo procedūros subtilybes ir gebėtų operatyviau spręsti vaikų grąžinimo bylas bei parengti aukštesnės teisinės kokybės sprendimus. Kaip teigiama studijoje, ši Pasiūlymo nuostata dėl vietinių teismų jurisdikcijos neturės įtakos Lietuvos teisei ir praktikai, nes jau šiuo metu bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, pirmąja instancija teismingos tik vienam teismui – Vilniaus apygardos teismui. Taigi jurisdikcija vaikų grąžinimo bylose jau yra sutelkta.

Studijoje taip pat pažymima, kad galiojančiame reglamente „Briuselis II a“ nustatytas šešių savaičių terminas, per kurį turi būti priimta nutartis grąžinti vaiką, praktikoje pasirodė netinkamai ir nepakankamai aiškiai suformuluotas. Dėl šios priežasties Pasiūlyme įtvirtinami atskiri šešių savaičių terminai, skirti centrinėms institucijoms priimti ir išnagrinėti prašymą, bei taikomi procesui pirmosios instancijos teisme ir procesui apeliacinės instancijos teisme. Autorės tiria, kaip toks terminų detalizavimas paveiks šeimos bylų sprendimą Lietuvoje bei analizuoja kitus susijusius klausimus.

Apie šiuos ir kitus pakeitimus plačiau galima rasti mokslininkių atliktoje studijoje.

[:]